Tautos mokykla
07 24. Pasaulio lietuvių bendruomenės seimui artėjant
Janina Survilaitė
Rašytoja
Ciurichas
Jeigu tautos ir valstybės istoriją vadiname jos atmintimi tai visa išsaugota archyvinė medžiaga yra pats brangiausias tos atminties paveldėtas turtas. Kas gali būti reikšmingiau tautinės atminties išsaugojimui už paliktus rašytinius mūsų pirmtakų dokumentus, liudijančius apie tautos istorinius faktus? Gerai prisimename, kaip sovietinio režimo metais lietuvių tautos istorija buvo perrašinėjama, klastojama, naikinama. Tuo metu Tėvynės biografijoje padarytas klaidas tebetaisome, o atėjęs palankus laikas turėtų padėti išvengti, kad nedarytume naujų.
Beveik dešimtmetį su meile rinkau po visą Šveicariją išsibarsčiusius Šveicarijos lietuvių bendruomenės ( ŠLB ) archyvus, su senąją Šveicarijos emigrantų karta aukojome laiką ir sveikatą, kad ateinačios kartos turėtų nesumeluotą pokario lietuvių emigrantų kalnų šalyje gyvenimo ir veiklos istoriją.
Senųjų emigrantų perspėjama, ypač kreipiau dėmesį į tai, kokiose sunkiose politinėse pokarinės Šveicarijos sąlygose kūrėsi ŠLB, todėl labai atidžiai gilinausi į istorinius to laiko faktus archyvuose ir įdėmiai išklausiau gyvų išeivių prisiminimus... 1990-2000-siais metais senosios kartos emigrantų buvo dar daug gyvų.
Knygoje „Mylėsi Lietuvą iš tolo...“( 2004 m., VU leidykla) įžanginiame žodyje dr. Vaclovas Dargužas sako: „ ‚‘‘ pradžia Šveicarijoje pažymėta baimės, laikinumo, identiškumo bėdomis... Visu svoriu pajusta žmogaus be Tėvynės dalia. Skausmingai išgyventi nereikalingo užsieniečio padėties nepatogumai...“ (psl. 7. )
1945-jų metų pavasarį atsidūrę Šveicarijoje mūsų tautiečiai buvo priversti įsilieti į milijoninį kalnų šalį užplūdusių beteisių karo pabėgėlių būrį... Tarp jų maždaug iki 1952-jų metų čia slapstėsi ir daug įvairių tautų karo nusikaltėlių, neišskiriant ir lietuvių pabėgėlių būryje. Nusikaltėlių ieškojo Niurnbergo teismas, o į lietuvius emigrantus dešimtmetį buvo žiūrima ypač įtartinai, nes komunistinė Lietuvos vyriausybė atakavo Šveicariją, kad visi karo pabėgėliai būtų grąžinti atgal į sovietinę Lietuvą.
„ Kol gyvas liksiu dėkingas šveicarų valdžiai, kad ji mūsų neišiuntė atgal į mirtį,“- ne kartą yra sakęs kunigas profesorius J. Juraitis.
„Iš Šveicarijos karo pabėgėliai gali išvykti visada ir kur tik nori, tačiau mes niekada jiems nenurodysime KUR jie privalo vykti...“- būtent tokius atsakymus pasiųsdavusi Šveicarijos konfederacija Lietuvos vyriausybės komunistams, taip išgelbėdama nuo mirties Alpių šalyje šimtus mūsų žemiečių.
Savo kalboje Vilniaus universiteto Garbės daktaro vardo suteikimo iškilmėse 1991 m. spalio 11 d. dr. Vaclovas Dargužas kalbėjo:
„ Persikelsiu mintimis į aną pokario naktį, tariamai be aušros vilties. Kai mūsų valstybės vardas pranyko nuo žemėlapių, kai mes bijojome viešai prisistatyti esą lietuviai. Bijojome pakenkti Tėvynėje likusiems mūsų giminėms arba patys būti sovietams išduoti...“ („ Mylėsi Lietuvą iš tolo“, psl. 107. )
Mūsų tautiečiai tyliai lyg pelės po šluota laimingai išsilaikė šveicarų neišvaryti, tačiau viešai prisistatyti esą lietuviai bijojo, o apie kokių nors oficialių organizacijų sukūrimą šalyje nebuvo net minties. Taigi dėl griežtų šveicarų valdžios politinių apribojimų iki 1952/53 m.lietuviai negalėjo kurti jokių oficialių organizacijų. Tą aiškiai visada visiems patvirtino senieji emigrantai, tokia padėtis užfiksuota ir archyvuose.
