ECB tyrimai: rizika užsikrėsti koronavirusu per grynuosius pinigus – minimali 

Europos Centrinis Bankas (ECB), siekdamas užtikrinti kuo saugesnį grynųjų pinigų tvarkymą, glaudžiai bendradarbiauja su aukščiausio lygio Europos laboratorijomis. Jų tyrimų rezultatai rodo, kad eurų banknotai nekelia didelės infekcijos rizikos, palyginti su kitų rūšių paviršiais, kuriuos žmonės liečia kasdieniame gyvenime. 

Koronavirusas ilgiau išsilaiko ne ant medvilninio pluošto eurų banknotų, o ant nerūdijančio plieno paviršiaus (pvz., durų rankenų). „Viruso išlikimo ant tokio paviršiaus per pirmas kelias valandas po užteršimo rodiklis yra maždaug 10–100 kartų didesnis“, teigiama ECB vykdomosios valdybos nario Fabio Panetta ECB tinklaraščio įraše. Kiti tyrimai rodo, kad virusą daug sunkiau pernešti nuo porėtų paviršių, tokių kaip medvilninio pluošto eurų banknotų, negu nuo lygių paviršių, pavyzdžiui, plastiko. 

„ECB atlikti koronavirusų išsilaikymo ant banknotų ir monetų laboratoriniai tyrimai rodo spartų viruso koncentracijos mažėjimą per pirmąsias šešias valandas nuo jo nusėdimo. Po to virusas dar keletą dienų aptinkamas ant banknotų ir monetų paviršiaus, tačiau jo koncentracija labai maža“, – sako Ramunė Juzėnienė, Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė. Iš iki šiol gautų virusologijos ekspertų nuomonių matyti, kad ši koncentracija būtų per maža infekcijai sukelti, ypač palyginti su pagrindiniu būdu pernešamo (per kvėpavimo takus, ore) viruso koncentracija. Be to, tam, kad būtų sukelta infekcija, virusas turėtų būti perneštas nuo banknoto ant rankų, o nuo jų – į burną, akis ar nosį. Tokio pernešimo metu dar labiau sumažėtų viruso koncentracija.

Anot R. Juzėnienės, šie tyrimai įrodo, kad nereikėtų pinigų laikyti reikšmingais pavojingo viruso pernešėjais. Svarbiausia yra rankų higiena pasinaudojus grynaisiais pinigais, o jei nėra galimybės kaskart plauti ar dezinfekuoti rankas (pvz., dirbama su grynaisiais pinigais), reikėtų stengtis neliesti rankomis veido. 

Lietuvos bankas, kuris yra atsakingas už grynųjų eurų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos mūsų šalyje, paskelbus pandemiją ėmėsi papildomų atsargumo priemonių: sugrįžę į centrinį banką grynieji pinigai apie savaitę palaikomi prieš pradedant juos tvarkyti. Atsižvelgiant į naujausių tyrimų rezultatus bus svarstoma šį laikotarpį sutrumpinti.

Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų ir monetų vertė apyvartoje ir toliau stabiliai didėja. Nuo 2020 m. kovo 16 d., kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, grynųjų pinigų vertė apyvartoje išaugo 3 proc. (154 mln. Eur) ir 2020 m. balandžio 28 d. sudarė 4 825 mln. Eur. 

Europos Centrinis Bankas (ECB), siekdamas užtikrinti kuo saugesnį grynųjų pinigų tvarkymą, glaudžiai bendradarbiauja su aukščiausio lygio Europos laboratorijomis. Jų tyrimų rezultatai rodo, kad eurų banknotai nekelia didelės infekcijos rizikos, palyginti su kitų rūšių paviršiais, kuriuos žmonės liečia kasdieniame gyvenime.

Koronavirusas ilgiau išsilaiko ne ant medvilninio pluošto eurų banknotų, o ant nerūdijančio plieno paviršiaus (pvz., durų rankenų). „Viruso išlikimo ant tokio paviršiaus per pirmas kelias valandas po užteršimo rodiklis yra maždaug 10–100 kartų didesnis“, teigiama ECB vykdomosios valdybos nario Fabio PanettaECB tinklaraščio įraše.Kiti tyrimai rodo, kad virusą daug sunkiau pernešti nuo porėtų paviršių, tokių kaip medvilninio pluošto eurų banknotų, negu nuo lygių paviršių, pavyzdžiui, plastiko.

„ECB atlikti koronavirusų išsilaikymo ant banknotų ir monetų laboratoriniai tyrimai rodo spartų viruso koncentracijos mažėjimą per pirmąsias šešias valandas nuo jo nusėdimo. Po to virusas dar keletą dienų aptinkamas ant banknotų ir monetų paviršiaus, tačiau jo koncentracija labai maža“, – sako Ramunė Juzėnienė, Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė. Iš iki šiol gautų virusologijos ekspertų nuomonių matyti, kad ši koncentracija būtų per maža infekcijai sukelti, ypač palyginti su pagrindiniu būdu pernešamo (per kvėpavimo takus, ore) viruso koncentracija. Be to, tam, kad būtų sukelta infekcija, virusas turėtų būti perneštas nuo banknoto ant rankų, o nuo jų – į burną, akis ar nosį. Tokio pernešimo metu dar labiau sumažėtų viruso koncentracija.

Anot R. Juzėnienės, šie tyrimai įrodo, kad nereikėtų pinigų laikyti reikšmingais pavojingo viruso pernešėjais. Svarbiausia yra rankų higiena pasinaudojus grynaisiais pinigais, o jei nėra galimybės kaskart plauti ar dezinfekuoti rankas (pvz., dirbama su grynaisiais pinigais), reikėtų stengtis neliesti rankomis veido.

Lietuvos bankas, kuris yra atsakingas už grynųjų eurų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos mūsų šalyje, paskelbus pandemiją ėmėsi papildomų atsargumo priemonių: sugrįžę į centrinį banką grynieji pinigai apie savaitę palaikomi prieš pradedant juos tvarkyti. Atsižvelgiant į naujausių tyrimų rezultatus bus svarstoma šį laikotarpį sutrumpinti.

Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų ir monetų vertė apyvartoje ir toliau stabiliai didėja. Nuo 2020 m. kovo 16 d., kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, grynųjų pinigų vertė apyvartoje išaugo 3 proc. (154 mln. Eur) ir 2020 m. balandžio 28d. sudarė 4 825 mln. Eur.