Teisė ir teisingumo vykdymas
08 23. Privalomasis sveikatos draudimas – tikras galvos skausmas?
Sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo yra gana painus ir neaiškus. Todėl žmogus nelaimės, susirgimo atveju gali būti nemaloniai nustebintas. Asmeniui netikėtai gali būti pranešta, jog jam negalioja privalomasis sveikatos draudimas bei liepta susimokėti skolas susikaupusias už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas kartu sumokant ir įmokas į priekį. Visgi reikėtų nepamiršti, jog visi asmenys pirmiausia patys turi rūpintis savimi ir imtis iniciatyvos išsiaiškinti jam neaiškias įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, kreipiantis konsultacijos į polikliniką ar kitą instituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje numatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taip pat reikia paminėti, kad aukščiau minėtoje situacijoje taikomas Įstatymas (8 straipsnio 2 dalis) turi tam tikrų privalumų bei trūkumų, kuriuos reikėtų ištaisyti.
Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tam tikroms asmenų grupėms privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. Pagal Įstatymą tokioms asmenų grupėms priskiriami asmenys, kurie numatyti Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 5, 7, 9 ir 91 dalyse. Tai, pavyzdžiui, asmenys gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas taip pat asmenys, kurie nėra registruoti teritorinėje darbo biržoje ir kt. Minėta Įstatymo nuostata reiškia, kad šios asmenų grupės turi mokėti tam tikro fiksuoto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iki tol, kol asmuo nėra apdraustas kitoje draudžiamųjų asmenų kategorijoje (pavyzdžiui, bedarbis prisiregistruoja į darbo biržą, pradeda dirbti, studijuoti).
Svarbu žinoti, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi būti mokamos nuolat, tai yra kas mėnesį. Pradėjus mokėti sveikatos draudimo įmokas, gyventojas tampa apdraustu tik po trijų mėnesių, kai iš eilės nuolat mokėjo šias įmokas. Ši sąlyga yra taikoma laiko prasme (ne pinigine), todėl sumokėti vienu kartu už praėjusius tris mėnesius ir tapti apdraustuoju negalima. Atsižvelgiant į Įstatymo 8 straipsnio nuostatas asmuo turi sumokėti įsiskolinimą ir sumokėti į priekį už 3 mėnesius. Tokiu reguliavimu užtikrinama prevencija, atgrasanti asmenis nuo piktnaudžiavimo ir įmokų nemokėjimo, kadangi asmeniui tektų iš karto sumokėti įsiskolinimą bei įmokas į priekį o tai yra nemaža pinigų suma. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustojama mokėti įmokas, asmuo gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas dar vieną mėnesį. Taip pat aktualu ir tai, kad net tuo atveju, jeigu asmuo nemokėjo įmokų ir yra laikomas neapdraustu privalomuoju sveikatos draudimu jam vis tiek nemokamai yra teikiama būtinoji medicinos pagalba. Laikoma, kad asmeniui reikia būtinosios medicinos pagalbos, jeigu, pavyzdžiui, asmeniui yra širdies, kvėpavimo sustojimas, didelio kraujo kiekio netekimas ir kt. Tokiu reguliavimu yra užtikrinama lygybė, teisingumas tarp asmenų, kurie nuolat mokėjo įmokas ir tų, kurie vengė jas mokėti. Asmenys, kurie vengė mokėti, kilus poreikiui gauti medicininę pagalbą bet kokiu atveju turės susimokėti už visas praleistas įmokas, kartu valstybė išlaiko proporcingumo principą teikdama būtinąją medicinos pagalbą ir neapsidraudusiems asmenims.
Visgi Įstatymo reguliavimas, kuriame numatyta, kad tam tikroms asmenų grupėms privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos įmokos laikytina ydinga, kadangi nėra jokio teisėto pagrindo, svarių argumentų, kodėl ne po mėnesio ar tą pačią dieną po įmokų sumokėjimo pradeda galioti privalomasis sveikatos draudimas, o tik po 3 mėnesių. Pabrėžtina, kad ir Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 dieną priėmė nutarimą, kuriuo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas, nes kitų asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos pačios dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti šio draudimo įmokos arba jie patys pradėjo jas mokėti Visgi šiuo metu šis straipsnis nėra pakeistas ir toliau taikomas praktikoje, tačiau greitu metu jis turėtų būti koreguojamas įstatymų leidėjų.
Taigi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nors tam tikra apimtimi yra prieštaraujančios Konstitucijai ir yra reikalingas skubus jų koregavimas, tačiau kitos nuostatos yra puiki prevencinė priemonė atgrasanti nesąžiningus asmenis vengti mokėti įmokas kas mėnesį. Taip pat šiomis Įstatymo nuostatomis yra įgyvendinami lygybės, teisingumo bei protingumo principai. Jie įgyvendinami nepamirštant proporcingumo principo, kuris užtikrina, kad nesusidarytų situacija, jog asmeniui vien dėl to, kad jis nesumokėjo keleto privalomojo sveikatos draudimo įmokų, būtų sunkiai sutrikdyta sveikata ar apskritai jis netektų gyvybės.
Informaciją parengė teisinių ir personalo paslaugų bendrovė „HOROS“.
Atgal
.jpg)
