Tautos mokykla
02 08. „Ryto“ draugijos 100-mečio minėjimas
Dr. Aldona Vasiliauskienė
XX a. pradžioje Lietuvoje – Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Vilniaus krašte – pradėjusios veiklą „Žiburio“ (steigiamasis susirinkimas įvyko 1906 m. sausio 6 d. Marijampolėje), „Saulės“ (įkurta Kaune 1906 m. rugpjūčio 7 d.) ir „Ryto“ (steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1913 m. sausio 13 d.) draugijos atliko didžiulį darbą tautos švietimo, religinio ir tautinio sąmoninimo plėtros kelyje, tapo svarbiais lietuvių katalikiškąjį intelektualinį sąjūdį vienijančiais centrais.
Tad Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, su pertraukomis veikusi 1913–1940 m., 2013 m. sausio 31 d. paminėjo įkūrimo 100-metį. Mokslinę konferenciją, kuri vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje, organizavo nuo 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis, sutelkęs gražų organizacinį bei mokslinį komitetą (apie rengimąsi konferencijai rašyta „Lietuvos aide“ 2013. Sausio 30. Nr. 22, 23, 24. P. 7).
Šv. Mišias Visų Šventųjų bažnyčioje aukoja kunigai V. Rapalis (kairėje) ir M. Ragaišis. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Šv. Mišios Visų Šventųjų bažnyčioje
Konferencija pradėta šv. Mišiomis Visų Šventųjų bažnyčioje kurias aukojo parapijos klebonas Vytautas Rapalis ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis. Pamokslą pasakęs kun. V. Rapalis akcentavo prasmingai ir tikslingai sėtą grūdą, kad jis duotų gausų derlių. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ sėjo Žodį, o per jį – tikėjimą, viltį, meilę. Sėtas Žodis, siekiant išsaugoti vilties išpažinimą, skamba šiose žemėse ir tai liudija draugijos 100-metis. „Ryto“ veiklos dėka, galima džiaugtis tėvų išmokytu Žodžiu, nebijoti šių dienų iššūkių ir statyti savo lietuviškai skambantį Žodį į žibintą, kad jis šviestų ir kviestų sugrįžti iš svetimų kraštų, nes šiandieninėse lietuvių buveinėse Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje ir kitur – lietuviams jau labai reikalinga „Ryto“ veikla. Ar nereikėtų ten jo įsteigti, kad nebūtų pamirštas Žodžio – savas lietuviškas Žodis...
Čia bažnyčioje, mūsų namuose Žodis saugus, bet išėjus į gatves, visi užrašai svetimi – tad Žodžio puoselėjimas šiandien dar aktualesnis. Prieš šimtmetį buvo vienos situacijos, dabar – kitos. Ir kol nuolaidžiausim, plauksim pasroviui, greitai nebeturėsim ir to, ką turime.
Dėkodami Dievui už tėvų įdiegtą Žodį, kuriuo galima melstis, prašykime Aukščiausiąjį, kad ir po šimto metų susirinkę ypatingoj vietoj – Visų Šventųjų bažnyčioje – visų šventųjų dėka turėtume gyvą tėvų Žodį.
Šv. Mišiose vargonavo Jolanta Grabštonovičienė, giedojo solistas prof. dr. Antanas Kiveris.
Po Mišių prie Visų Šventųjų bažnyčios. Iš kairės: Kazimieras Tamošiūnas, „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis, dr. kun. Mindaugas Ragaišis, prof. Juozas Skirius, Stefanija Gražina Rosinienė ir Antanas Vilūnas
Sveikinimai „Rytui“
Konferencija „Ryto“ 100-mečiui Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje pradėta Lietuvos himnu. Muziejaus direktorė Birutė Kulnytė įžangos žodyje pažymėjo, kad daugeliui dar nesuvokta „Ryto“ veikla, kurią ji pavadino Lietuvos nacionaliniu išsivadavimo didžiuliu baru šeimai ir mokyklai: atliktas didžiulis valstybinės reikšmės dvasininkų ir pasauliečių darbas. Direktorė pasidžiaugusi, kad ir dabar prie konferencijos rengimo daug prisidėjo čia dalyvaujantys dvasininkai, LEU, kvietė sveikintojus.
