Teisė ir teisingumo vykdymas
05 24. EP ragina apsaugoti žiniasklaidą nuo politikų ir lobistų spaudimo
Šarūnas Kaminskas
Siekdama apsaugoti žiniasklaidą nuo valdžios ir lobistų kišimosi, ES turi stebėti valstybių teisės aktus, kuriais reguliuojama žiniasklaidos veikla, o prireikus - įsikišti, sakoma antradienį priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje. Kartu raginama persvarstyti ES garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą, didinti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą bei gerinti žurnalistų darbo sąlygas.
Europarlamentarai ypač susirūpinę dėl to, kad Europoje trūksta žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo. Jie siūlo ES teisinėmis priemonėmis apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir mažinti žiniasklaidos priemonių koncentraciją. Siūloma reikalauti, kad žiniasklaidos atstovai suteiktų šalių institucijoms ir visuomenei pakankamos informacijos apie jos savininkus ir faktiškus galutinius pelno gavėjus.
Europarlamentarai pažymi, kad žiniasklaidą reguliuojančios institucijos turi būti nepriklausomos ir steigiamos pačios žiniasklaidos, o žiniasklaidos organizacijų vadovų, valdybų, žiniasklaidos tarybų ir reguliuojančių institucijų paskyrimas turi remtis nuopelnais ir patirtimi, o ne politiniais ar kitais šališkais kriterijais. Parlamentas ragina ES valstybes įstatymais užtikrinti minėtų vienetų nepriklausomumą nuo politinės įtakos. Kartu siūloma persvarstyti ES garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą: įtraukti į ją minimalius saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvės, taip pat rinkimų ir referendumų agitacijos nešališkumo standartus.
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, rezoliucijoje pažymima, kad dėl krizės sustiprėjo ekonomikos ir politikos veikėjų spaudimas žiniasklaidai, taip pat susilpnėjo tiriamoji žurnalistika, sumažėjo autentiškų reportažų ir korespondentų užsienyje. Parlamentas ragina Europos Komisiją ištirti krizės poveikį žurnalistikai ir pasiūlyti priemones padėčiai taisyti. Europarlamentarai ypač pažymi tiriamosios žurnalistikos svarbą, nes ji padeda užtikrinti demokratiją ir atskleisti nusikaltimus. Savo ruožtu jie pabrėžia nepriklausomų visuomeninių transliuotojų svarbą ir ragina skirti jiems pakankamą finansavimą, o kartu užtikrinti laisvą konkurenciją.
Parlamentas reiškia susirūpinimą, kad vis daugiau žurnalistų dirba neturėdami įprastų socialinių garantijų, dažnai įforminti kaip laisvai samdomi darbuotojai. ES valstybės privalo užtikrinti, kad žurnalistų darbo sąlygos atitiktų Europos socialinės chartijos nuostatas, pažymi europarlamentarai. Jie taip pat ragina geriau apsaugoti žurnalistus nuo spaudimo, bauginimo, grasinimų ir smurto.
Europarlamentarai ragina visas ES valstybes, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, kuo greičiau ją panaikinti, taip pat priimti teisės aktus, kurie neleistų infiltruoti žvalgybos pareigūnų į žiniasklaidą. Kartu siūloma imtis priemonių vengti interesų konfliktų ir skatinti žurnalistikos etiką.
Teisė į saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę galioja ne vien tik tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, bet ir socialinėms medijoms bei kitai naujų formų žiniasklaidai, pažymi EP nariai. Jie ragina ES ir jos valstybes teisiškai užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir atsakomybę plečiantis interneto technologijoms. Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį į stiprėjantį paieškos sistemų ir kitų žinių sklaidos tarpininkų internete vaidmenį. Jie ragina įtraukti šiuos interneto subjektus į ES reguliavimo sistemą, kad būtų išvengta diskriminavimo dėl turinio ir šaltinių atrankos iškraipymo.
.jpg)
