Teisė ir teisingumo vykdymas
04 16. Temidė kelių erelį palaimino, iš nukentėjusiojo pasityčiojo (1)
Gediminas Kalinauskas
Žurnalistas, rašytojas
Neabejoju, jog kiekvienas iš mūsų savaitgalio planus kuriame iš anksto ir net nesusimąstome, kad vieną ankstyvą šeštadienio rytą viskas apsivers aukštyn kojomis ir iš esmės pakeis gyvenimą.
Tai, kas man nutiko gražų 2011-ųjų rugsėjo 24 d. rytą, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, sapnavau normalius sapnus. Atvirkščiai, buvau labai pakilios nuotaikos. Tačiau, kaip ir kiekvieną kartą išeinant iš namų, mažas šiurpuliukas priminė daug sykių matytus klaikius vaizdus Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių sankryžoje.
Kadangi prieš kelerius metus toje vietoje buvo įrengti tobulesni šviesoforai, avarijų žymiai sumažėjo, tačiau kelių ereliai Šeimyniškių gatvėje iš Žirmūnų pusės dar dažnai sudrumsčia ramybę. Ne išimtis buvo ir tą lemtingą rytą.
Gerai atsimenu tuos įvykius. Kažkaip keistai atrodė, kad tada Rinktinės gatvėje nebuvo įprasto sujudimo į Kalvarijų turgų. Tik vienintelė mašina nuvažiavo žemyn – link Karaliaus Mindaugo tilto.
Erelio skrydis
Kai aš neskubėdamas priartėjau prie minėtos sankryžos, buvo keliolika minučių po devintos valandos. Pastebėjau, jog prieš pat mano „tašką“, kur aš visada sustoju, pradėjo „mirksėti“ šviesoforai, ir man kitoje gatvės pusėje užsidegė raudona šviesa.
Dirstelėjau į kairę, trijose eismo juostose stovėjo 7 lengvieji automobiliai: pirmoje ir antroje – po du, trečioje – trys. Nuo jų iki manęs buvo apie 10 metrų. Visi automobiliai pradėjo tvarkingai judėti. Tik staiga ryto tylą sudrumstė dideliu greičiu, gal 100–120 km/val., atlekiančio automobilio riaumojimas, kuris ir už 100 m iki sankryžos nemažino greičio. Likus gal tik 40–50 m., kur iš dviejų kelio juostų yra atsišakojimas į tris juostas, automobilis metėsi į pirmąją juostą ir sucypė stabdžiai. Tačiau vis vien buvo panašu, jog jis išlėks į kalniuką link prokuratūros pastato.
Greitis buvo labai didelis, todėl automobilis su bildesiu – net buvo girdėti garsas panašus į sprogimą – lengvai įveikė šaligatvio bortelį. Kadangi toje vietoje yra kelio nelygumas ir griovelis, automobilis lyg nuo tramplino pakilo nuo žemės ir kažkaip šonu sukosi ant šaligatvio. Žnegtelėjęs ir nestabdomas lėkė tiesiai į mane, galėdamas ant manęs nuversti stulpelį su daugybe metalinių rodyklių ir aukštą reklamos bokštelį. Kilus pavojui mano gyvybei, aš šaltakraujiškai pasirinkau vienintelį gelbėjimosi būdą, žengdamas kelis žingsnius į priekį už apšvietimo stulpo. Deja, vėl stabdomas automobilis pradėjo blaškytis į šonus ir buvo panašu, jog jis trenksis prieš pat mane tarp dviejų automobilių. Akimirksniu spėjau suvokti, kad iškilo dar didesnis pavojus, todėl traukiausi atgal, galva bei šonu smarkiai trenkdamasis į šviesoforą ir kritau aukštielnikas ant šaligatvio. Tuo pat metu kelių erelio automobilis trenkėsi į apšvietimo stulpą apie 4 m atstumu nuo manęs. Aš turbūt sąmonės nepraradau, nes nuo savęs (jų pateko ir į burną) nubraukęs stiklus puoliau stabdyti automobilį, kad būtų avarijos liudininkas. Deja, pirma eile važiavusio antrojo automobilio vairuotojas mano rankos mostų jau nebematė.
