VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teisė ir teisingumo vykdymas

04 11. Siūloma įtvirtinti galimybę neatskleisti asmens, pranešusio apie korupcinę veiką, duomenų

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam įstatymų projektų paketui, kuris leistų išsaugoti asmenų, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, galimai padarytas ar daromas korupcines veikas, asmens duomenų konfidencialumą.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų anonimiškumo tik baudžiamajame procese, tačiau to pasigendama viešojo administravimo, tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrose, administraciniame ir civiliniame procese.

Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso projektuose siūloma įtvirtinti galimybę neatskleisti asmens duomenų žmonių, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą.

"Visuomenės narių nepakankamą aktyvumą atskleidžiant valstybėje daromus pažeidimus neretai lemia neigiamų padarinių jiems asmeniškai pavojus. Šios pataisos sudarys galimybes išsaugoti asmenų, pranešusių apie korupciją, konfidencialumą, užtikrinti efektyvesnę šių asmenų teisinę apsaugą", - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Korupcinio pobūdžio administraciniai nusižengimai yra tokie pažeidimai, kuomet pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančios, įpareigojančios ar apribojančios nuostatos, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia Viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, arba pateiktoje deklaracijoje nurodo klaidingus duomenis.

Korupcinio pobūdžio tarnybiniai nusižengimai - tai tokios veikos kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, komercinės paslapties atskleidimas, jei nėra padaryta didelės žalos, kuomet jau taikoma baudžiamoji atsakomybė; nepranešimas apie neteisėtu būdu įgyto turto ar pajamų legalizavimą ir kita.

2014 m. atlikus sociologinį tyrimą "Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014" paaiškėjo, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc.įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių buvo klausiama apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis. Visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti.

Atgal