VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

05 03. Vienas, antras ir dar penki Kupiškio piliakalniai

Doc. dr. Irena Ramaneckienė

Ne tik akims paganyti

Prieš keletą savaičių turėjau progos dalyvauti itin kruopščiai apgalvotoje, išradingai sukomponuotoje ir todėl įspūdingoje Kupiškio rajono savivaldybės organizuotoje šventėje. Įėjus į Kultūros centro didžiąją salę, pirmiausia akis patraukė scena, tiksliau sakant, pakylos apipavidalinimas: galiniame jos kampe paaukštinimas, primenantis ovalo formos kalvą, kurios „šlaitai“ žydinčiomis ir žaliuojančiomis gėlėmis „apsodinti“; laipteliai, vedantys kalvos viršūnėn, kur į dangaus sferą kyla taurųjį auksą imituojančios kopėčios. Galvosūkis – kokia perkeltinė šios puošmenos prasmė, kam tie koptai skirti, ką visa tai simbolizuoja...

Būtinybė galvą pasukti

Skaičiuojant paskutines minutes iki renginio pradžios nelauktai aptemo salė... Techninė kliūtis?! Bet iš aukštumų pasigirsta sodrus balsas: „Seniai seniai gyveno du milžinai... Vienas – Paketurių, kitas – Aukštupėnų kaime. Juos skyrė Lėvens upė ir slėnis. Milžinai, sėdėdami savo kaimuose, mėgdavo tarpusavy pasikalbėti... Bešnekučiuodami ir po pypkę surūkydavo. Baigę pypkiuoti, pelenus iškratydavo. O pypkės buvusios ilgos ilgos. Net liesdavosi viena su kita galais. Iškratomi pelenai byrėdavę vis į tą pačią vietą. Tą, kur dabar piliakalnis stūkso. Tie du milžinai ilgai gyveno... Iš tų pelenų visas kalnas susidarė. Kupiškio piliakalniu žmonių vadinamas!“

Skapiškio pagrindinės mokyklos bibliotekoje: mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė (kairėje) ir bibliotekininkė, mokytoja Regina Stanaitienė (dešinėje) kartu su dr. Aldona Vasiliauskiene džiaugiasi „Bronzinio piliakalnio“ nominacija (Iš A. Vasiliauskienės archyvo)

Grįžtant šviesai, tarsi saulei tekant, tiesiogine ir perkeltine prasme ėmė ryškėti scenos puošmenos kontūrai ir prasmės, po to ir visas „piliakalnis“ prieš akis išniro. Naujas galvosūkis – koks to „piliakalnio“ ryšys su Kupiškio rajono kultūros darbuotojais, kurie tądien rinkosi Tarptautinę kultūros dieną paminėti. Pats žodis „piliakalnis“ byloja, kad jis žmonių rankomis supiltas. Sunku protu aprėpti, kokia turėjo būti stipri idėja, anuomet vienijusi žmones tokiam darbui. Kokia idėja šiandien telkia krūvon kultūros darbuotojus? Atsakymas – pagrindinė jų veiklos kryptis, būtent, žmogaus dvasingumas ir jo raiška. Niekas neprieštaraus, kad dorovinių santykių, elgesio, jausmų kultūros puoselėjimas reikalauja ne mažiau išminties, valios ir pastangų, kantrybės ir laiko negu senovėje piliakalnio formavimas rankomis.

Žodis „milžinas“ mūsų sąmonėje asocijuojasi su ypač didelio ūgio pasakų / padavimų žmogumi. Bet yra ir perkeltinė šio žodžio reikšmė, būtent, taip vadinamas išskirtinių fizinių ar dvasinių jėgų žmogus. Tautosakos milžinai dirbo raumenimis įveikiamus darbus, kurie eiliniam žmogeliui tiesiog neįmanomi. Šiandien, puoselėjant visuomenės išsiauklėjimą ir išprusimą, jos dvasingumą, saugant žmonių fiziniu ir protiniu darbu sukurtus meno, mokslo ir istorinius paminklus, labai reikia sumanių, drąsių, ištvermingų, savo profesijai pasiaukojusių žmonių. Ypač kai kultūra dar nėra mūsų valstybės prioritetas! Pasak Pauliaus Briedžio, padavime aprašytą kalno „supylimą“ iš šiandieninių pozicijų derėtų aiškinti, kaip Kupiškio miesto / rajono bendruomenių pritraukimą gyvenimo problemoms spręsti metaforą. Šią išvadą, P. Briedis motyvuoja taip:

„Vienas milžinas pylė iš rytų, t. y. Aukštupėnų, kitas – iš vakarų (Paketurių). Suvieniję žmones iš įvairių pusių, „supylė“ Kupiškio gyvenvietę – piliakalnį“. Metaforų analogijos tarp Kupiškio piliakalnio „atsiradimo“senovėje istorijos ir krašto žmonių kultūros puoselėjimo šiandien neįmanoma nuneigti.

