VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
04.17. Atsakomybė už žodžius
Gediminas Navaitis
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras
Gediminas Navaitis J. Vaiškūno nuotr.
Žodžiai turi kuriančią arba griaunančią galią. Vieni atima drąsą, naikina kūrybiškumą, kiti pakylėja ir įkvepia. Vienus sako linkintys mums gero, kitus šnibžda gundantis žaltys.
Dezinformacija apie koronavirusą užplūdo internetą. Todėl pats laikas aptarti informacinę higieną, pasvarstyti ką kiekvienas gali padaryti, kad stabdytų melo plitimą.
Šiandieną žinios apie koronavirusą svarbios visiems. Mes norime jomis dalintis su šeimos nariais, artimaisiais, draugais. Socialiniai tinklai padeda tai padaryt, bet ir siūlo žinias, kurias skleidžiantys ne visada nori mums gero. Kaip neužkibti ant jų kabliuko, netapti melo platintoju ar platintoja?
Tualetinio popieriaus ir grikių kruopų masinis pirkimas buvo vienas iš tokių „kablukų“, kuriuo nemažai pagauta. Vokiečių sociologas Ortvinas Renas (Ortwin Renn) aprašo tris tokių pirkėjų tipus. Žmonės į stresą reaguoja jį ignoruodami, bėgdami arba kovodami. Kovotojai ir pirko, nes jie bandė nors ką daryti, bandė valdyti padėtį. Jų elgesį skatino ir tai ką galima pavadinti mėgdžiojimu. Matydami TV, skaitydami žiniasklaidoje, girdėdami iš pažįstamų apie atsargų kaupimą, jie pradėjo nerimauti, svarstyti: „Kodėl aš nesielgiu kaip visi, kodėl neperku?“ Taigi vadovavosi ne savo protu, o dažnai nepilnai suvoktais jausmais ir pasikliovė kitų požiūriu.
Panašiai nutinka ir nekritiškai vertinant informaciją internete. Todėl pirmasis ir bene svarbiausias patarimas – prieš persiunčiat žinutę – pagalvoti. WhatsApp buvo įkeltas įrašas, kuriame susijaudinusi moteris pasakojo, kad ligoninėje visi sergantys koronavirusu gydyti ibuprofenu. Medikai tvirtino, kad šis vaistas gali pabloginti sergančio būklę. Ar sąmokslo teorijų mėgėjas klausys medikų? Jis platins įrašą. Neverta sekti jo pavyzdžiu. Geriau pagalvoti kas, kada, kokiu tikslu įkėlė žinutę į internetą ir jei kils abejonė jos patikimumu – jos nepersiuntinėti, ja nesidalinti.
Panašiais atvejais mūsų abejonės yra tarsi kompasas informacijos vandenyne. Jeigu jos kilo, žinutės geriau neplatinti, nes jį veikiausiai nepadės spręsti problemų, o jas sukels. Yra siūlančių tokias žinutes aptarti pokalbių forumuose. Būtų gražu jei siūlantis pažymėtų, kad abejoja žinutės teisingumu ir kviestų išsakyti nuomonę žinovus.
Net ir nebūnant žinovu galima įvertinti iš kokio šaltinio ateina žinutė, kaip pagrindžiami jos teiginiai. Kai remiamasi „mano draugo pažįstamu iš policijos“, „vienos Afrikos šalies sveikatos ministru“ ar Nostradamuso pranašyste tikrai verta ja suabejoti. Jei dar išliks noras į žinutę gilintis, tiktų paieškoti pradinės informacijos. Dažniausiai jos nepavyks rasti, nes jos ir nėra. Nemažiau veiksminga tokias žinutes sugretinti su patikimu šaltiniu platinama informacija, sužinoti ką ta tema oficialiai skelbia PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija), Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba, JAV ligų kontrolės centras ar Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija. Šių organizacijų žinovai irgi gali klysti, tačiau tai ką rašo jie galima labiau pasitikėti nei tuo ką rašo anoniminis „pažįstamas gydytojas“. Nemažiau svarbu prisiminti dezinformacijos dėsnį – norintys mus apmulkinti maišo tiesą su melu. Pavyzdžiui, ieškantys patarimų, kaip apsisaugoti nuo koranaviruso, sužinos, kad reikia plauti rankas, vengti susibūrimų, kas, be abejo yra tiesa, ir palankiau vertins drauge su jais platinamą teiginį, kad koronavirusu galima užsikrėsti valgant mėsą.
Melagingų žinių, kurios neretai tikslingai, apgalvotai rengiamos, platintojai siekia melą pateikti įtikinamai. Jie suteikia tokioms žinutėms dokumentų formą, vaizduoja valstybinių institucijų pranešimus. Tai nėra sunku padaryti. Todėl pasitikėti verta tik patikrintų šaltinių skelbiama informacija. Juolab, kad tokie šaltiniai neretai atskleidžia melą. Pavyzdžiui ES diplomatinė tarnyba paskelbė pranešimą apie dezinformaciją. Jame įvardinti melagingi gandai, kuriuos skleidžia Kremliui pavaldi žiniasklaida. Tai dezinformacija, kad koronavirusas yra slaptose JAV laboratorijose sukurtas biologinis ginklas, kad jam išgydyti yra natūralių priemonių ir pan.
Melagingomis žinutėmis siekiama įbauginti ir sujaukti mąstymą. Joms nebūdingas logiškumas ir nuoseklumas. Bet ja susidomėjęs gali nepasiduoti jausmams, geriau – mąstyti ir protingai įvertinti naujieną. Melas internete minta baime ir nerimu. Žmonės rūpinasi ir savimi, ir artimaisiais. Todėl pamatę užrašus „Patarimai kaip apsisaugoti“, „Vaistas nuo koronaviruso“ jie skuba pasidalinti šia žinia, o tik po to galvoja. Geriau būtų elgtis priešingai – iš pradžių pagalvoti, o tik po to dalintis.
Nenorėtume gyventi panikos apimtoje valstybėje, todėl neleiskime melui plisti. Tai padaryti labai paprasta, bet ir sunku – turime savarankiškai mąstyti, turime rinktis patikimus informacijos šaltinius, turime rūpintis savo artimųjų ir netgi visos visuomenės dvasine stiprybe.
Alkas.lt
Atgal
.jpg)
