Tautos mokykla
02 06. Su tėviške širdyje
Leonora Zapereckienė
Lyg stipriai įsukta karuselė skrieja mūsų gyvenimo dienos, mėnesiai, metai. Dar toks gyvas 2015 metų tradicinio sausio mėnesio Vilniaus uteniškių klubo „Indraja“ prisiminimas, o ant laiko karuselės arkliuko atskriejo ir šių 2016 metų klubo susibūrimas. Ta pati erdvi ir sodri savo draugiška aura Dailės akademijos Gotikos salė, kaip ir praeitais metais, o ir ankstesniais metais, lyg svetinga šeimininkė išskėstom rankom priėmė mielus ir gerai pažįstamus svečius: tiek Vilniaus uteniškių klubo narius, tiek Utenos miesto ir rajono atstovus, tiek ir visus kitus, kuriuos domina ar traukia šis Rytų Lietuvos kraštas. Salė pila pilnutėlė, o žmonės dar rinkosi ir rinkosi, bičiuliškai spaudė vienas kitam ranką senokai nesimatę bendraklubiai, visur girdėjosi maloni ausiai utenietiška tarmė.
Derinami paskutiniai „Indrajos“ šventės akcentai. Iš kairės: Uteniškių klubo „Indraja“ prezidentas prof. Arvydas Šaltenis, Utenos savivaldybės administracijos, kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, klubo „Indraja“ kanclerė Rita Aleksandravičiūtė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
„Etatinei“ renginio vedančiajai klubo viceprezidentei Gražinai Kadžytei įsakmiai pritildžius į šurmuliuojančias šnektas įsitraukusius ne kasdien susitinkančius draugus ir pažįstamus, renginį iškilmingai susirinkusiųjų sutiktas pradeda vis plačiau garsėjantis Dainos Abariūtės – Lazauskienės vadovaujamas Vilniaus uteniškių mišrus choras „Indraja“. Pirmoji daina, kurią dirigavo prof. Lionginas Abarius, vienu mostu – tiek lyriniu tekstu, tiek emociškai iškalbinga melodija – sugrąžino susirinkusiuosius į savo vaikystės ir jaunystės kraštą, gimtuosius namus paežerėje ar pušyno pašonėje su brangių ir nepamirštamų artimųjų nuvaikščiotu takeliu, vedančiu link trobos slenksčio, o dabar ir į mielą prisiminimų pasaulį.
G. Kadžytė išvardijo praeitų metų netektis ir susirinkusieji pagerbė jų atminimą, linkėdami jiems „Amžiną atilsį...“ Dar einantys savo gyvenimo keliu, dėkingi išėjusiems už jų atliktus darbus, už buvusią garbę juos pažinti ar bendrauti. O gyvenimas teka kaip tekėjo, žmonės keičia žmones, darbai – darbus, įvykiai – įvykius.
Šiais metais, kaip niekada, gausu sukaktuvių, jubiliejinių datų. Garbingame klubo sukaktuvininkų sąraše yra ir plačiai Lietuvos visuomenei žinomi vardai. Vienas jų istorikas ir pedagogas Adolfas Šapoka (1906 02 13–1961 03 09), kurio 110-osioms gimimo metinėms paminėti, be abejo, bus skirtas ne vienas renginys. Puiki G. Kadžytės mintis – pagerbti šio savo kraštiečio istoriko – romantiko sukaktuves ypatingu būdu: skaityti A. Šapokos istoriją šeimose, turėti ją savo namų bibliotekoje. Seniai žinoma tiesa – tvirčiausi patriotiniai jausmai ir nuostatos gimsta ir susiformuoja šeimos aplinkoje. Tą rodo ir kitų tautų, pavyzdžiui, žydų, patirtis. Manau, jeigu į šį reikalą įsijungtų istorijos mokytojai ar kultūrininkai, tai galėtų tapti natūralia, patikima praktika, stiprinančia pilnesnį lietuviškos tapatybės supratimą.
Chorui diriguoja prof. Lionginas Abarius
Prisimintas „Indrajos“ choro įkūrėjas ir ilgametis dirigentas Juozas Vanagas (gim. 1925 m.). Šių metų sukaktuvininkų tarpe Lietuvos architektas restauratorius prof. dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas (gim. 1931 m.), žurnalistas, vertėjas, Utenos visuomenės veikėjas Romualdas Juozas Valančiūnas (gim. 1931 m.), Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas (nuo 2012 m.), prof. Romas Pakalnis (gim. 1941 m.) ir daugelis kitų. O jauniausias jubiliatas – choras „Indraja“ – jam tik 15 metų. Šio mišraus choro populiarumas sparčiai auga, jis tampa nuolatiniu Rašytojų sąjungos jubiliejinių renginių dalyviu. Vien 2015 metais kolektyvas surengė 16 koncertų. Praėjusiais metais savo dalyvavimu „Indraja“ pagerbė Utenos krašto poetams A. Miškiniui ir P. Širviui skirtus renginius.
