VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
12.10. Nemalonus mūsų medicinos paslaugų atvejis. Atsakymas
„Lietuvos aidas“ š.m. gruodžio 1 d. spausdino skaitytojo repliką apie nemalonų atvejį Vilniuje, kuomet po traumos teko kreiptis į medicinos įstaigas, kad suteiktų pirmąją pagalbą.
Redakcija gavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos atsakymą apie šį atvejį.
Nemalonus mūsų medicinos paslaugų atvejis
Arnoldas Piročkinas
Š. m. kovo 24-oji, šeštadienis, šimtams, o gal ir keliems tūkstančiams vilniečių įsimintina kaip didžiai nelaiminga diena. Rytą staigiai pašalo, ir Vilniaus gatvės bei aikštės, kai miestiečiams reikėjo eiti iš namų ir įstaigų, pavirto ištisa pavojinga čiuožykla. Ne vienas tada patyrė šiokią ar tokią traumą ir buvo priverstas ieškoti medikų pagalbos. Kaip tos paieškos sekėsi, man guodėsi vienas pažįstamas devintąją dešimtį įpusėjęs žmogus. Manau, kad jo paieškas praverstų žinoti ir mūsų miesto medicinos vadovams ar net aukštesnių įstaigų viršininkams.
14 valandą, lipdamas viešaisiais laiptais, jis paslydo ir parpuolė. Sakyčiau, gana laimingai: pajuto tik įtartiną vienos rankos skausmą. Sukandęs dantis, dar pajėgė pakilti ir pasiekti troleibusų stotelę, kad nukaktų į „Antakalnio medicinos centrą“, kurio iškabą kažkada buvo įsidėmėjęs. Vylėsi čia gausiąs pagalbą: vis dėlto medicinos centras…
Taip prasidėjo jo pagalbos paieškos, skausmingai atskleidusios mūsų medicinos paslaugų tikrovę. Kai centro darbuotoja jam pravėrė duris ir paaiškino, kad kol kas čia ji neteikiama, maloniai patartas, grįžo į stotelę ir ryžosi jos ieškoti Antakalnio g. Nr. 57 esančiame medicinos komplekse. Jo poliklinikos dalyje registracijos darbuotoja nuliūdino nelaimėlį pareikšdama, kad nesą traumatologo ir patarė dėl visa ko kreiptis į šalia esantį ligoninės korpusą. Čia priėmimo skyrius taip pat jo nenudžiugino: patarė kreiptis į savo polikliniką, kur jis priregistruotas (Antakalnio g. Nr. 124). Mitęs nemitęs troleibusu beldžiasi į Antakalnio galą. Ši poliklinika dirbanti iki 16-tos valandos, o dabar tik 15-ta. Čia taip pat teko nusivilti, nes nebuvo kam priimti ligonio. Tad jam buvo patarta vykti į Lazdynų ligoninę, bet, kaip reikia į ją vykti, patarimo negavo. Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. 86 metų žmogui, ir dar vaikščiojančiam su širdies stimuliatoriumi, nelengva susiorientuoti, kaip pasiekti tuos tolimus Lazdynus.
Jam besiaiškinant su priimamojo darbuotoja, netikėtai atsirado išgelbėjimas. Prie priimamojo durų privažiuoja greitosios pagalbos mašina su ligoniu. Kai ligonis buvo priimtas, žmogus nedelsdamas ėmėsi prašytis ligonį atvežusios gydytojos, ar nenuvežtų jo į Lazdynus. Gydytoja į prašymą pasižiūrėjo ne formaliai: pasigailėjo žmogaus, ir jis netrukus atsidūrė Lazdynuose. Tačiau čia turėjo laukti ar ne penkias valandas, kol gydytojas priėmė ir, sutvarstęs ranką, paleido namo. Belaukiant priėmimo, jam darėsi silpna, troško gerti, bet ir vandens nebuvo lengva gauti. Naktį tamsoje apie 22 valandą daug iškentėjusiam žmogui pasisekė išsikviesti taksi ir galiausiai pasiekti namučius.