Akademikas Zigmas Zinkevičius kalbėjo, kad XX amžių tautos likučiai sutiko ant pražūties taško. Tautą galėjo išgelbėti šeima ir mokykla. Tam buvo „Rytas“ surinkęs visus tada, surinkęs ir šiandieną. Sveikino visus linkėdamas prasmingo darbo.
Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis. Pasidžiaugė, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra „Ryto“ draugijos nariai, rėmėjai, bičiuliai. Kalbėdamas apie šių metų jubiliejines šventes (1863 m. sukilimas, Klaipėdos sukilimas, Dariaus ir Girėno skrydis), tarmių metus, apgailestavo, kad ne visos šventės įteisintos – tačiau svarbiausia, kai šventės rengiamos iš širdies. Tokia yra „Ryto“ draugijos 100-mečio šventė ir ji turėtų būti greta tų svarbių datų. Dar iki galo neįvertinta, ką padarė „Rytas“ mūsų valstybės ateičiai. Prieš kiekvieną mokytoją dirbusį lietuviškoje mokykloje turime nulenkti galvą – jų dėka išugdyti geri krašto piliečiai, jų dėka išliko valstybė.
Linkėjo atsikūrusiai „Ryto“ draugijai išspręsti visas kylančias problemas, žengiant sunkiu veiklos keliu. D. Numgaudis „Ryto“ pirmininką Algimantą Masaitį pavadino lietuvybės diegimo Lietuvoje simboliu ir įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklą (tai 18-as asmuo per 10 metų apdovanotas tokiu ženklu).
LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis kalbėjo: „Malonu matyti tiek daug veidų, tokią gamtos šlapumo ir purvo dieną. O čia salėje šviesu ir jūs gebate pasidžiaugti prasmingu „Ryto“ 100-mečio jubiliejumi“. Primindamas globalizacijos, emigracijos ir kitus iššūkius, akademikas kėlė klausimą: „Kaip su tais iššūkiais susitvarkė negausi inteligentų saujelė? Jie tiems iššūkiams rado atsaką, be jo būtų ištirpę“. Rektorius džiaugėsi, kad šia konferencija ir būsima paroda prikeliama istorinė atmintis – tai padeda geriau suprasti nūdienos iššūkius.
Rektorius kalbėjo, kad tarp „Ryto“ ir Lietuvos edukologijos universiteto geri tarpusavio santykiai, padedantys suprasti švietimo sistemos svarbą, per kurią galima išlaikyti kalbą, kultūrą, dvasinius pasiekimus. Ir šioje konferencijoje net keturi LEU dėstytojai – mokslininkai įrašyti į mokslinį komitetą, skaito pranešimus, pirmininkauja posėdžiams.
„Jubiliejus – graži data, - sakė rektorius A. Gaižutis, - ir ne kiekviena tauta gali pasigirti turinti tokių organizacijų, kurios mini šimtmetį. Džiugu, kad „Rytas“ prikeltas skrydžiui naujam darbui“. Akademikas A. Gaižutis perskaitė ir įteikė „Ryto“ draugijos pirmininkui A. Masaičiui padėkos raštą.
Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė prisistatė, kaip Vilnijos krašto vaikas: Tverečius, Adutiškis – ryčiausi taškai. „Sunku apsakyti, kas įvyko šiame krašte, kai tik prasidėjo šio krašto švietimo kilimas. Šiame krašte veikė vargonininko, visuomenės veikėjo, knygnešio Leono Bielinio (1882–1841) sukurtas orkestras. Adutiškyje, Tverečiuje Mielagėnuose skambėjo jo suburti lietuviški chorai, atlikta ir daugybė kitų darbų švietėjiškoje srityje: jis ėmė užrašinėti lietuvių liaudies dainas (užrašinėjo kaip profesionalas), organizavo vaidintojų veiklą.
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ didžiausias nuopelnas, kad šiame Rytų Lietuvos krašte atsirado kultūrinis švietėjiškas sąjūdis. Šio sąjūdžio dėka lietuvybė, kultūrinis gyvenimas buvo vystomas ir jis neginčijamai svarbus visai tolimesnei kultūrinei šio krašto raidai...