Didžiuotasi iki širdies gilumos

Pasaulinė kultūros diena Lietuvoje pradėta minėti 2006 m., Seimui oficialiai įteisinus ją kaip profesinę Kultūros darbuotojų dieną, Kupiškyje – 2014 m. Šiemet čia pirmą kartą organizuotas netradicinis renginys – nominacijų įteikimo šventė, pagerbiant darbuotojus už didžiausią įnašą į rajono kultūrinį gyvenimą praėjusiais kalendoriniais metais, išskiriant tuos asmenis iš kitų ir visuomenės dėmesio atkreipimu morališkai atlyginant jiems už viršytas išgalių bei sveikatos sąnaudas, patirtus nusivylimus, aukščiau pakylėjant jų nuotaiką rytojaus darbui.

 „Išskirtinius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštus už svarų indėlį į krašto kultūrą LR Seimo narys Vytautas Saulis įteikė Kupiškio kultūros centro choreografei Joanai Jankauskienei ir Kupiškio kultūros centro Šepetos padalinio kultūrinės veiklos vadybininkei Vaivai Mališauskienei“, – didžiuojamasi internete paskelbtoje Kupiškio kultūros centro informacijoje.

Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, mokslininkė, religijos istorikė ir visuomenininkė, nominantė Aldona Vasiliauskienė, apdovanojimo steigėjas-mecenatas UAB „Agla“ vadovas Augenijus Cesevičius ir Šarūnė Pečiukėnaitė (Miglės Zakarauskaitės nuotr.)

Vyresn. bibliotekininkė Regina Vilčinskienė drauge su interneto lankytojais irgi džiaugiasi savo kolegių apdovanojimais: „Lietuvos Respublikos Seimo narys Aleksandras Zeltinis Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėkomis apdovanojo Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėją Jūratę Motiejūnienę už teigiamo bibliotekos įvaizdžio Kupiškio bendruomenėje formavimą bei informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėją Danutę Baronienę už lojalumą bibliotekininko darbui, aktyvią profesinę ir kraštotyrinę veiklą ir bendruomenės informacinio raštingumo ugdymą“. Bendradarbiai gėlėmis ir šypsenomis, išradingais palinkėjimais tądien apipylė muziejininkę Donatą Jutkienę ir Kultūros centro meno vadovę Nidiją Sankauskienę, rankose laikančias aukščiau minėto Seimo komiteto Padėkos raštus. Nuoširdžiai susirinkusiųjų buvo pagerbti ir keturi saviveiklininkai – Vaclovas Girdvainis, Alfredas Buška, Petras Steponavičius ir Edvardas Kareiva.

LR Seimo narys Sergejus Jovaiša padėką, garsiai aidint šventės dalyvių džiugesio plojimams, įteikė Subačiaus padalinio mėgėjų meno kolektyvo vadovei Irenai Jėčiuvienei.

Ką tomis minutėmis jautė pačios apdovanotosios ar apdovanotieji, sunku nuspėti. Aišku, tuo metu buvo pamiršti visi žemiškieji rūpesčiai, nesklandumai, o patirtas dėmesys paglostė širdį, pakylėjo sparnus dar aukščiau ir suspindo šaunesnių veiklos rezultatų siekiu ateityje.

Ne už kalnelio rasti „Bronziniai piliakalniai“

Jurgita Banionienė „Kupiškėnų mintyse“ (2016 04 19) rašė: „Į Kupiškio kultūros centro didžiosios salės scenoje įrengtą pakylą, simbolizuojančią garsų Kupiškio piliakalnį, užlipo rajono meras Dainius Bardauskas ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. D. Bardauskas pasidžiaugė, kad pirmą kartą bus pagerbti ir įvertinti žmonės, kurie mūsų kraštui savo darbu davė tai, ką vadiname didžiąja kultūra“.

Pasak mero, kiekvienas kultūros darbuotojas prisideda prie bendros rajono kultūrinio gyvenimo mozaikos kūrimo ir jei bent vieno jų nebūtų, „mozaikos“ vaizdas būtų kitoks, todėl linkėjo kurti visada spalvingą ir turiningą, monumentalų taikomąjį Kupiškio rajono kultūros paveikslą.

Kuo dar ši šventė netipiška? Renginio vedėjų – režisierės Violetos Mičiulienės ir Subačiaus seniūnijos seniūno Vidmanto Paliulio žodžiais tariant, pirmą kartą Kupiškyje didžiąją kultūrą formuojantys žmonės įvertinti ne tik padėkomis, bet ir „Bronziniais piliakalniais“ („Statulėlės“ termino nedrįstu vartoti, nes statula / statulėlė – apvaliosios skulptūros kūrinys, vaizduojantis žmogų, gyvūną ar jų grupę).