Iš šio vargų pasipasakojimo galima spręsti, kokiais kančių keliais kartais ateina pagalbon mūsų medicina nelaimės ištiktam žmogui. Ir kyla klausimas, ar tie kančių keliai neišvengiami. Gal būt tokie atvejai palyginti nedažni, bet ar jie nėra visiškai atsitiktiniai. Jų nebūtų, jei visi medicinos darbuotojai būtų pakankamai jautrūs ligoniui, pagalbos reikalingam ir jos prašančiam žmogui. Jokiu būdu nepateisinama, kai medicinos įstaiga palieka likimo valiai žmogų tuo motyvu, kad joje nėra atitinkamo specialisto. Argi toji specializacija taip toli nuėjusi, kad bet kuris gydytojas, ir nebūdamas tos srities specialistas, negalėtų pasižiūrėti į traumuotą ranką ir pagelbėti žmogui. Manau, kad bet kuris medikas, net žemiausios kategorijos, turėtų bent apytikriai išmanyti ne savo srities pakenkimą ir jį kiek ne kiek kvalifikuoti, kaip šiuo atveju, ar lūžis, ar raumens pažeidimas, ar tiesiog sutrenkimas. Tai nustatęs, pats tos traumos neįstengdamas gydyti, turėtų bent pasirūpinti, kad sužeistasis būtų pristatytas gydyti specialistui, tačiau jokiu būdu nenusigręžti nuo pagalbos ieškančio žmogaus ir palikti jį likimo valiai.
Kai minėtų įstaigų darbuotojai kenčiančiam nurodinėja, kur kreiptis pagalbos, taip ir kyla atmintyje lietuvių patarlė – „Tinginys ir kelią koja rodo“. Ar šiais laikais nebūtų buvę galima tiesiog paskambinti į siūlomą polikliniką ar ligoninę ir tik įsitikinus, kad ligoniui bus suteikta pagalba, ten jį ir siųsti, o jei pačiam ligoniui sunku ar rizikinga ten nuvykti, pakviesti jam greitąją pagalbą.
Reikia stebėtis, kad ligoninių vadovybės nepagalvoja, kaip išvengti to, kad ligoniui priimamajame nereikėtų laukti penkias valandas, kol jį apžiūrės gydytojas. Kai Vilniuje šeštadieniais lieka viena Lazdynų ligoninė, o meteorologai pranašauja plikledį, nesunku numatyti, kad bus didžiulis pacientų antplūdis. Tad ir reikia taip organizuoti ligoninės darbą, kad būtų daugiau gydytojų ir sutrumpėtų ligoniams laukimas. Gal tai nelengva, bet stengtis būtina. Tuo ypač turėtų pasirūpinti Lietuvos sveikatos ministerija. Negi ji nežino padėties?
***
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos atsakymas
Apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos, kurios metu pacientas patyrė nepatogumų. Gyventojai, patyrę traumą, turėtų kuo skubiau kreiptis į medikus, kurie įvertinę paciento sveikatos būklę, imsis visų reikiamų veiksmų. Jei trauma nesudėtinga, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nuspręs, kaip skubiai ir kokio gydymo imtis. Jei sveikatos būklė sunki (stipri trauma, sąmonės praradimas ir pan.) ir pacientas savo jėgomis negali pasiekti gydymo įstaigos, būtina kviesti greitąją pagalbą.
Skaitytojo aprašomoje situacijoje pagyvenęs žmogus, užuot siuntinėjamas iš vienos įstaigos į kitą, turėjo būti iš karto nukreiptas pas savo gydytoją. Jei tokios galimybės nėra, pvz., gydymo įstaiga nedirba, tuomet reikia kreiptis į ligoninę, kurioje visą parą yra teikiamos konkrečios – traumatologo, chirurgo – paslaugos, atliekami reikiami tyrimai. Tačiau atsižvelgiant į traumos sunkumą ir paciento būklę, ligoninėje pagalbos jam gali tekti palaukti. Nes atvykusiems į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių pacientams atliekamas pirminis sveikatos būklės įvertinimas ir priimamas sprendimas ar pacientui reikia teikti skubiąją pagalbą, kuri turėtų būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 1 valandą, visais kitais atvejais pagalba gali būti pradėta teikti vėliau.
Pagarbiai
Gabrielė Banaitytė
.jpg)