Patyręs galvos traumą aš pirmiausia glaudžiausi prie šviesoforo ir ją šaldžiau. Avariją sukėlusiam vairuotojui dėl didelio skausmo aš sugebėjau tik pareikšti priekaištus lėkus jam kosminiu greičiu. Pastarasis manęs net neatsiprašė, tik skėsčiojo rankomis ir kažką burbtelėjo. Jis tuoj puolė rankomis atplėšti automobilį nuo stulpo. Kelias minutes mašina neužsivedė.
Kadangi laukiau troleibusu atvažiuojančio savo kolegos Agniaus Stankūno, aš perėjau į kitą gatvės pusę ir glaudžiau galvą prie plytinės tvoros. Netrukus atvažiavo kolega, kurį kviečiau atbėgti, kad užsirašytų automobilio numerį, nes vairuotojas iš įvykio vietos pradėjo važiuoti. Kol ieškojome skiautelės popieriaus ir rašymo priemonės, automobilis jau važiavo Rinktinės gatve. Laimei, iš šios gatvės link mūsų pasuko policijos automobilis. Agnius jį sustabdė. Du policininkai sutiko padėti.
Skubiai nuėjome į įvykio vietą, vienas iš policininkų tuo metu apsuko automobilį ir buvo pasirengęs bėglį vytis. Tačiau tuo metu priėjo avariją sukėlęs vairuotojas ir pasakė, kad sprogo jo automobilio padanga.
Mano būklė buvo sunki, todėl policininkų paprašiau, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą bei Kelių policijos atstovus. Tai pareigūnai ir atliko. Aš buvau nuvežtas į RVUL Lazdynuose, o mano kolega išvyko savo reikalais. Sėdint pareigūnų automobilyje aš jiems pasakiau savo duomenis ir adresą.
Apžiūros ligoninėje metu pirmiausia buvo nustatyta, jog galvos smegenų sukrėtimo ir lūžių nėra, todėl gydytojas patarė kuo skubiau grįžti namo taksi ir šaldyti galvą ledais, nes sužeidimas yra labai pavojingoje vietoje. Dėl nugaros ir šono sumušimo gydytojas rekomendavo ligoninės vaistinėje nusipirkti esamų bet kokių vaistų nuo skausmo.
Paglostė
Deja, kas vyko toliau – sveiku protu nesuvokiama. Paaiškėjo, jog į avarijos vietą atvykę Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai Gražvydas Janukaitisir Jevgenij Surinin buvo nekompetetingi ( o gal ir nesuinteresuoti, nes automobilį vairavo apsaugininkas, ar policininkas – apsaugos darbuotojas). Jie šiuo reikalu telefonu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus Postinį Artūrą Valaitį patarimo. Pastarasis nurodė – neforminti eismo įvykio. Pas save jis užregistravo: „Rinktinės g. – Šeimyniškių g. automob. rover (valst. nr. ...) užkabino stulpą. Šalia stovėjo pilietis, nuo baimės atšoko (nepuolė po automobiliu – aut. pastaba) ir trenkėsi galva į stulpą“. Toliau įvykiai klostėsi kaip sulėtintoje juostoje.
Kadangi mano patirtos traumos buvo sunkios, aš rugsėjo 30 d. kreipiausi į Karoliniškių polikliniką dėl skausmų kairiajame šone. Buvo padaryta rentgeno nuotrauka, skirtas gydymas.
Dėl skausmų nugaros srityje spalio 11 d. teko kviestis greitąją medicinos pagalbą ir buvau nuvežtas į RVUL, kur po tyrimų skyrė gydymą. Grįždamas iš ligoninės su taksi aš užsukau į VPK Kelių policijos valdybą, kur po ilgo ieškojimo pareigūnas nerado duomenų apie šį autoįvykį. Todėl aš kreipiausi raštu ir išdėsčiau visas aplinkybes.
