Tautos mokykla
02 14. VASARYJE MES LIEPOS ŠILUMA ALSUOJAME
Evaldas Vylius Navys
Reikšminga šventė lanko mūsų kraštą,
Ji sudrumsčia gimtos pastogės tylą,
Apšviesdama darbščios tautietės austą raštą,
Lietuvio giedrą veidą, žvilgsnį tyrą.
Lietuvio veidas – tai veidas ištisos tėvynės,
Išnirusios iš pelenų, iš amžių glūdumos;
Tas veidas – skausmas mylimos gimtinės,
Baltijos perlo, žaluma spindinčios gamtos!
Istorija nebuvo kraštui motina gera;
Ji nuolat draskė kūną, širdį vėrė.
Retai lietuviams atsiverdavo giedra;
Oi kaip ilgai tauta tamsybę gėrė.
Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių
Žydra bendra pastogė ir ta pati būtis.
Šalis gyva bendru šalies piliečių triūsu,
Kuris gaivins, o revanšistus šalins ateitis!
Mes mylime kiekviena brolį,
Kuris tėvynei nėra abejingas;
Kuris palaiko krašto šuolį
Ir su tautiečiais, jei vieningas.
Žemele kraujo, prakaito ir pelenų,
Vedei tautiečius iš kartos į kartą:
Gimdei tu motiną, o motina prigimdė tų,
Kuriems gimtinės židinį kūrenti lemta!
Apginsim šalį mes nuo priešų - demonstrantų,
Pakanka Lietuvai taurių dukrelių ir sūnų,
Nutildžiusių gaudimą nuožmaus priešo tankų;
Kur kas lengviau nutildyti burnojimą „savų“!
Gražiausios metų šventės dieną,
Vasaryje, mes liepos šiluma alsuojame.
Ši šventė jaudina ir įkvepia kiekvieną:
Juk šiandien mes laisvi gyvuojame!
2009-02-16
Atgal
.jpg)
