VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
03.02. Italas Lietuvoje
Petras Blaževičius
Jau eilę metų respublikinėje spaudoje pasirodo nemažai publikacijų apie vieną žymiausių pasaulio sūrininkų, profesorių Andželą Frozijų (Angelo Frosio), kuris į Lietuvą pirmąkart atvyko 1992 metais. Būtent tuo laikotarpiu JAV verslininkai ieškojo, kurioje iš Baltijos šalių galima būtų investuoti ir kurti sūrius Amerikos rinkai. Pasirinkus Rokiškio sūrių gamyklą, buvo pradėta ieškoti ir sūrių kūrėjo, kuriuo tapo būtent italas Andželas Frozijus. Taigi, jau dvidešimt aštuoneri metai, kai jis kas mėnesį atvyksta į Lietuvą ir darbuojasi Rokiškyje ir Ukmergėje. Per beveik tris dešimtmečius Andželas išgarsėjo ir kaip kultūros mecenatas. Jo iniciatyva Rokiškyje atsidarė vienintelis Šiaurės Europoje Prakartėlių muziejus, pirmą kartą Lietuvos istorijoje atidaryta lakunkėlių (indų švęstam vandeniui laikyti namuose) paroda, surengta eilė dailės parodų ir t.t. Už nuopelnus Rokiškio kraštui Andželui Frozijui suteiktas Rokiškio krašto Garbės piliečio vardas, projekto „Rokiškis - Lietuvos kultūros sostinė 2019“ ambasadoriaus titulas.
Andželas Frozijus
Andželas Frozijus (kairėje) su straipsnio autoriumi P.Blaževičiumi per Lakunkėlių parodos uždarymą Rokiškyje. 2020 m. sausis
Aktyvi kultūrinė veikla netrukdo mokslinei veiklai. Jau pusė amžiaus, kai jo tyrinėjimų objektas - pieno išrūgose esančios gerosios ląstelės. A.Frozijus atrado, kad jos neleidžia išbujoti ir tapti vėžinėmis žmogaus kūne esančioms blogosioms ląstelėms. Mokslininkas sukūrė kietąjį sūrį, kurio 30-yje gramų yra milijardai organizmui reikalingų ląstelių, padedančių gerai veikti imuninei sistemai. Tad nenuostabu, kad daugelis rokiškėnų dieną pradeda nuo A.Frozijaus sukurto sūrio. Štai ką savo paskutiniajame interviu šiais metais pasakojo Andželas.
Andželai, sėkmingai pasibaigus tavo iniciatyvoms „Rokiškio -Lietuvos kultūros sostinės 2019“ projekte, norisi paklausti, ką planuoji toliau nuveikti Rokiškyje?
Visuomet kartoju, kad kiekvieno krašto turtingumas slypi piene. Būtent dėl to Rokiškio ir visos Lietuvos laukia šviesi ateitis. Lietuvių tauta turi pasitikėti savo valstietiškos kultūros, gamtos, ganyklų, karvių, vandens ir miškų ir, be jokios abejonės, karvių piene esančių mikroorganizmų ir biologinės įvairovės teikiamomis didelėmis galimybėmis.
Visuomet kalbi apie mikroorganizmus, kaip apie didžiulį žmonijos išteklių. Panašu, kad pasaulis bijo infekcijų, tai ypatingai matyti skaitant ir girdint apie šių dienų įvykius Kinijoje.
Visą savo gyvenimą tyrinėju mikroorganizmus ir jau prieš dešimtmečius atradau, kad tik ląstelės gali nugalėti kitas ląsteles - tai įrodė ir paskutinės Nobelio premijos laimėtojai biochemikai. Neturime bijoti gyvųjų ląstelių - iš jų telkinių-audinių - esame sudaryti ir mes patys. Privalome jas pažinti, stebėti, tyrinėti ir užprogramuoti taip, kad jų poveikis žmonių sveikatai ir gerovei būtų teigiamas. Dar būdamas studentu Italijoje, būtent tai aš išmokau daryti lankydamasis karvidėse ir studijuodamas akademinę literatūrą. Dabar to mokau mano rengiamus kursus lankantį jaunimą.
Ką reikėtų daryti, kad šie ištekliai pasiektų plačiąją visuomenę, milijonus žmonių?
Atsakymas paprastas: tą galime padaryti per mitybą. Kuomet buvau vaikas nebuvo vaistinių. Vaistais būdavo viskas, ką valgydavome kasdien: lašiniai, išrūgos, žolynai. Būtent iš tos patirties išmokau, kad sūryje galima koncentruoti naudingas ir maistingas pieno medžiagas, taip pat ir gyvąsias pieno ląsteles. Sūris yra tikrai didis vaistas žmonijai! Tikri „Rokiškio sūrio“ sūriai, pagaminti tik iš pieno ir atrinkto natūralaus raugo, gali tapti veiksmingu sprendimu gydant šiuolaikinę žmoniją kamuojančias ligas, kurių nebeveikia tradiciniai antibiotikai.
Kokie Jūsų tolesni planai, Andželai?
Ateityje norėčiau būti vis labiau panašus į savo tėvą: gyventi iš savo darbo, būti harmonijoje su visais, maitintis duodama ir gaunama malone bei meile. Mano tėvas buvo kalvis, bet mokėjo visus darbus. Jis buvo tikras amatininkas, o tai reiškia- menininkas. Norėčiau įgyvendinti didžiausią savo svajonę, kurią puoselėjau nuo vaikystės: padėti žmonijai kovoti su ligomis ir įveikti jas. Esu tikras, kad ląstelės padės įgyvendinti šią svajonę. Žinoma, tai yra sunku, bet aš nepasiduosiu... Aistra menui ir mokslui yra tokia stipri, kaip meilė, kuri niekuomet nesibaigia.
Ačiū Jums, Andželai
Atgal
.jpg)