Šventės dalyviai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi Utenos savivaldybės administracijos, kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Utenos savivaldybės vicemeras Vidmantas Valinčius, LR Seimo narė Milda Petrauskienė. Antroje eilėje kairėje Leonora Zapereckienė, Ingrida Kepalaitė, Ferdinandas Jakšys, Romualdas Valančiūnas
Šį kartą choristai atliko naują Liongino Abariaus dainą – psalmę A. Miškinio žodžiais „Motulei“. Negirdėto grožio kūrinys ir puikūs atlikėjai! Neabejotina, kad jis gerbiamo kompozitoriaus kūrinių sąraše užims išskirtinę garbingą vietą. To paties kompozitoriaus daina „Jūreivis“ Pauliaus Širvio žodžiais muzikine kalba maksimaliai perteikė jūreivių gyvenimo dvasią ir gebėjimą stoikiškai ir žaismingai priimti vandens stichijos iššūkius. Kompozitoriui diriguojant choras taip pat atliko jo mėgstamą Jono Švedo harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Tykus buvo vakarėlis“, o taip pat keletą kitų harmonizuotų liaudies dainų, jų tarpe tradicinę choro repertuaro dainą „Tris dienas, tris naktis“. Publika negailėjo atlikėjams plojimų ir pagyrimo šūksnių, o Utenos kraštiečių klubo „Indraja“ kanclerė Rita Aleksandravičiūtė, kiekvienam choristui įteikė po gražią pavasarinę tulpę.
L. Abariui užvedus „Šiandien subatėlė, rytoj nedėlėlė“ visi šventės dalyviai nuotaikingai įsijungė į šią visiems žinomą ir mėgstamą dainą. Beje, choristai pakvietė visus į savo Utenos kraštiečių choro jubiliejinį koncertą, kuris vyks balandžio 23 d. 13 val. toje pačioje Vilniaus dailės akademijos Gotikos salėje.
Negalėjusi iš Utenos atvykti poetė Regina Katinaitė Lumpickienė savo sveikinimą „Indrajai“ perdavė per atstovę. Jame linkima, kad choro repertuare dainos, kaip ir tėviškės upės niekada neišsektų.
Sveikina Utenos savivaldybės vicemeras Vidmantas Valinčius, Nuo jo į kairę stovi Utenos savivaldybės administracijos, kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Egidijus Šinkūnas. Dešinėje stovi choro dirigentė Daina Abariūtė Lazauskienė
Utenos mero Alvydo Katino sveikinimus įteikė delegacija iš Utenos rajono savivaldybės: Utenos savivaldybės vicemeras Vidmantas Valinčius, Utenos rajono savivaldybės administracijos, kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Egidijus Šinkūnas.
Padėkomis buvo pagerbtas choro įkūrėjas Juozas Vanagas, daugelį metų chorui atidavęs Lionginas Abarius, choro dirigentė Daina Abariūtė Lazauskienė, o choristai buvo pamaloninti didžiuliu puošniu šakočiu. Pasveikintas buvo sausio mėnesį gimęs prof. R. Pakalnis, taip pat prof. N. Kitkauskas, R. J. Valančiūnas, kiti sukaktuvininkai.
80-metį švenčiantį prof. Gintautą Grigą šiltai pasveikino klubo prezidentas prof. A. Šaltenis. Vaikystėje G. Grigas dažnai lankydavosi Šaltenių namuose.