Patikrinimą atlikti buvo pavesta tyrėjai Ivonai Versockaitei,kuri mane apklausė spalio 14 d. Tyrėja buvo dėl kažko susinervinusi ir replikavo: „Jūs ir lėktuvo galėjote išsigąsti“.
Deja, po to buvo ilga tyla. Į mano pasiteiravimą buvo atsakyta, jog aš jau turėjau gauti nutarimą. Gal po 10 dienų gavau I. Versockaitės 2012 m. vasario 17 d. nutarimą (ko gero, atbuline data) nutraukti (nepradėti) administracinės teisės pažeidimo bylos teisenąpil. Dmitrijui Rožkovui motyvuojant: „Minėto įvykio metu nėra duomenų, kad būtų sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o P. G. Kalinauskas išsigandęs atvažiuojančio automobilio, galimai dėl išgasčio, prarado orientaciją, ko pasekoje traukiantis kairiu šonu bei galva atsitrenkė į šviesoforą ir griuvo aukštielnikas. P. G. Kalinauskas susižalojo dėl savo neatsargumo. Kontakto tarp pėsčiojo ir automobilio nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kad buvo sugadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė arba kitas turtas (stulpas). Nėra objektyvių duomenų, kad automobilio vairuotojas D. Rožkovas pažeistų kelių eismo taisykles, kadangi jis veikė esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekdamas išvengti nuostolingų padarinių, ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, vengdamas susidūrimo su automobiliu stabdė savo vairuojamąjį automobilį bei suko vairą dešiniau“.
Taigi tyrėja patikėjo absurdišku D. Rožkovo pasiaiškinimu, nesiremdama jokia objektyvia medžiaga ir liudininkų parodymais.
Nutarimo viduryje rašoma: „Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Romas Raudys nurodė, kad Pranui Gediminui Kalinauskui nustatyta kairio smilkinio srities sumušimas. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos ir nugaros sumušimo diagnozės nepagrįstos“.
Be to, paminėta, jog (...) į įvykio vietą buvo nuvykę Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių rinktinės pareigūnai G. Janukaitis ir J. Surinin, kurie įvykio vietoje rado Vilniaus apskrities VPK PR pareigūnus, jų duomenų nepamena. Įvykio vietoje taip pat buvo apgadintas lengvasis automobilis, jo vairuotojas bei pagyvenęs vyras, kuris paaiškino, kad einant šaligatviu išsigandęs atvažiuojančio automobilio atsitrenkė į stulpą. Pagyvenęs vyras skundėsi galvos skausmu, dėl to jam buvo iškviesta medicininė greitoji pagalba, kuri jį išvežė į gydymo įstaigą“.
Plunksnas pakedeno
Be abejo, su tokiomis tyrėjos išvadomis ir nutarimu aš nesutikau, todėl 2012-03-13 kreipiausi su skundu į Vilniaus m. I-os apylinkės teismą.
Mano skundą 2012-04-26 nagrinėjo teisėjas Olegas Zaicevas. Teismo posėdyje paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl pateikiu kelias ištraukas iš gegužės 17 d. nutarties: „Suinteresuotas asmuo Dmitrijus Rožkovas apklaustas teisme paaiškino, jog jis 2011-09-24 apie 10 val. važiavo nuo „Iki“ parduotuvės link Žalgirio stadiono sankryžos, 2-a juosta (jau nebe 1-a – aut. pastaba). Prieš jį važiavo automobilis ir artėjant prie sankryžos sumirksėjo žalias šviesoforo signalas. Jis manė, jog pravažiuos per mirksintį žalią šviesoforo signalą, kadangi prieš jį važiavęs automobilis nestabdė (anksčiau, kad stabdė – aut. pastaba). Važiavo dideliu greičiu, virš 60 km/h, nes galvojo spės pravažiuoti sankryžą. Pradėjus stabdyti, pamatė, jog nespės sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir atsitrenks į priekyje esantį automobilį, todėl užvažiavo dešiniais ratais ant šaligatvio, užkabino stulpą priekiniu sparnu dešinės pusės, o visais keturiais ratais užvažiavęs nebuvo, nes buvo per aukštas bordiūras. Subyrėjo jo automobilio žibinto stiklas, o ne stulpo žibintas, jis liko nesugadintas“.
