VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
04.10. VISUOMENĖS DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLAI
Nepriklausoma ekspertė
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta „Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kuri oficialiai įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 25 d., pasiūlydama pasaulio Vyriausybinėms, institucijoms Darnaus vystymosi tikslus (DVT). Tai yra nuodugnių ir visapusiškų trejų metų derybų, įtraukusių tarptautinius, nacionalinius, regioninius žaidėjus iš tarpvyriausybinių, vyriausybinių, regioninių institucijų, privataus ir viešojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, rezultatas. Visos pasaulio spręstinos problemos suformuluotos į 17 tikslų, 169 uždavinius ir 230 pirminių rodiklių (pastarieji tobulinami ir pritaikomi kiekvienam vykdytojui). Programos įgyvendinimas yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. rezoliucija nėra tarptautinė konvencija, kurios pažeidimas būtų sankcionuojamas, tikimasi, kad vyriausybės prisiims atsakomybę už išvardintų programoje uždavinių įgyvendinimą, sukurdamos ar atitinkamai pritaikydamos jau esančius nacionalinius planus, programas ir strategijas. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., pripažindama kiekvienos valstybės skirtingą išsivystymo lygį bei turimus išteklius ir galimybes, yra universalus planas, pagal kurį nė vienas asmuo nepaliekamas nuošaly – tiek su savo unikaliomis problemomis, tiek ir su savo galimybėmis įgyvendinti tikslus. Programa ragina atitinkamai, įsivertinus situaciją kiekvienoje šalyje, perskirstyti turimus bei išmaniai ieškoti papildomų iš tam numatyto 17 tikslo (partnerystė) uždavinių. Rezoliucijoje ne kartą pabrėžiama, kad išskirti tikslai ir uždaviniai yra integralūs ir nedalomi, t. y. nors ir gali būti išskirtos atitinkamos prioritetinės sritys, jų įgyvendinimas negali užgožti kitų būtinų šalies vystymuisi tikslų įgyvendinimo. Rūpinimasis ekonominiu augimu (DVT8) prisideda prie skurdo mažinimo (DVT1), prie deramo darbo pasiūlos (DVT8), neignoruojant (DVT10) atsakingo vartojimo ir gamybos (DVT12), miestų ir bendruomenių darnumo (DVT11), įtakos klimato kaitai (DVT13) bei mažiau įgalintų asmenų ar skurdesnių šalių atskirties (DVT16, DVT17) mažinimo. Kokybiškas išsilavinimas (DVT4), gera sveikata (DVT3) ir lyčių lygybė (DVT5) daugeliu atveju yra bet kurio kito tikslo tolygaus progresavimo pagrindas. Kiekviena valstybė pastoviai vykdo stebėseną ir pateikia visų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą Jungtinėms tautoms. 2018 m. – Lietuva pristatė savanorišką nacionalinę ataskaitą JT Aukšto lygio politiniame forume.
Sprendžiamos šalyje problemos kildinamos iš apačios (konkretaus žmogaus, kaimo, miesto ir regiono specifinių poreikių), o tada sutelkiamos vietos savivaldos ir valstybės priemones tiems poreikiams patenkinti. (DVT16) siekiama padėti miestų bei kaimų savivaldybėms geriau planuoti ir vykdyti savo funkcijas, didinti jų finansinį savarankiškumą, didinti paskatas mažinti nelygybę plėtojant ugdymo galimybes, pritraukti investicijas, efektyviai valdyti paslaugas ir infrastruktūrą ir suteikti visus tam būtinus įrankius. DVT politikos programa, nubrėžiama ilgalaikė plėtros perspektyvą, kuri grindžiama DVT politikos nuoseklumo, bendro sutarimo, kai Vyriausybė, Seimas, savivaldybės, socialiniai ir ekonominiai partneriai tarpusavyje nėra pavaldūs, ir įrodymais grįsto valdymo bei suderinta su ES ilgametėmis finansinėmis perspektyvomis priImtas, pasižymintis integraliu kokybiniu požiūriu ir konkrečiais veiksmais orientuotais į darnią plėtrą. Tai pažangos žingsnis link glaudesnio ir sistemiškesnio planavimo, tačiau jis vis dar neužtikrina bendrų DVT siektinų reikšmių siekimo vietos lygiu, pasuliniu mastu palaikant taiką tarp valstybių.