Menininko kalvio Audriaus Lauciaus specialiai nominantams sukurtus „Bronzinius piliakalnius“ teikė juos įsteigę Kupiškio rajono ūkininkai Algirdas Notkus, Egidijus Černius ir verslininkai: UAB „Dorpeta“ komercijos direktorė Sigita Kantautienė, UAB „Aukštaitijos vandenys“ vyr. inžinierius Vidas Zulonas, UAB „Agla“ direktorius Augenijus Cesevičius.

Tais meistriškai auksinių rankų žmogaus padarytais „Bronziniais piliakalniais“, kurių kopija atkartota kaip scenos papuošimo detalė, buvo apdovanotos rajone itin iškilios penkios gėrio ir žmogaus dvasinio grožio kuratorės: „Garbingi apdovanojimai atiteko istorijos mokslų dr. Aldonai Vasiliauskienei, Kupiškio etnografinio muziejaus direktorei Violetai Aleknienei, Kupiškio savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojai Linai Matiukaitei, Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro etnokultūros skyriaus vedėjai – etnografei Almai Pustovaitienei ir Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro Skapiškio padalinio režisierei Vitai Vadoklytei“ (Kupiškio kultūros centro informacija). Kiekviena jų postačiais simbolinio piliakalnio laipteliais kopė aukštyn to gražaus tiek menine, tiek psichologine ir filosofine prasme įvertinimo pasiimti. Juk ir kasdieniame darbe pamažu, tik žingsnis po žingsnio eita pirmyn, tikrai nelengvai lipta profesionalumo ir darbo rezultatų „laiptais“ iki apdovanojimo.

Meninės kalvystės meistro Audriaus Lauciaus simbolinė nominacija „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai“ (Rimvydo Jankevičiaus nuotr.)

Vilnietė dr. A. Vasiliauskienė, dėkodama kupiškėnams už dėmesį jos veiklai (monografijos apie Kupiškyje dirbusį monsinjorą Klemensą Gutauską sudarytoja, straipsnių apie to krašto asmenybes autorė, renginių joms pagerbti iniciatorė; ukrainistikos muziejaus savo sodyboje Skapiškyje steigėja bei gidė ir t. t.), atkreipė visų akis į simbolišką nominacijų skaičių: „Jų tiek, kiek vienos rankos pirštų, kuriuos sugniaužus susidaro tvirtas kumštis bendroms grumtynėms už kultūrą“. Anot mokslininkės, itin prasmingos esančios ir laiptelių į „piliakalnio“ viršūnę, ir ant jos stūksančių kopėčių detalės: vertinant istoriniu aspektu, seniau nebūta piliakalnio be žvalgomojo bokšto, šiandien jo pakaitas – „auksinės kopėčios“, pastatytos tiek scenos papuošimo fragmente, tiek nominacijos viršūnėje. Kopėčios – intelektinių pastangų ženklas, skatinantis įžvelgti ateities kultūros posūkius ir su jais susijusias veiklos kryptis, numatyti iššūkius ir prevencines priemones jiems įveikti. Milžinai, anot legendos, pypkiavo žymiai ilgiau negu trunka žmogaus gyvenimas. Vadinasi, krikščioniškasis ir tautinis paveldas tikrai amžiaus, kol tik bus juo besirūpinančių žmonių. Be to, į dangų nukreiptos kopėčios, anot dėkotojos, gali simbolizuoti kiekvieno mūsų būtinybę nuoširdžia malda bendrauti su Dievu, be kurio palaimos nieko gero žemėje nenuveiksi...

Net dangus viršum visų piliakalnių skambėjo

Šventinį iškilmingumą, rimtį suponavo, salėn susirinkusiųjų lyrinius išgyvenimus žadino Kupiškio meno mokyklos fleitininkė Agnė Repečkaitė (mokyt. Irma Paurienė) pianistės Ugnė Čepkauskaitė ir Domantė Valaitė (mokyt.: Edita Dobrickienė ir Rita Stankevičienė), garsaus smuikininko, Kauno kamerinio orkestro įkūrėjo Gedimino Dalinkevičiaus ir jauno gitaristo Simo Bušmos atliekamos melodijos, Eglės Juozapavičienės vadovaujamas Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų moterų vokalinis ansamblis „Eglė“. Kiekvienas atlikėjas savaip „bendravo“ su žiūrovais, muzikos ar dainų melodijomis sukeldamas nustebimo ir džiaugsmo prošvaistes jų akyse, gilindamas išgyvenamą pakilią nuotaiką, budindamas pamąstymus apie jos kūrėjus, apie jų meilę ir pasiaukojimą menui ir žmonėms, apie pažangos dvasinėje sferoje vertę ir kainą.

Atgal