Teisė ir teisingumo vykdymas
11 12. Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reforma - kas naujo?
Julianas Assange'as ir Edwardas Snowdenas yra vieni žymiausių pastarųjų metų žmonių. J. Assange'as atskleidė slaptus JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentus, o E. Snowdenas išgarsėjo prakalbęs apie JAV vykdomą visuotinį gyventojų šnipinėjimą. Dar daugiau – paaiškėjo, jog JAV vykdo ne tik savo, bet ir kitų valstybių piliečių asmens duomenų rinkimą. Žinia, jog yra renkama asmeninė informacija sukėlė didžiulį gyventojų ir užsienio valstybių pasipiktinimą. Ypač daug dėmesio tam skyrė Europa – vis garsiau imta diskutuoti apie ES asmens duomenų apsaugos reformos būtinumą. Kyla klausimas, kas šioje reformoje naujo ir kaip ji padės užtikrinti geresnę asmens duomenų apsaugą?
Šiuo metu europarlamentarai svarsto ES asmens duomenų taisyklių pakeitimus, kuriais būtų reformuota dar 1995 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Yra pateikti du teisėkūros pasiūlymai: dėl reglamento, kuriuo nustatoma bendra ES duomenų apsaugos sistema, ir direktyvos apie duomenų tvarkymą nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo, ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.
Pirmasis pasiūlymas – visoms ES valstybėms narėms bendra duomenų apsaugos sistema – yra naudinga tuo, jog nebeliktų skirtumų tarp ES narių ir duomenų apsauga jose būtų garantuojama vienodai. Be to, vieninga sistema padėtų sumažinti administracinę naštą. Su pirmuoju pasiūlymu iš dalies yra susijęs ir antrasis. Priėmus naują Direktyvą bendri duomenų apsaugos principai ir taisyklės bus taikomi kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose, o taisyklės bus taikomos tiek šalies viduje, tiek ir tarpvalstybiniu mastu perduodant asmens duomenis.
Verta paminėti, jog Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, ES asmens duomenų apsaugos reforma yra vienas svarbiausių prioritetinių klausimų teisingumo srityje. Pirmininkavimo metu vyksta įvairios diskusijos, konferencijos bei aukštų pareigūnų susitikimai, kurių metu tikimasi pasiekti susitarimą dėl reformos priėmimo ir jos įgyvendinimo. Europos Sąjungai ši reforma yra ypač svarbi, nes pagal naujausius „Ponemon“ instituto duomenis, Vokietija yra viena iš labiausiai nuo kibernetinių atakų nukenčiančių valstybių pasaulyje. Kibernetiniai išpuoliai taip pat buvo įvykdyti ir prieš Baltijos šalis – Estiją ir Lietuvą. Kibernetinių atakų metu yra prarandami duomenys, kurie vėliau gali būti panaudoti neteisėtais tikslais, todėl būtina imtis griežtesnių duomenų apsaugos priemonių, kad tokie atvejai daugiau nebepasikartotų.
Taigi, įgyvendinus siūlomą ES asmens duomenų apsaugos reformą būtų pasiektas labai svarbus tikslas - sustiprintos piliečių teisės į privatumą internete. J. Assange'o ir E. Snowdeno pavyzdžiai parodė, kad saugumo spragų, susijusių su asmens duomenų apsauga yra, todėl šalys turi imtis priemonių, kad išspręstų šią problemą. Europoje ji sprendžiama priimant ES asmens duomenų apsaugos reformą, kuri modernizuos ir atnaujins dabar galiojančią duomenų apsaugos direktyvą. Įgyvendinus reformą bus įvesta bendra ES duomenų apsaugos sistema bei užtikrintas efektyvesnis baudžiamųjų bylų sprendimas.
Straipsnį parengė teisinių ir personalo paslaugų bendrovė „Horos“
Atgal
.jpg)
