Teisė ir teisingumo vykdymas
03 15. Spragos teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose griauna pasitikėjimą valstybe
Premjeras Algirdas Butkevičius pastaruoju metu žada pateikti naujovių teritorijų planavimo procese. Siekiant pritraukti naujų investicijų, ketinama supaprastinti teritorijų planavimą, paspartinti derinimo, tikrinimo ir kitas procedūras. Tam, kad teritorijų planavimo proceso supaprastinimas netaptų jo suprastinimu, teisinių paslaugų bendrovės „Horos“ teisininkai pataria atidžiai stebėti ir vertinti planuojamus pokyčius teritorijų planavimo procese.
Teritorijų planavimas gali būti ilgas ir sudėtingas procesas tik neįsigilinusiems arba į pažeidimus linkusiems asmenims, todėl teritorijų planavimo proceso sutrumpinimas gali atnešti ne tik laukiamų teigiamų padarinių, skatinant investicijas, bet ir neigiamų padarinių, kai neinformuotas gretimo žemės sklypo savininkas, atvažiavęs prie savo sklypo išvys greta stovinčią ūkininko fermą ar gamyklą, kai jau nieko negalima padaryti.
Kol nepateikti konkretūs įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų projektai, sunku vertinti būsimus pokyčius teritorijų planavimo procese, teigia teisinių paslaugų bendrovės „Horos“ teisininkai. Jau turime pavyzdžių, kai teritorijų planavimo procesas jį supaprastinus virto teisiniu nihilizmu. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Pagal šiuo metu galiojančią taisyklių redakciją, niekas neįpareigoja kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai parinkti planavimo organizatorių numatyti konkrečių projekto sprendinių, todėl ūkininko ūkio sodybos projektai yra koncepciniai dokumentai, iš kurių neįmanoma nustatyti galutinių projekto sprendinių. Nutinka taip, kad kaimynas niekada galutinai ir nesužino, kokios paskirties, kokio dydžio statinys ar statinių grupė išdygs gretimame sklype, kol ūkininkas jų nepastato. Projekto derinimo metu gretimo žemės sklypo savininkas laikomas suinteresuotąja šalimi, todėl turėtų turėti teisę pareikšti sutikimą ar nesutikimą dėl konkrečių projekto sprendinių. Sutikimu gali būti laikomas tik savanoriškas savininko valios pareiškimas dėl jam žinomų projekto konkrečių sprendinių. Taigi šiuo metu galiojantis teritorijų planavimo teisinis reglamentavimas neužtikrina trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės žinoti galutinius planuojamos teritorijos specialiojo planavimo dokumento sprendinius.
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai savo nuožiūra projektuose reikalauja nurodyti konkrečius sprendinius arba vadovaudamiesi Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis patvirtina savo esme koncepcinius projektus. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai vienais atvejais iš ūkininkų reikalauja pateikti koncepciją, o kitais – konkrečius projekto sprendinius, galimas korupcijos apraiškas įvardija teisinių paslaugų bendrovės „Horos“ teisininkai.
Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai šiuo metu pavesta išnagrinėti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles ir pašalinti teisines spragas, todėl artimiausiu metu pokyčiai turėtų pasiekti visas teritorijų planavimo sritis.
Straipsnį parengė teisinių ir personalo valdymo paslaugų įmonė „HOROS“
Atgal
.jpg)