O kuo gi kraštas tapo po 100 metų – tai senstantis kultūrinio dykrėjimo kraštas. Nebelieka jaunų žmonių, nekuriamos darbo vietos ir šitas kraštas traukaisi. Tverečiuje, kuriame „Ryto“ laikais buvo progimnazija ir kuris nemaža davęs Lietuvai, dabar nebėra net pradinės mokyklos....“
I. Seliukaitė, pasidžiaugusi plačia atkurtos „Ryto“ draugijos veikla, draugijos pirmininkui A. Masaičiui įteikė Kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytą padėką.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos vardu pirmininko pavaduotojas Laimonas Dieninis pasveikino „Ryto“ draugijos pirmininką A. Masaitį už atliktus darbus įteikdamas ordiną „Už Tėvynės laisvę“ (tai 21-asis ordinas nuo Nepriklausomybės atkūrimo).
„Ryto“ pirmininkas Algimantas Masaitis sveikindamas konferencijos dalyvius dėkojo visiems taip gausiai susirinkusiems. „Kiek daug mokytojų prieš šimtmetį kūrė „Ryto“ draugiją nors trūko mokytojų, nebuvo nei mokyklų, nei vadovėlių. Kiekvienas jų savo širdyse turėjo Lietuvą. Ir mes dabar, turime pagydyti savo širdyse esančią Lietuvą“.
A. Masaitis dėkojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei, už šventovės suteikimą konferencijai ir įteikė padėką, dėkojo ir straipsnio autorei už pagalbą organizuojant renginį ir taipgi įteikė padėką.
Pabradės ir Dieveniškių mokyklų atstovai, lydimi atsistojusių konferencijos dalyvių gausiais aplodismentais, išnešė krepšelius gėlių ant patriarcho Jono Basanavičiaus ir kun. Petro Kraujalio kapų.
Ggrupelė konferencijos dalyvių pertraukėlės metu. Iš kairės: Antanas Vilūnas, dr. kun. Mindaugas Ragaišis, prof. Juozas Skirius, dr. Aldona Vasiliauskienė, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, dr. kun. Gediminas Jankūnas ir prof. Kazimieras Garšva
Konferencija
Pirmajam konferencijos posėdžiui pirmininkavo LEU prof. Juozas Skirius ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius dr. kun. Gediminas Jankūnas, antrajam – prof. J. Skirius ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras dr. Mindaugas Ragaišis.
Konferencijoje apžvelgta „Lietuvių švietimo draugijų veiklos pradžia panaikinus spaudos draudimą“ (doc. dr. Vida Pukienė), „Vilniaus kraštas „Ryto“ aušroje“ (dr. Alma Lapinskienė), „Dr. kun. Jonas Steponavičius – pirmasis „Ryto“ draugijos pirmininkas“ (dr. Aldona Vasiliauskienė), „Ryto“ draugija 1915–1918 m.“ (Linas Janulevičius), „Lietuvių švietimas lenkų okupuotame krašte“ (Gintautas Ereminas), „Ryto draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas“ (prof. habil. dr. Kęstutis Makariūnas), „Kun. Kristupo Čibiro indėlis „Ryto“ draugijos raiškoje“ (doc. dr. Romualdas Juzefovičius), „Ryto“ draugijos atkūrimas Lietuvoje“ (habil. dr. Kazimieras Garšva), „Atkurtos „Ryto“ draugijos veikla 2004–2012 m.“ (Algimantas Masaitis).
Po pranešimų kalbėjusioji straipsnio autorė dr. A. Vasiliauskienė detalizavo konferencijos kryptį: siekta apžvelgti Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ istoriją per draugijai vadovavusius pirmininkus. Akcentavo, kad dr. kun. M. Reinys nors ir buvo du kartus rinktas „Ryto“ pirmininku, tačiau pranešimas jam neskirtas, nes šįmet, minint Dievo tarno mirties 60-metį, bus rengiama atskira konferencija. Be to, straipsnių rinkinyje, bus atskira publikacija, skirta dr. kun. M. Reiniui.
Pasisakiusioji Anastazija Kairiūkštytė, pabrėžė, kad konferencija nubraukė laiko tėkmės dulkes nuo „Ryto“, džiaugėsi, kad susirinkusiems svarbi Rytų Lietuva. Pateikė ir savo pastebėjimų: „Labai norėjosi išgirsti „Rytų“ draugijos veiklos ypatumus, okupacinių režimų siekius rusinti, germanizuoti kraštą“. Atskleisti okupaciniai rėžimai, sudarytų galimybę pasisemti žinių ir vertinti laisvę – dvasinį – tautinį ramstį išsilaikymui, skatintų pasimokyti iš istorijos. Kalbėtoja pasigedo ir „Ryto“ pirmininko Aleksandro Stulginskio veiklos plataus detalizavimo.