ŠLB oficialiai buvo įkurta tik 1952 metų vasaryje, prieš tai sudarius ir su šveicarų valdžia suderinus ŠLB Statutus ir nuostatus, kad jie atitiktų keliamiems griežtiems šveicarų politiniams reikalavimams.
Dėka tarptautinės teisės mokslų daktaro diplomato A. Geručio sumanumo, paruošusio ŠLB Statutus ir Nuostatus ŠLB šalyje buvo įkurta 1952 METAIS VASARIO 17D.!
Šio istorinio fakto teisingam užfiksavimui su senąja karta 2002 m. vasario 16-osios proga surengtam ŠLB 50-mečio Jubiliejui paminėti parengėme išsamų pranešimą, apie istorinę ŠLB įkūrimo datą.
Įkūrimo data buvo atviru balsavimu visų susirinkusių patvirtinta.
LB veteranai buvo jautrūs mažiausiems istorinių faktų netikslumams, todėl atidžiai kontroliavo mane rašant knygą „Alpių lietuviai“. Prof. J. Juraitis ir dr, V. Dargužas buvo mano darbo nuolatiniai padėjėjai, kontrolieriai ir referentai. Tai yra įrašyta ir pačioje knygoje.
Kontrolė buvo būtina todėl, nes man naujai atvykusiai, ne viskas LB-nės „biografijoje“ buvo aišku.
Pavyzdžiui, kad mokėčiau atsakyti į klausimą: kodėl „Šveicarijos lietuvių žinių“ laikraščio 1-me numeryje (1951 m. ) parašyta, kad jį „leidžia Šveicarijoe lietuvių bendruomenė“, kai tuo tarpu ŠLB-nei kurtis dar nebuvo oficialaus leidimo –prireikė pastudijuoti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIKo ) pirmojo pirmininko Mykolo Krupavičiaus Lietuvių Chartos šviesoje (1949 m. ) sudarytus nuostatus, kuriuose buvo pabrėžta, jog visi lietuviai, karo audros nublokšti į užsienius – besąlygiškai vadinasi pasaulio lietuvių bendruomenės nariais, ir tai nereiškia, kad jie yra oficialios, įteisintos LB nariai, o taip „pasivadina“ TIK sąlyginėje gyvenimo susiklosčiusių aplinkybių išdavoje... (plačiau apie tai galima pasiskaityti dr. A. Vasiliauskienės išsamioje studijoje apie Mykolą Krupavičių ir dr. M.Liniauskienės pranešimą 2002 m. PLB pirmininkų konferencijoje. )
Iš Dr. A. Geručio, dr.V. Dargužo, diplomato E. Turausko archyvų, kurie saugomi VU RS motyvacijų aišku, kad anksčiau, kaip 1952 metais ŠLB įkurti buvo negalima.
Minėtuose archyvuose nuosekliai išdėstyta, jog 1-jį „Šveicarijos lietuvių žinių“ laikraščio numerį išleido tuo metu Šveicarijoje laikinai susikūrusi pabėgėlių organizacinė grupė „Lietuvių Sąjunga“(1945-1951 ). Apie šią sąjungą iš dr. A. Geručio archyvų (VUB RS F 155-331 ) esu įdėjusi trumpą epizodą į „Alpių lietuvius“. (p. 45 ).
Istorinių ŠLB dokumentų paliudijimais nustatytas LB įkūrimo faktas naujai atvykusiems energingiems emigrantams, galia, „nepatiko“ ir 2011 m. lengva ranka ŠLB Valdybos (jos visi nariai neseniai atvykę ) nutarimu įkūrimo data buvo pakeista.
Dabar tenka raudonuoti iš gėdos, kai ŠLB valdybos pirmininkė atvirai antri metai spaudoje skelbia ŠLB įkūrimo datą 1950 - sius metus, kai tuo tarpu visuose PLB archyvuose, PLB apybraižose, enciklopedijose, žinynuose,senosios kartos emigrantų autentiškuose prisiminimuose aiškiai fiksuojama tik viena istorinė ŠLB įkūrimo tikra data: 1952-ieji metai vasario 17 d.
PLB administracija turėtų susimąstyti, kad manipuliavimas archyviniais faktais išeivijos istorijai yra ne tik skaudus, bet ir pavojingas.
Labai pakenkiantis tradiciniam tautiniam išeivių palikimo išsaugojimui.
Ar per 60-tį metų nusistovėjusius ir paveldėjimo keliu mums patikėtus PLB tikrus istorinius archyvinius faktus pakeisti mums irgi duota teisė?
.jpg)
