VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Teisė ir teisingumo vykdymas

02 08. Jei laiku nemokamas darbo užmokestis

2011 02 08

Dr. Antanas Petrauskas

Socialinių problemų analitikas

Lietuvos ūkiui sunkiai ropščiantis iš nuosmukio duobės, darbas ir toliau išlieka didele vertybe. Apklausų duomenimis, jį prarasti bijo net kas antras dirbantysis. Todėl nereikėtų stebėtis, kad dalis dirbančiųjų yra tapę savo darbdavių vergais, toleruojančiais net būtiniausių darbo sąlygų nesilaikymą. Bene dažniausiai prisitaikantys yra darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai.

Darbo sutarties vykdymo sustabdymas

Darbo kodeksą papildžius straipsniu „Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų“, darbuotojams atsirado galimybė pasinaudoti teise laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą. Viena iš aplinkybių, leidžiančių darbuotojui taip pasielgti, yra ilgiau kaip du mėnesius iš eilės viso jam priklausančio darbo užmokesčio nemokėjimas.

Primenu, kad konkretūs darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi darbo arba kolektyvinėse sutartyse. Visais atvejais darbo užmokestis turi būti mokamas pinigais ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas – kartą per mėnesį.

Apie laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą darbuotojas turi raštu įspėti darbdavį prieš tris darbo dienas. Šiuo atveju darbuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam užmokestis nemokamas. Kitaip nei prastovos atveju, darbuotojas turi teisę šiuo laikotarpiu neatvykti į darbą, bet jam už pagrįstai sustabdytą darbo sutarties vykdymą turi būti mokama ne mažesnė kaip vienos minimalios mėnesinės algos dydžio kompensacija už kiekvieną mėnesį.

Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą darbo dieną po to, kai įvykdoma viena iš sąlygų: 1) pats darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą; 2) darbdavys visiškai įvykdo savo finansinius įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja; 3) pasibaigia maksimalus – trijų mėnesių – laikino darbo sutarties sustabdymo terminas.

Pasikartojus aptartai darbo sutarties vykdymo sustabdymo aplinkybei, darbuotojas vėl gali jau minėta tvarka laikinai sustabdyti savo darbo sutarties vykdymą.

Darbo sutarties nutraukimas

Minėto kodekso straipsnis „Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių“ suteikia teisę darbuotojui nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jam ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

Teismų praktika pripažįsta, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį ir tada, kai ilgiau kaip du mėnesius iš eilės jam mokamas ne visas darbo užmokestis. Be to, darbuotojas nepraranda teisės nutraukti darbo sutartį ir tuomet, jeigu už paskutinį darbo mėnesį jam buvo išmokėtas visas darbo užmokestis. Šiuo atveju darbo sutartis su darbuotoju turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, kuri būtų ne ankstesnė kaip trys kalendorinės dienos nuo prašymo darbdaviui padavimo dienos.

Atleidžiamam iš darbo darbuotojui tektų išmokėti dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nedidinant jos pagal turimą nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Su atleidžiamu darbuotoju uždelsus atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, už uždelsimo laiką buvusiam darbuotojui dar tektų sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį arba jo dalį, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio dydžio.

Teisė į delspinigius

Kai dėl darbdavio kaltės darbuotojams pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis turi būti išmokami ir delspinigiai. Jų mokėjimą reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas.

Delspinigiai pradedami skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai minėtos išmokos darbo arba kolektyvinėje sutartyje nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti, įskaitant jų išmokėjimo dieną. Bet delspinigių skaičiavimas būtų nutrauktas ūkio subjektui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

Šiuo metu delspinigių dalį sudaro 0,07 procento darbuotojui priklausančios išmokėti pinigų sumos už kiekvieną nurodytą jų skaičiavimo dieną. Juos skaičiuoti yra privaloma ir nesant raštu pateikto darbuotojo prašymo.

Delspinigių dydis kartą per metus yra indeksuojamas atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Tai atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Na, o darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos ir palankesnės delspinigių skaičiavimo darbuotojams sąlygos.

Beje, delspinigiai nėra įskaitomi į darbuotojo apskaičiuojamą vidutinį darbo užmokestį, jie neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, nuo jų nemokamos privalomosios įmokos „Sodrai“.

Žinotina, kad darbuotojui nutraukus darbo santykius su darbdaviu, delspinigių skaičiavimas būtų nutrauktas nuo atleidimo iš darbo dienos. Tačiau nuo to momento, kai darbdavys pilnai neatsiskaito su atleidžiamu darbuotoju, darbdaviui atsiranda dar ir pareiga sumokėti buvusiam darbuotojui vidutinį darbo užmokestį arba jo dalį už uždelstą atsiskaityti laiką. Be to, šiuo atveju dar būtų taikomos Civilinio kodekso normos, nustatančios 5 procentų palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir procesines palūkanas už priteistas pinigines sumas.

Garantijų išsaugojimas

Kadangi Darbo kodekse numatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, yra įskaitomas laikas, per kurį darbuotojui išsaugojama darbo vieta ir mokamos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, tai laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymo laikotarpis netrumpintų darbo stažo minėtų atostogų suteikimui. Šiuo atveju nereikėtų baimintis ir dėl pensijų draudimo stažo bei visų rūšių valstybinio socialinio draudimo, nes nuo darbuotojui laikino darbo sutarties vykdymo sustabdymo laikotarpiu mokamos minimalios mėnesinės algos dydžio kompensacijos būtų mokamos privalomosios įmokos visoms valstybinio socialinio draudimo rūšims. Ši nuostata įteisinta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Darbo arba kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai – pirmas indikatorius, parodantis, kad ūkio subjektas ateityje gali susidurti su dar didesniais finansiniais sunkumais. Tokiame ūkio subjekte dirbantiesiems reikėtų tai suprasti, įvertinti ir pradėti naujo darbdavio paiešką. Tyliai laukti ir pakliūti į bankroto spąstus – nevykęs ir daug nusivylimų atnešantis sprendimas.

Primenu, kad darbovietėje esant darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų, reikėtų kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių, darbovietės darbo ginčų komisiją arba teismą. Pastarajai teisingumą vykdančiai Temidei pretenzijas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, o taip pat dėl laiku neišmokėtų pinigų sumų patirtų neigiamų padarinių ir dvasinių išgyvenimų, asmuo gali pareikšti buvusiam darbdaviui per trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atgal