Nijolė Balčiūnienė pateikė informaciją apie „Vilnijos“ draugijos organizuojamą rašinių konkursą, skirtą Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“. Detalesnė tematika matyt bus paskelbta vėliau.
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, džiaugdamasis konferencija, pageidavo, dėti pastangų, kad būtų išspausdinta pranešimų medžiagą. Susirinkusius ragino nepamiršti idealų ir dėl jų kovoti.
Prie Lietuvių švietimo draugijos vėliavos pranešėjai: Linas Janulevičius ir dr. Vida Pukienė
Dr. kun. Gediminas Jankūnas apibendrinio konferenciją
Apžvelgdamas ir reziumuodamas konferenciją kun. dr. Gediminas Jankūnas pasidžiaugė, kad pranešėjai laikėsi reglamento, rimtai ir detaliai rengė pranešimus, kurie susirinkusius praturtino ne tik žiniomis, bet ir pareigos bei atsakomybės, meilės savo kraštui, jo kultūrai, kalbai, tikėjimui ir dvasingumui gaida. Kunigą pašiurpino „Ryto“ draugijos pirmininko pranešime nuskambėjęs sakinys, kad vieno Vilniaus krašte esančio lietuviško darželio vadovai pasidžiaugė, jog per 20 Nepriklausomybės metų, pirmąsyk į darželį atėjo lietuviai – „Ryto“ draugijos atstovai, o iki tol jie lietuviams tarsi ir nerūpėjo... Tas pavyzdys ragina kiekvieną gebėti pamatyti trūkumus ir įsijungti į veiklą – juos atitaisyti.
Kun. Gediminas Jankūnas kalbėjo, kad dvasininkai įsitraukę į daugelį veiklos sričių, tačiau šiandien laikraščiuose, tokiuose kaip „Lietuvos Rytas“ bei kitoj žiniasklaidoj iš jų tyčiojamasi, todėl kai kurie ir atsiriboja nuo visuomeninės veiklos.
Apgailestavo, kad Europos Sąjungoje nėra įtvirtintos krikščioniškos vertybės ir ji siūlo kurti bei stiprinti alternatyvią, ne katalikišką, tikėjimo pagrindu susibūrusią, bendruomenę. Mes gyvenam, - sakė kun. G. Jankūnas, - didelių iššūkių laiku, neišspręstų problemų metu. Ir jeigu išspręsti kiti, dažnai pasinaudodami ir manipuliuodami mumis saviems tikslams pasiekti.
Kunigas klausė: „Kas būtų, jei vieną dieną apsieitume be televizijos? Ar mums taip labai svarbu ves tas Radžis, ar neves, kas su kuo šoka ar dainuoja? O kiek tokių laidų, skurdinančių mūsų žmonių dvasią ir vedančių į mankurtizmą?“
Baigdamas apibendrinimą kun. dr. Gediminas Jankūnas pasakė: „Šie metai popiežiaus Benedikto XVI paskelbti Tikėjimo metais, tad kviečiu visus į gilesnę vienybę su Kristumi ir atnaujintą bei gyvą tikėjimą.“
Paroda
Konferencijos pirmininkas prof. J. Skirius pakvietė visus į kitus rūmus, į parodos „Ryto“ draugijos šimtmečiui atidarymą.
Parodoje „Ryto“ draugijos atliktus darbus ir draugijos reikšmę Lietuvos istorijai išsamiai detalizavo akademikas Antanas Tyla. Kalbėjo Lietuvos centrinio valdybės archyvo vyriausioji archyvystė Ramutė Vaikšnoraitė, kurios dėka paroda pasipildžiusi „Ryto“ nuotraukomis.
Įvairių mokyklų bei organizacijų atstovai sveikino pirmininką A. Masaitį, įteikdami padėkas.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje paroda, skirta Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ 100-mečiui veiks iki kovo mėnesio 17 dienos. Tikrai verta ją pasižiūrėti, gal ne vienas apsilankęs nuotraukose išvys ir savo artimų ar giminaičių veidus.
Atgal
.jpg)
