VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Tautos mokykla

06 14. Tremtinių prisiminimai padėtų mokslininkams

Janina Bardauskaitė

Tremties kančias patyrusius žmones mokslininkai ragina pradėti rašyti detalius atsiminimus, kurie būtų labai svarbi informacija tyrinėjant sovietinės tremties laikotarpį ir jos padarinius tiek atskiriems asmenims, tiek ir visuomenei.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vylius Leonavičius sako, kad psichologijos ir sociologijos mokslai leidžia pradėti aiškinti, ką reiškia tremtis atskiram žmogui ir visuomenei. "Tremtis pirmiausia yra atskiro žmogaus, individo tragedija, bet tai yra tragedija ir visos visuomenės, visos tautos. Tą poveikį, kurį padarė tremties procesas, trukęs ne vieną dešimtmetį, yra sudėtinga įvertinti, kaip ir padarytą žalą. Mokslininkai jau pradeda tyrinėti, gal psichologai yra daugiau įsijungę, nes tai daugiau atskiro žmogaus tragedija ir trauma, kurią lengviau išmatuoti ir įvertinti negu padarytą visuomenei. Nors kas išmatuos ir įvertins kančią?", - svarstė prof. V. Leonavičius.
Pasak mokslininko, daugelis tremtinių šią naštą laikė savyje ne vieną dešimtmetį, niekam neišsiduodami, nepasakodami ir negalėdami tos naštos atsikratyti, o tai darė didelį poveikį šalia esantiems žmonėms.
"Ne dešimtys, o šimtai tūkstančių tremtinių buvo traktuoti kaip priešai ir tremtyje, ir grįžę į sovietinę Lietuvą. Jie turėjo išgyventi diskomfortą bendravime, o ši jų būsena turėjo didelės įtakos ir visai visuomenei. Tremtiniai patyrė net tris tapatybės lūžius - kaip tarpukario Lietuvos piliečiai, tremtiniai ir sugrįžę iš tremties. Jie buvo atsidūrę tokioje situacijoje, kai buvo priversti triskart spręsti savo tapatybės klausimą. Tokiuose išbandymuose, kai yra sistemiškai keičiama visuomenės struktūra, žmogus prieš savo valią yra įmetamas į visai kitą situaciją ir staiga suvokia esąs ne tas, kuo save laiko. Tokie lūžiai yra labai tragiški žmonėms. Šia prasme pokaris yra fatališkas ir visai lietuvių tautai", - pabrėžė sociologas.
Trečiadienį Seime surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje "Tremties istorinė ir socialinė atmintis: gyvenimas po lemties ženklu" siekta pažvelgti į tremtį, remiantis ją išgyvenusių asmenų patirtimi, aptarti tremties įtaką asmenybei ir buvusių tremtinių gyvenimo kokybei senatvėje, pažvelgti, kaip vaikystėje ar jaunystėje patirti išgyvenimai tremtyje paveikė tolesnę asmenybės raidą ir psichosocialinę savijautą senatvėje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki masinio lietuvių tautos trėmimo 1948 m. gegužės 22-23 dienomis po Antrojo pasaulinio karo buvo dar aštuoni trėmimai. 1945 m. buvo ištremta ne mažiau kaip 5,4 tūkst. žmonių, 1946 m. - beveik 2 tūkst. asmenų, 1947 m. - 3,2 tūkst., 1948 m. sausio mėnesį dar vyko gaudynės ir buvo ištremta apie 300 asmenų. 1948 m. per dvi gegužės mėnesio dienas iš Lietuvos buvo ištremta 40 tūkst. 208 asmenys, daugiausia jų pateko į Krasnojarsko krašto regionus. Tuomet daugiausia buvo tremiama iš Ukmergės, Jurbarko ir Raseinių rajonų. Vien Igarkoje atsidūrė 3694 asmenys, iš jų 635 (daugiau kaip 17 proc.) ten mirė per pirmuosius tremties metus. Ypač didelis buvo vaikų mirtingumas - jų mirė trečdalis.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė neabejoja, kad ateis laikas, kada šios milžiniškos skriaudos bus prisimintos ir įvertintos tarptautiniu mastu. "Jeigu ir ne kažkokiom didelėm materialinėm gėrybėm bus atlyginta, bet pripažinta, kad buvo daroma nepelnyta didelė skriauda žmonėms, kad buvo kankinami žmonės ideologiniais pagrindais, kad niekuo nenusikaltusiems jie, sovietų teisių perėmėjai, turėtų pažiūrėti į akis ir pasakyti, už ką jie turėjo kentėti", - kalbėjo T. B. Burauskaitė
Pasak istoriko Arvydo Anušausko, nustatyta, kad iš 156 tūkst. žmonių, kurie sovietinio genocido organizatorių buvo įrašyti į tremtinių sąrašus, į Sibiro ir Šiaurės sritis buvo ištremta ne mažiau kaip 132 tūkst., iš jų kas penktas žuvo. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis. 1948 metais lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą vežamų žmonių.
Skaičiuojama, kad iki 1953 metų suimta, ištremta, nužudyta beveik milijonas ukrainiečių, lietuvių, latvių, estų.

Atgal