VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Teisė ir teisingumo vykdymas

01 13. Dvigubos pilietybės suteikimo aspektai: teisės ir pareigos valstybei, piliečiams, pasauliui

Danutė Vipartienė

Teisininkė

Visuomenėje iškelta dvigubos pilietybės suteikimo ar/nesuteikimo dilema, minėtą problemą paliko Tautos referendumu spręsti. Tačiau prieš sprendžiant, būtina išanalizuoti masinės emigracijos esmines priežastis ir nusakyti dvigubos pilietybės suteikimo pagrindinius aspektus.

Verta pažymėti, jog nuo nepriklausomybės atkūrimo iki pastarojo laikotarpio, iš Lietuvos emigravo beveik 1/3 piliečių. Pagrindinė masinės emigracijos priežastis – tai yra darbas, suponuojantis orų gyvenimą, žmogaus teisių ir laisvių nepažeidžiamumą, socialinių garantijų turėjimą, teisingą atlygį už darbą ir šiuo pareigos, mokant valstybei mokesčius, įvykdymą bei savo teisių ir laisvių įgyvendinimą laisvai gyventi ir kurti, valstybėje, kurioje gimė ir augo.

Kita svarbi priežastis, verčianti jauną visuomenę išvykti – tai į užsienio universitetus mokytis, nes užsienio universitetuose besimokantiems studentams, yra palankesnės sąlygos mokytis bei kartu ir dirbti, turėti pragyvenimą, o baigus studijas gauti darbą.

Taigi, nusakytos dvi pagrindinės priežastys, dėl ko piliečiai masiškai išvyksta svetur. Tačiau aptariant dvigubos pilietybės klausimą, būtina išanalizuoti ir sąvokas, kas yra pilietis ir pilietybė ir kaip tai susiję su valstybe? Sąvoka „pilietis“ – teisinėje sampratoje išaiškintina kaip asmuo, toje valstybėje įgijęs pilietybę savo prigimtimi ir nuolat su ja palaikantis ryšį, kuriantis ir atiduodantis pareigą valstybei. Sąvoka „pilietybė“ yra kilusi iš dviejų subjektų: asmens ir valstybės bei jų tarpusavio glaudžių nuolatinių sąsajų būvimo, ir iš tame glaudžiame ryšyje būvimo, supuonuojamas valstybės ir piliečio gynimas. Vadinasi, sąvoka pilietybė – tai yra asmens, turinčio tos valstybės prigimtinę ar įgytą teisę būti jos aktyviu piliečiu, nuolat su ja palaikyti ryšį ir prisidėti prie jos kūrimo, išlaikymo ir suvereniteto išsaugojimo bei gynimo. Tai reiškia, piliečio pareigas valstybei, o valstybės piliečiui – sudaryti galimybes tas teises ir pareigas įgyvendinti, laisvai gyventi ir kurti valstybėje, kurioje jis gimė ir gyvena.

Tačiau, jog pilietis turėtų galimybę įgyvendinti savo pareigas valstybei, valstybė turi apsaugoti jo prigimtines teises ir laisves, bei suteikti galimybes tas pareigas įgyvendinti ir įvykdyti. Minėtinos žmogaus teisės ir laisvės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014, 1992-11-30) 18 straipsnyje, tai, jog “Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės”. Išanalizavus masinės emigracijos pagrindines virš minėtinas priežastis, kai tai vyksta dėl žmogaus konstitucinių teisių pažeidimo ir demokratijos neįgyvendinimo, ir dėl to problema tampa visuotinė, tai iškyla būtinybė, visa teisinėmis priemonėmis spręsti, jog nebūtų pažeistos žmogaus prigimtinės teisės ir laisvės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje konstatuotina nuostata, jog “Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu”, dvigubos pilietybės klausimo sprendimas įmanomas tik visuotinu Tautos referendumu. Kadangi išvykę svetur Lietuvos piliečiai nenutraukia sąsajų su gimtąja šalimi ir vykdo pareigas valstybei mokėdami mokesčius, todėl valstybė, turi būti jų atžvilgiu lojali, lanksti ir teisinga, jog mūsų piliečiai, gyvendami ir dirbdami svetur, jaustųsi orūs, būdami ir kitos valstybės piliečiais.

