VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

03 01. Tauta, saugodama ją, patyrė daug kančių

O šiandien vengiantys mūsų kalbos, nusipelno neeilinės kritikos

Vytautas Paliukaitis, menotyrininkas

Neseniai sostinėje iškilę tarp Pylimo ir Vingrių gatvių, prieš pietinį buvusio „Lietuvos“ kino teatro fasadą pastatai nudžiugino vilniečius tik vienu požiūriu – pernelyg ilgokai čia stovėję menkaverčiai ir apleisti statiniai nugriauti. Kvartalas atjaunėjo, pagražėjo.

Mus, vilniečius, čia erzina gana dažnai pasikartojantis reiškinys – užrašyta didelėmis raidėmis kuo prekiaujama šioje maitinimo įstaigoje, ir tik anglų kalba. Praeinu vieną savaitę, galvoju, gal dar nebaigė reklamuotis, turėtų pasirodyti ir lietuviškas. Bet dar labiau nustebino, kai netrukus pastato, pastatyto dar arčiau Pylimo gatvės siena „pasipuošė“ dar vienu svetimkūniu. Būtent pro šią vietą nenutrūkstančiu srautu eina į ant kalno stovintį vieną iš stambiausių Vilniuje ir Lietuvoje, ištisą parą atvirą prekybos centrą. Meno literatūrą laisvai skaitau keliomis kalbomis, kas ypač stebino mūsų I.Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto dėstytojus man dar studijuojant, bet kulinarijos terminus turėtume rasti atitinkamuose, specialistams skirtuose žodynuose.

Vakarais, kai per didelius langus matosi prie stalų sėdintis jaunimas, tampa aišku, kad čia lankytojai stiprinasi ne tik kava, bet ir kai kuo kitu. Sava patirtis, sukaupta pradedant praėjusio amžiaus aštuntuoju dešimtmečiu, kai aš, gyvendamas ir dirbdamas gražioje Žemaitijoje, ėmiau mokytis iš Vydūno, neleido atitrūkti nuo tautos fundamentalių vertybių. Tiesą rėžęs be pagražinimo drąsuolis  nacių buvo nuteistas laisvės atėmimu; pakilo pasaulio mokslininkai ir teko jį išlaisvinti. O kiek carizmo siautėjimo laikais buvo siekta mūsų  kalbą ir net katalikų tikėjimą „uždusinti“; nepagailėdavo ir žydelių, gabenusių iš Mažosios Lietuvos po įvairiomis prekėmis slaptai lietuviškus leidinius – kaltieji buvo tremiami į Sibirą...

Kad savas rūbas yra gražesnis už svetimą, šitai suprasti gali tėvai ir seneliai. Gal kam iš gerb. skaitytojų šmėstels mintis, ar tik aš nesu nusistatęs prieš demokratijos ir taikos tvirtovę JAV. Visi esame dėkingi už tai, kad karo ir pokario metais daugybė inteligentijos toje šalyje išvystė savo talentus. Ir šiandien vienu iš mūsų  stabilumo garantų bendradarbiavimo įvairiose srityse, kaip savo kalboje akcentavo gerb.prezidentas Barakas Obama, tampa glaudūs ryšiai ir savitarpio supratimo dvasia.

Grįždamas prie temos, užbaigsiu patarimu minėtuose sostinės pastatuose atvėrusius duris lankytojams, savininkams prie esančių pavadinimų dar po vieną eilutę parašyti mūsų, t.y. sanskrito bendraamže, lietuvių kalba.

Atgal