Turėjo apie ką pasikalbėti dvi pedagogės: Leonora Zapereckienė (kairėje) ir Danguolė Jonaitienė
Dr. Aldona Vasiliauskienė nors ir nekilusi iš Utenos, daug laiko yra skyrusi ir tebeskiria visapusiškam arkivyskupo Mečislovo Reinio asmenybės ir jo darbų tyrinėjimui. M. Reinys – įžymus Utenos krašto dvasininkas, mokslininkas, visuomenės veikėjas. Jo veikla buvo plati ir gili, todėl dr. A. Vasiliauskienė, tęsdama savo mokslinį darbą M. Reinio asmenybės tema, dažnai lankosi Utenoje, rajono miesteliuose ir kaimuose, dosniai skleisdama savo surinktą medžiagą apie šį garsųjį madagaskarietį. Padėką dr. A. Vasiliauskienei „už atsakingą ir kruopštų darbą, Utenos istorijos sklaidą bei nuopelnus katalikiškajai Lietuvos kultūrai“ pasirašė Utenos meras Alvydas Katinas. Prof. S. Šaltenis dr. A. Vasiliauskienei įteikė Antano Žilėno knygą „Kelias“ (apie kun. Juozą Breivą) su dedikacija: „Mielai ir mylimai profesorei Aldonai Vasiliauskienei mūsų „Indrajos“ klubo garbės narei. Jubiliejaus proga linkim sveikatos, kūrybos, meilės. Klubo vardu prezidentas A. Šaltenis“
Klubo prezidentas taip pat pasveikino ir padėkojo LR Seimo narei Mildai Petrauskienei už dalyvavimą šventėje.
Šių metų liepos mėnesį jubiliejų minės ir Utenos savivaldybės administracijos, kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė. Jai nuoširdžiai padėkota už nuolatinį rūpestį Utenos krašto kultūra, Utenos žmonėmis.
Trumpame žodyje M. Petrauskienė neslėpė susižavėjimo jau tradicija tapusiu Vilniaus Utenos kraštiečių kasmetiniu susitikimu. Sakė, kad nekantraus susitikti su kraštiečiais šį rudenį, kai Utena švęs 755 metų jubiliejų. Seimo narė renginio dalyviams padovanojo 2016 – metų kalendorių. Juos išleido kartu su mecenatu Utenos rajono savivaldybės tarybos nariu Dariumi Šinkūnu. Sukaktuvininkų vardu kalbėjo prof. R. Pakalnis. Įvertindamas jubiliatams skirtą dėmesį, profesorius pabrėžė, kad ši diena skirta ne kiekvienam sukaktuvininkui atskirai, o visai Utenai ir valstybei. „Mūsų darbas valstybei nepabaigtas“ – pabrėžė R. Pakalnis. Lietuviai turi suvokti savo tautos, kaip valstybės vaidmenį Europos Sąjungoje ir „nebūti avių banda“. Skausminga dabarties vieta – jaunų ir darbingų žmonių emigracija. Visuomenė turėtų labiau susirūpinti šia problema ir imtis veiksmingų priemonių, kad emigrantų srautas iš Lietuvos būtų pristabdytas. Užsimindamas apie vis dar nesibaigiančius ginčus dėl skulptūrų (Žaliojo tilto) nukėlimo, profesorius tvirtai pareiškė, kad sprendimas nukelti skulptūras buvo neišvengiamas ir aiškus. „Susitiksim Utenoje, rudenį“ – baigė savo žodį prof. R. Pakalnis.
Prie Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja“ simbolinio ženklo. Iš dešinės: Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas, jo žmona pedagogė Jūratė Keraminienė, LR Seimo narė Milda Petrauskienė, Marija Puodžiuvienė, Leonora Zapereckienė, Jonas Rytis Puodžius ir Antanas Vilūnas
Klubo narių entuziazmas, kūrybingumas, troškimas ir toliau puoselėti ryšius su gimtine ir tarp savęs, atrodo, rado atsaką prof. A. Šaltenio pamąstymuose apie klubo veiklos paįvairinimo perspektyvą. Gal tam tikslui pasitarnautų dažnesni susitikimai, paskaitos, pokalbiai?
Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė optimistiniu žvilgsniu pažvelgė į laiko tėkmę. Mes visada išliekame jauni, jei neslopiname savo vidinės energijos ir nugyventi metai čia niekuo dėti. Gyvenime daug pavyzdžių, kai tarkim 25-erių metų jaunuolis savo gyvensena primena senolį pensininką, o 90-metis – kupinas jaunatviško žvalumo, turintis savo interesus ir pomėgius bei juos puoselėjantis. Tokia optimistine smagia gaida baigėsi šių metų – 2016-ųjų – tradicinė sausio mėnesio Utenos kraštiečių klubo „Indraja“ šventė. Sudėtinės vaišės, kurias paruošė įvairių Utenos seniūnijų šeimininkės ir jų kraštiečiai Vilniuje buvo dar viena puiki proga atgaivinti ir sutvirtinti ryšius su tėviške.
Atgal
.jpg)