(...) Liudytojas Agnius Stankūnas teisme apklausiamas negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių laiko, todėl jo apklausa buvo nutraukta“.
Taip pat nutartyje išdėstyti pareigūnų G. Janukaičio ir J. Surinino parodymai, kurie beveik analogiški, kuriuos užfiksavo tyrėja I. Versockaitė. Tik pastarasis dar papildomai paaiškino, kad įšokti į šaligatvį automobilis galėjo tik važiuodamas dideliu greičiu.
Teismas tyrėjos I. Versockaitės priimtą nutarimą panaikino ir bylą grąžino įgaliotai institucijai nagrinėti iš naujo. Nutartyje akcentuojama: „Eismo įvykio vietoje pravažiuojantys policijos pareigūnai, kurie ir pranešė apie kilusį eismo įvykį nenustatyti ir neapklausti. Įvertinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, teismas laiko, kad skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti.
Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų nepakanka patvirtinti, kad D. Rožkovas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Be to, ir pats D. Rožkovas apklaustas teisme neneigė, jog jis pažeidė KET reikalavimus, tačiau Nutarimą priėmusi institucija nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, ištirta ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta D. Rožkovo kaltė, ar jo veiksmuose nebuvo vairavimo, vertintino, kaip chuliganiškas“.
Išnagrinėjusi bylą iš naujo, Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja Eleonora Markevič 2012-09-18 nutarimu už KET 132 ir 133 punkto pažeidimus D. Rožkovą pripažino kaltu. Kadangi kaltininkas nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti pažeidimą, todėl skyrė tik 500 litų baudą.
Šokas
Tolesni įvykiai priminė tikrą detektyvą. Pasitelkęs į pagalbą advokato padėjėją Vladimirą Kononovą, D. Rožkovas sukūrė naują pasiteisinimo versiją ir iš pradžių E. Markevič nutarimą apskundė... Vilniaus 2-os apylinkės teismui. Tas variantas „nepraėjo“. Tada su panašiu skundu vėl kreipėsi į 1-os apylinkės teismą.
Š. m. sausio 7 d. pirmą kartą skundą nagrinėjo teisėjas Valdas Bugelevičius. D. Rožkovo teiginiai buvo šokiruojantys. Pareiškėjas abejojo net nežymiu mano sveikatos sutrikdymo mastu. Įvykio aplinkybes D. Rožkovas interpretavo pagal naują (jau trečią) scenarijų.
Į teismą iškviesti Kelių policijos pareigūnai G. Janukaitis ir J. Surinin nieko naujo nepasakė, rėmėsi Postinio A. Valaičio nurodymais. Teisėjo paklausti, ar būtų autoįvykis, jei automobilis į žmogų važiuotų tiesiai ir prie pat kojų sustotų, o žmogus iš išgąsčio nualptų, nukristų ir susižalotų – taip pat negalėjo paaiškinti.
D. Rožkovas griebėsi paskutinio šiaudo ir paprašė į kitą teismo posėdį iškviesti ... tyrėją I. Versockaitę, kuri jam anksčiau buvo priėmusi palankų nutarimą. Teismas šį prašymą patenkino ir kitą posėdį paskyrė po mėnesio.
Mano prašymą dėl paviršutiniškos teismo eksperto išvados teisėjas atmetė dėl jam žinomos R Raudžio kompetencijos. Teisėjas negalėjo paaiškinti, kodėl byloje nėra dviejų dokumentų apie mano patirtas traumas autoįvykio metu ir įvykio vietovės nuotraukų, kompiuterinių laikmenų, kuriuos pateikiau ankstesniam teismui.
Atgal
.jpg)
