Teisė ir teisingumo vykdymas
04 05. DAUGIAU NEI 2100 MATININKŲ IGNORUOJA ASMENŲ TEISĘ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ, TVARKANT ASMENS DUOMENIS
Asmens duomenų valdytojų valstybės registre duomenų valdytojais užregistruotos vos kelios kadastrinius matavimus atliekančios bendrovės, tvarkančios asmens duomenis automatiniu būdu, nors asmenų, kurie turi teisę vykdyti kadastrinius matavimus ir tuo tikslu tvarkyti asmenų duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 2100. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 31 straipsniu, asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija), išskyrus ADTAĮ numatytus atvejus. Taigi matininkas, savo veikloje tvarkantis asmens duomenis automatiniu būdu, pavyzdžiui, žemės sklypo projektą rengia kompiuteryje, siunčia derinimui žemės sklypo projektą kaimyninių žemės sklypų savininkams suderinti (susipažinti) elektroniniu būdu (skype, elektroniniu paštu), siunčia skelbimus apie sklype planuojamus atlikti kadastrinius matavimus paskelbimui visuomenės informavimo priemonėms elektroniniu paštu, siunčia elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus valstybės institucijoms arba prisijungęs prie Nekilnojamojo turto registro savitarnos, gauna nekilnojamojo turto kadastro išrašą ir pan., privalo registruotis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre.
ADTAĮ pažeidimas duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems asmenims užtraukia administracinę atsakomybę. Nepaisant to, daugiau nei 2100 matininkų iki šiol nėra registravęsi duomenų valdytojais ADTAĮ nustatyta tvarka.
Atkreipiame dėmesį, kad Inspekcija, pagal ADTAĮ atliekanti asmens duomenų valdytojų prevencinius patikrinimus ir nagrinėjanti duomenų subjektų skundus dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, iki šiol matininkų veiklos tvarkant asmens duomenis nevertino.
Valstybės įmonė „Registrų centras“ prieš sudarydama duomenų teikimo sutartis su matininkais privalo įsitikinti, kad duomenų gavėjas (nagrinėjamu atveju matininkas) taiko tinkamas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones ir yra registruotas asmens duomenų valdytoju. Priešingu atveju, duomenų gavėjui neužtikrinus aukščiau išvardytų reikalavimų, Nekilnojamojo turto registro duomenys matininkams neturėtų būti teikiami. Nepaisant to, kad matininkai pažeidžia ADTAĮ ir nėra registruoti Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, Valstybės įmonė „Registrų centras“ ir toliau jiems teikia asmens duomenis. Nekontroliuojama matininkų veikla sudaro sąlygas asmens duomenų paslapties neteisėtam atskleidimui ir nekontroliuojamam tvarkymui.
MB „Horos“ direktorės Ievos Jasaitytės nuomone, aplaidus asmens duomenų tvarkymas matininkų veikloje valstybės institucijų buvo pražiopsotas. ADTAĮ įsigaliojo 1996 metais ir galioja visiems juridiniams asmenims, tvarkantiems asmens duomenis automatiniu būdu. Fiziniams asmenims ADTAĮ taikomas tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymas yra skirtas fizinio asmens verslui ar profesijai tenkinti, taigi ir matininkai, fiziniai asmenys, ir bendrovės, atliekančios kadastrinius matavimus, privalėjo registruotis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Kol matininkas nėra įsiregistravęs asmens duomenų valdytojų valstybės registre, galima pagrįstai teigti, kad asmens duomenys tvarkomi pažeidžiant ADTAĮ nuostatas. O duomenų teikėjai, kaip pavyzdžiui, VĮ „Registrų centras“ turėtų peržiūrėti asmens duomenų teikimo sutartis.
Atgal
.jpg)
