VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teisė ir teisingumo vykdymas

03 04. Lygtinis paleidimas turėtų būti suvokiamas kaip prielaida žalos atlyginimui

Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas negali būti viena iš lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų (bausmės atlikimo laisvėje) sąlygų, teigia mokslininkai.

Analizuodami siūlomą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimą, Lietuvos teisės instituto mokslininkai dr. Gintautas Sakalauskas ir dr. Justas Namavičius pateikė savo išvadas, kad tokius pakeitimus priimti yra netikslinga.

Anot mokslininkų, lygtinis paleidimas būtent ir sudaro daugiau galimybių atlyginti žalą, nes įkalintas asmuo dažniausiai neturi galimybių sukaupti žalos atlyginimui reikalingas lėšas. Mokslininkai pateikia duomenis, kad nemaža dalis įkalintų asmenų nusikaltimais padarytos žalos neatlygina ne todėl, kad to nenori, o todėl, kad neturi tam galimybių. Anot mokslininkų, žalos atlyginimo siejimas su lygtiniu paleidimu pažeistų lygybės principą, turtingesniems asmenims būtų sudaromos palankesnės sąlygos būti paleistiems lygtinai.

Didelė nusikaltimu padaryta žala dažniausiai savaime lemia laisvės atėmimo bausmės taikymą (pavyzdžiui, atėmus kitam žmogui gyvybę arba esant nusikaltimo sudėtį kvalifikuojančiam didelės žalos ar analogiškam požymiui), o taikant bausmes ir jas vykdant siekiama iš esmės skirtingų tikslų (pastaruoju atveju – kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis). Todėl draudimas taikyti lygtinį paleidimą, kol nėra atlyginta bent dalis žalos, nebūtų logiškas baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės teorijų požiūriu, pažymi mokslininkai.

Nuo 2012 metų Lietuvoje veikia nauja probacijos sistema, kuri sudaro galimybę lygtinai paleidžiamus asmenis įpareigoti atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, ir, kaip rodo statistika, šis įpareigojimas veiksmingai taikomas praktikoje.

Atgal