VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teisė ir teisingumo vykdymas

05 13. Tobulinama žalos atlyginimo nukentėjusiesiems sistema

Teisingumo ministerija parengė įstatymo pataisas, kurios numato, kad valstybė nukentėjusiesiems atlygins žalą iš nuteistųjų asmeninių sąskaitų. Tikimasi, kad tokiu būdu bus užkertamas kelias nuslėpti gautas pajamas ir apgaudinėti savo aukas.
Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 tūkst. litų, tačiau piliečių, prieš kuriuos buvo padaryti nusikaltimai, šie pinigai nepasiekė. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų interesus.
Dažniausiai kalintys asmenys, kuriems buvo priteista žala, turi finansinių prievolių valstybei ar privatiems ir juridiniams asmenims - baudos, žalos atlyginimas nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims ir kita, kurių išieškojimas yra pradėtas vykdyti priverstine tvarka. Tarp įkalintų asmenų šis skaičius sudaro beveik 100 proc.
"Siūlome nustatyti, kad, vykdant teismo sprendimus, lėšos būtų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę banko sąskaitą, o jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos būtų pervedamos į jo asmeninę sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Tuomet būtų apribota galimybė pervesti pinigus į trečiųjų asmenų sąskaitas. Tokiu būdu bus užtikrinti kreditorių - tiek valstybės, tiek privačių fizinių ir juridinių asmenų - teisėti interesai ir lūkesčiai", - sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiuo metu asmenys, siekdami išvengti priteistų sumų arešto, prašymuose dėl teismo sprendimo vykdymo dažnai nurodo ne savo asmeninę ar laisvės atėmimo įstaigos, o trečiųjų asmenų - artimųjų, draugų ar kitų kalinių - banko sąskaitą. Tokiu būdu priteistas žalos atlyginimas yra pervedamas tiesiogiai į nurodytą banko sąskaitą, o turimas įsiskolinimas nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims nėra padengiamas.
Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos pirmininko pavaduotojas Ryšardas Burda teigė, kad organizacija palaiko ministerijos poziciją, esą tokiu būdu bus labiau apginamos nukentėjusiojo teisės.
"Čia, matyt, tas atvejis, kai valstybės interesai betarpiškai sutapo su piliečių interesais ir konkrečių nusikaltimų aukų interesais. Kai antstolis bėgiodavo tarp uošvių ir kitų giminaičių, ir įvairių kitų sąskaitų, ieškodamas įvairių lėšų tam, kad būtų kompensuota nukentėjusiajam padaryta nusikaltimo žala, tai iš esmės kentėdavo visuomenė, nukentėjusieji. Iki tol buvusi tvarka kaip tik ir leisdavo manipuliuoti tomis galimybėmis: iš vienos pusės, tai lyg teisė, labai gerai, nuteistasis turi teisę valdyti savo pinigus, iš kitos pusės - matome, kad kenčia ne tik valstybė, bet, pirmiausia, kenčia asmuo, kuriam jis padarė nusikaltimą", - sakė R. Burda.
Teisingumo ministerija neatlieka finansinių operacijų grynais pinigais, todėl, pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjui paprašius žalą išmokėti būtent tokiu būdu, prašymo įvykdymas yra faktiškai beveik neįmanomas, kadangi reikalauja neproporcingų laiko ir resursų sąnaudų. Dėl šios priežasties įstatymo projekte siūloma atsisakyti žalos atlyginimo išmokant grynus pinigus.
Laikysimės principo, kad atlyginama bus žala ar kiti mokėjimai tik į asmeninę sąskaitą, kad nebūtų įvairių galimybių piktnaudžiauti", - pabrėžė ministras J. Bernatonis.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Tikimasi, kad Seimas įstatymo pataisą priims, ir ji įsigalios jau rudenį.
Skaičiuojama, kad kiekvienais metais daroma per 80 tūkst. nusikalstamų veikų. Pernai iš valstybės biudžeto nukentėjusiesiems buvo skirta 0,5 mln. litų, šiais metais - du kartus didesnė suma. Kasmet šių lėšų poreikis auga.

Atgal