Teisė ir teisingumo vykdymas
03 01. Tyrimas: su teismais susidūrę žmonės jų veiklą vertina palankiai
Robertas Pakalniškis
Su teismais susidūrę žmonės jų veiklą vertina palankiai, rodo Vilniaus universiteto atlikto teismo posėdžių dalyvių nuomonių tyrimo dėl pasitikėjimo teismais rezultatai.
Tyrimo duomenimis, su teismais reikalų turėję piliečiai teismų darbą vertina palankiai - teismais pasitiki 75,3 proc. apklaustųjų.
"Tokie rezultatai nuteikia optimistiškai, tačiau probleminės teismų sistemos vietos dar lieka nenustatytos" - teigia Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
"Detaliais tyrimais nesiekiama paneigti viešosios nuomonės tyrimų rezultatų. Mūsų tikslas - išsiaiškinti, kur slypi teismų sistemos problemos, turinčios įtakos žmonių, patekusių į teismus, neigiamiems vertinimams, ir jas veiksmingai šalinti", - pažymi G. Kryževičius.
Tyrimu, kuriame dalyvavo 397 respondentai, buvo siekiama išsiaiškinti, kaip teismus vertina žmonės, turėję reikalų su teismais. Jo metu 26 skirtingų pakopų teismuose buvo apklausti teismų klientai - stebėtojai, ieškovai, liudytojai, atsakovai, kaltinamieji ir nusikaltimų aukos. Daugiau kaip pusė (57,3 proc.) apklaustųjų neturėjo jokių teisinių žinių, ketvirtadalis studijavo teisę ir 17 proc. tiriamųjų yra tekę išklausyti atskiras teisines disciplinas.
Tyrimai parodė, kad teismais pasitiki 75,3 proc. apklaustųjų. Respondentai tiek teismo darbuotojų, tiek konkretaus teisėjo elgesį vertina kaip atitinkantį procedūrinio teisingumo reikalavimus. Pozityviai vertinamos ir konkretaus teismo patalpos bei teisme, teismo interneto svetainėje pateikiama informacija.
Dalyvavusiųjų apklausoje buvo klausiama jų nuomonės apie teismų sistemos pokyčius. Beveik pusė respondentų mano, kad teismų sistemos darbas pastaraisiais metais pagerėjo.
Atsakydami į klausimus apie visuomeninių teisėjų instituto įsteigimą 65,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad norėtų, jog jų bylą nagrinėtų teisėjas profesionalas ir visuomeniniai teisėjai. Šiek tiek mažiau respondentų (60,6 proc.) labiau pasitikėtų teismo priimamu sprendimu, jeigu jų bylos nagrinėjime dalyvautų ir visuomeniniai teisėjai.
Apklausa parodė, kad aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji, palyginti su žemesnio išsilavinimo asmenimis, konkretaus teisėjo elgesį vertina daug palankiau. Skirtingai įvertinti specializuoti ir bendrosios kompetencijos teismai. Specializuotuose teismuose palankiau įvertintos teismo patalpos, teismo darbuotojų ir konkretaus teisėjo elgesys. Rajonų apylinkių teismuose teisėjų ir teismo darbuotojų darbas vertinamas geriau nei didžiųjų miestų apylinkių teismuose.
Tyrimo rezultatai atskleidė policijos pareigūnų ir teisėjų elgesio vertinimo ryšį - jeigu apklaustieji policijos pareigūnų elgesį vertina kaip teisingą/neteisingą, jie yra linkę panašiai vertinti ir teisėjų elgesį.
"Šis tyrimas, kuriame dalyvavo su teismais susidūrę ir daugiausia aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, mums dar neatsako į klausimą, kaipgi visos visuomenės grupės vertina teismus ir kokios prasto vertinimo priežastys. Šis tyrimas tik sisteminio požiūrio į problemą pradžia. Dabar žinome, kad teisme buvę žmonės teisėjų darbą vertina teigiamai. Kitas etapas - plataus masto visuomenės nuomonės apklausos apylinkių teismuose, taip pat žmonių, kurie teismuose nėra buvę, apklausos. Kol visi tyrimai nebus baigti, galime tik preliminariai tvirtinti, kad teigiamų pokyčių visuomenės nuomonėje apie teismus tendencija mokslininkų, atliekančių tyrimus, stebima. Ilgalaikio bendradarbiavimo su Vilniaus universitetu rezultatai parodys, kiek tvarios tokios tendencijos ir ką šiuo tikslu turime nuveikti", - teigia Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius.
.jpg)