Teisinėje sampratoje, pagrindinė dilema dėl dvigubos pilietybės suteikimo Lietuvos piliečiams, išvykusiems svetur gyventi ir dirbti, kyla dėl to, jog kaip jie pasielgtų karo atveju: kurią valstybę jie gintų? Vadovaujantis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2000, Nr. 96-3016/ Roma, 1950 m. lapkričio 4 d.) 15 straipsniu, kilus karui, ar susidarius nepaprastajai padėčiai, dėl kurių iškilo grėsmė tautos gyvenimui, kiekviena Aukštoji susitarianti šalis gali imtis priemonių, kuriomis nukrypstama nuo įsipareigojimų pagal šią Konvenciją tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas, su sąlyga, kad tokios priemonės neprieštarauja kitiems jos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę. Tai reiškia, jog karo atveju, kaip turėtų elgtis Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėse, tai priklausytina ne nuo jų apsisprendimo, o nuo valstybių susitarimo. Dvigubos pilietybės sprendimo klausimas, suponuoja atsižvelgiant ir į Tarptautinės teisės reglamentavimą karo atžvilgiu, bei Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Tautos bei valstybės apsisprendimą.

Svarbiausi pilietybės svertai yra: pirma, - ryšio su savo valstybe išlaikymas, valstybės kūrimas ir jos suvereniteto išsaugojimas; antra – teisė laisvai gyventi ir kurti valstybėje, kurioje gimęs ir augęs bei įgyvendinti savo teises ir pareigas valstybei; trečia - karo atveju valstybės gynimas; ketvirta, - orus gyvenimas ir kitoje valstybėje, kurioje dirba ir gyvena; penkta, - valstybės pareiga piliečiui; šešta – piliečio ir valstybės pareiga taikos pasaulyje puoselėjimas ir jos išsaugojimas.

Taika – tai kiekvieno šios žemės žmogaus pareiga, nes ji suponuojama gerais darbais, šviesiu žinojimu, doru ir moraliu elgesiu. Lietuvių tauta pasaulyje išskirtinė savo darbštumu ir gražiais jos žmonėmis, kultūringos ir inetelektualios tautos gyvu pristatymu pasauliui, išskirtiniu demokratiniu lanksčiu valdymu. Tad, Lietuvos vertybė – yra gabūs, išmintingi, intelektualūs, išskirtinę kultūrą pasaulyje turintys, darbštūs jos žmonės. Lietuva, gerbiama ir vertinama pasaulyje kaip aukštą mentalitetą ir išskirtinę gyvą kultūrą turinti valstybė, šiuo ji buria viso pasaulio bendruomenę, puoselėja taiką pasaulyje, tai reiškia, jog ji savo intelektine nuosavybe, gali sustabdyti ir karą, bei pasėti taiką.

Išvadoje galima teigti, jog Lietuvos valstybė turi saugoti, branginti ir gerbti savo piliečius, nes tai jos apsauga ir gynyba, taika.

Rekomendacijos piliečiams: ginti savo teises ir laisves, žinoti LR Konstituciją ir nebijoti kreiptis į teisingumą ir teisininkus dėl konstitucinių teisių pažeidimo, nes savo teisių žinojimas ir jų gynimas, reiškia - valstybės gynimą ir pasaulyje taikos skleidimą.

Rekomendacijos valstybei: saugoti ir branginti savo piliečius, nes Lietuvos piliečių apsauga, jų teisių ir laisvių įgyvendinimas – tai Lietuvos valstybės suvereniteto išsaugojimas ir jos gynimas, savo išskirtinumo kūrimas ir aukštos vertės pasaulio mastu išlaikymas, bei taikos pasaulyje puoselėjimas.

Atgal