DVT PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS
Darnaus vystymosi įgyvendinimas priskirtas Vyriausybei, nes Aplinkos ministerija neturi įtakos svertų į kitas ministerijas, kurios įgaliotos dalyvauti šios programos rengime bei įgyvendinime. Tai turėtų padėti užtikrinti skirtingų sričių politikos koordinavimą ir vientisumą. Vyriausybės Kanceliarija veikia kaip koordinatorius, kuris kartu su kitais veikėjais užtikrina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant apimti visas darnaus vystymosi sritis ir suderinti jų tarpusavio sąveiką. „Akcentuojamas darnaus vystymosi politikos vientisumas, t. y. tikslų įgyvendinimas ne fragmentiškai ar išskaidytai į skirtingas sritis, bet kuriant bendrą įgyvendinimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą, yra pagrindinė Vyriausybės stiprybė įgyvendinant ir vykdant DVT stebėseną“, – pastebi Europos pagalbos ir plėtros nevyriausybinių organizacijų konfederacija. Bendradarbiavimas veikia, nes sutelkia skirtingas idėjas, patirtis ir žinias, o tai užtikrina proceso ir galutinio rezultato kokybę. Kol skatinama atvirumo kritikai ir nuolatiniam tobulėjimui kultūra, tol bendradarbiavimas padės suprasti ir analizuoti pasiūlymų privalumus ir trūkumus iš skirtingų veikėjų perspektyvų. Nuo pat pradžios iki pabaigos nėra įtrauktas nevyriausybinių organizacijų sektorius bei platesnė pilietinė visuomenė, kurie turėjo būti kviečiami teikti komentarus ir siūlyti, kokia linkme turėtų vykti procesas. Pilietinės visuomenės galimybė ne tik pasyviai komentuoti dokumentų ir pasiūlymų turinį, bet ir dalyvauti aktyviose darbo grupėse vertintina kaip viens didžiausių privalumų. Ypatingai dėl per mažo pilietinės visuomenės įtraukimo kritikuojama Jungtinių Tautų DVT įgyvendinimo sistema ar atskiros šalys. NVO koalicijos, siekiančios atviros Darbotvarkės 2030 įgyvendinimo, vadovas portalui devex.com yra sakęs, kad „nors pilietinė visuomenė teoriškai ir dalyvauja konsultacijose, tačiau pasiūlymai neatsispindi rezultatuose“.
Veikia Darnaus vystymosi komisija, kuriai po DVT sukūrimo patikėta užtikrinti jų įgyvendinimą šalyje. Komisijoje dalyvauja visų ministerijų, parlamento, verslo ir profsąjungų nariai, pilietinių, savivaldybių, aplinkosaugos ir socialinių organizacijų, bažnyčios ir tyrimų institutų atstovai. Be to, atsiranda svarba ir Darnaus vystymosi ekspertų grupės sudarytos iš akademinio pasaulio ir tarptautiniu lygiu pripažintų tyrėjų ir mokslininkų. Jos paskirtis teikti rekomendacijas ir peržiūrėti pasiūlymus, taip padedant komisijai priimti sprendimus remiantis naujausiais moksliniais tyrimais. Svarbu, kad įgyvendinant darbotvarkę kiek įmanoma daugiau dalyvautų visa visuomenė. Jei Darnaus vystymosi tikslų siekimas bus tik valstybės tarnautojų ir viešojo sektoriaus pareiga, tikslai nebus pasiekti.
Visuomenės įsipareigojimas darniam vystymuisi reikalauja, kad Įmonės, mokslo įstaigos, miestai, politiniai, socialiniai ar kiti veikėjai gali siūlyti savo idėjas ir būdus, kaip prisidėti prie darnaus vystymosi šalyje. Siūloma pasirinkti iš pagrindinių prioritetų ir smulkesnių jų aprašymų. Pavyzdžiui, įmonė galėtų paskelbti, kad plės biodujų rinką ir padidins šio kuro pasiūlą šalyje, taip prisidėdama prie net keturių tikslų įgyvendinimo. Pastebimas dėmesio trūkumas šioms programoms šalies viduje ir jų lygių išlyginimui.
Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama įgyvendinant DVT ir vykdant jų įgyvendinimo stebėseną, – rodiklių pritaikymas ir duomenų surinkimas. Duomenys dažnai yra neišsamūs arba jų tiesiog trūksta. Siekiant įveikti šią problemą, tikslinga surinkti iš esmės visus esamus duomenis apie DVT į vieną vietą, kad būtų matyti, kokios informacijos trūksta, o kas kartojasi. Tam pasitelkta Statistikos depatamento duomenų bazė, įtraukianti apie 100 rodiklių, sugrupuotų pagal politikos sritis. Be to, kad pateikiama naujausia ir svarbiausia informacija, taip pat suteikiama galimybė peržiūrėti ir duomenų šaltinį, nesvarbu, ar tai būtų nacionaliniai duomenys, ar oficiali ES statistika „Eurostat“, taip užtikrinant, jog duomenys bus patikimi arba jų patikimumą bus galima įvertinti peržiūrėjus šaltinį. Lietuva naudoja savo rodiklius darniam vystymuisi matuoti dar iki DVT sukūrimo, tačiau ne visi pasirinkti rodikliai sutampa su JT siūlomais. Tikimasi, kad šią problemą išspręsti padės visų rodiklių surinkimas ir palyginimas.
VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS
Tačiau norėdama pasiekti Darnaus vystymosi tikslus tarptautiniu mastu, Lietuva turi gerbti savo įsipareigojimą skirti paramą vystomajam bendradarbiavimui. Parama vystymuisi ateinančiam laikotarpiui numatyta sumažinti, o tai kartu su numatytomis išlaidomis švietimui kelia grėsmę DVT įgyvendinimui“. DVT vertinime„Vienas didžiausių trukdžių įgyvendinti DVT – įsitikinimas, kad įgyvendindama šiuos tikslus Lietuva visų pirma yra vystymosi paramos donorė.
Lietuva turi savo pačios visuomenėje slypinčias problemas, tokias kaip prekyba žmonėmis, korupcija, didelė atskirtis pagal pragyvenimo lygį atskirų visuomenės grupių, žemas ekonominis darbo, materialinių ir finansinių išteklių panaudojimo efektyvumas. Lietuva apie darnų vystymąsi kalba ne vieną dešimtmetį ir turi pakankamai ilgą veiklos šioje srityje tradiciją. Šalis, patikėdama DVT įgyvendinimą, paskelbdama tai nacionaliniu tikslu ir patikėdama jį koordinuoti Vyriausybei, parodo, kaip turi būti vertinama DVT įgyvendinimo svarba. Vientisas ir įtraukiantis visuomenę požiūris bei atsakingas duomenų surinkimas turėtų padėti Lietuvai priartėti prie išsikelto ambicingo tikslo – tapti darniausia šalimi pasaulyje. Tačiau pilietinės visuomenės atstovai įspėja – norint pasiekti tikslus reikia veikti namie, bet kartu padėti tvarkytis ir kitiems.
NEATIDĖLIOTINAI SPTĘSTINOS PROBLEMOS
Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo procesą Europoje, peržiūrėjusi skirtingų šalių savanoriškas DVT įgyvendinimo ataskaitas, siūlo 5 aspektus, kuriems turėtų būti skiriamas dėmesys vykdant nacionalinius vertinimus: »Šalys turi aiškiai matyti ir parodyti, koks skirtingų organizacijų vaidmuo ir kas prisiima atsakomybę už DVT įgyvendinimą. Be to, ES šalys narės turėtų pateikti patikimas ataskaitas, parodančias ne tik atrinktas sėkmės istorijas, bet ir iššūkius bei trūkumus. Šalys turėtų akcentuoti ne tik pačius tikslus, bet ir tai, kaip jie bus įgyvendinami. Tai turėtų apimti atsakymus į klausimus, „ar šaliai pakanka išteklių?“, „ar tikrai niekas nebus paliktas nuošalyje? Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad pasiekimai vienoje srityje nesumažintų progreso bet kurioje kitoje.Įgyvendinant Darbotvarkę 2030, įtrauktį ir atskaitomybę gali užtikrinti aktyvus pilietinės visuomenės ir visų jos narių dalyvavimas. Renkantis prioritetus ir rodiklius matuoti DVT įgyvendinimą, turėtų būti išlaikomas dėmesys tiems, kurių įverčiai prasčiausi. Ypač svarbu stebėti ir turėti aiškius rodiklius nelygybei matuoti, taip užtikrinant, kad niekas nebus paliktas nuošalyje.
IŠVADA
Vykdant ES biudžeto paskirstymą turėtų būti atsižvelgiama į DVT programos įgyvendinimo pasiekimus ir poreikius iki 2030 metų ir ateinantiems laikotarpiams.
Atgal
.jpg)
