VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
05.09. Lietuvos teritorijos pokyčiai Antrojo pasaulinio karo metu buvo patys geriausi visame pasaulyje
Rimvydas Žiliukas
Daugelis žmonių, kalbėdami apie tarptautinius santykius tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metu, neigiamai vertina Lietuvos politikų, ir konkrečiai Lietuvos prezidento Antano Smetonos, veiksmus. Kalbėdamas su jais pastebėjau, jog dauguma jų tokios savo nuomonės net negali pagrįsti konkrečiais argumentais. Daugelis jų net nežino to meto Europos valstybių teritorinių pokyčių, todėl ir negali palyginti, o tuo labiau įvertinti, valstybių pasiektų rezultatų. Tad nutariau parašyti šį straipsnį siekdamas suteikti informaciją, kuria remdamiesi žmonės sužinotų karo metu įvykusius Lietuvos ir kitų valstybių teritorinius pokyčius ir galėtų tuos pokyčius palyginti tarpusavyje. O tai sužinoję žmonės jau galės padaryti pagrįstas, t. y. teisingas išvadas.
Taigi...
Šiame straipsnyje aš rašau tik apie valstybių sienų pokyčius, neliesdamas valstybių nepriklausomybės išsaugojimo ar praradimo, valstybių demokratijos išsaugojimo ar praradimo bei kitų klausimų. Antrasis pasaulinis karas atnešė didžiulius pokyčius Europos valstybių politiniame žemėlapyje. Suprantu, jog Lietuvos, kuri atsiėmė savąsias žemes, nuo neatmenamų laikų jai priklaususias, kuriose stovi jos istorinės sostinės Trakai bei Vilnius, ir kurios yra istorinis Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos lopšys, negalima lyginti su Sovietų Sąjunga, kuri grobė svetimas žemes. Aš jų ir nestatau į vieną gretą, ir nagrinėju teritorinius klausimus, nesiedamas jų su ideologija. Įtampas, konfliktus ir karus tarp valstybių dažniausiai keldavo ginčai dėl teritorijų. Tų karų laimėtojai ar pralaimėtojai būdavo vertinami taip pat pagal užkariautų ar prarastų teritorijų plotus, Teritoriniai pokyčiai kiekvienai tautai yra nepaprastai svarbūs, tačiau mūsų žiniasklaida šią temą, deja, nutyli, todėl ir siūlau ją apsvarstyti. Antrojo pasaulinio karo rezultatus mes įvertinkime remdamiesi žemiau pateiktos Europos šalių teritorinių pokyčių lentelės skaičiais, bespalviais, beskoniais ir bekvapiais skaičiais.
Valstybių, buvusių tarp Sovietų sąjungos ir Vokietijos, ikikarinių ir pokarinių teritorijų
palyginimas
Valstybė Valstybės vadovas Valstybės plotas Valstybės ploto pakitimas
(kv. km.) karo išdavoje (%)
1938 vasarą po karo padidėjo sumažėjo
Suomija Manerheimas 383 150 338 432 12
Estija Piatsas 47 549 45 215 5
Latvija Ulmanis 65 800 64 589 2
Lietuva Smetona 55 670 65 300 17
Lenkija Pilsudskis, Bekas 388 000 312 700 19
Čekoslovakija Masarykas, Benešas 140 493 127 900 9
Rumunija Antonesku 295 000 237 502 19
Iš lentelėje išvardintų septynių valstybių Anglija ir Prancūzija pagalbą pažadėjo tik Lenkijai ir Suomijai, tad šios ryžosi ginti savo žemę nuo agresorių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos įsiveržimo. 1939 metų rugsėjo 1 dieną Vokietijos užpulta Lenkija didvyriškai priešinosi Hitlerio agresijai, bet Vokietijos smūgis buvo staigus ir stiprus. Lenkija buvo sutraiškyta per porą savaičių. 1939 metų rugsėjo 17 dieną į merdinčią Lenkiją įsiveržė dar ir Sovietų Sąjunga. Taigi Anglijos ir Prancūzijos garantijos pasirodė nieko vertos. Lenkija po karo ne tik tapo penktadaliu mažesnė, bet ir faktiškai tapo Sovietų Sąjungos kolonija.
Suomijai pasisekė geriau. Sovietų Sąjungos 1940 metų lapkričio 30 užpulta Suomija tris mėnesius didvyriškai gynėsi, bet sovietinė armija galiausiai pralaužusi Manerheimo liniją, o per užšalusį Suomijos įlankos ledą įsiveržusi į pietinę Suomiją, ėmė artėti prie suomių sostinės Helsinkio. Suomijos padėtis tapo beviltiška, tačiau šiuo kritišku Suomijai metu Anglija pagrasino bombarduoti Sovietų Sąjungos Baku naftos versloves, jei sovietinė kariuomenė nesustos. Anglija ir Prancūzija rengė išlaipinti ekspedicinį korpusą į šiaurinę Suomiją. Tai griovė strateginius Stalino planus, kadangi jis planavo „išvaduoti“ Hitlerio okupuotas Europos valstybes, kariaudamas prieš hitlerinę Vokietiją, būdamas Anglijos ir Prancūzijos sąjungininku. Todėl Stalinas sutiko sustabdyti į Helsinkį besiveržiančią savo kariuomenę ir 1940 metų kovo 13 dieną pasirašė taikos sutartį su Suomija, kuri prarado 11 % savo teritorijos, bet išsaugojo nepriklausomybę. 1941 metais Hitleriui užpuolus Sovietų Sąjungą, Suomija atsiėmė Stalino užgrobtąsias teritorijas. Tačiau karui pasibaigus, Sovietų Sąjunga, iš viso 1940 ir 1945 metais iš Suomijos atėmė 44 718 kv. km., t, y, 12 % Suomijos teritorijos.
O Estija, Latvija, Lietuva, Čekoslovakija ir Rumunija 1939 – 1940 metais iš Anglijos ir Prancūzijos girdėjo tik patarimus „neaštrinti ir taip aštrios tarptautinės padėties ir bandyti susitarti“. Todėl kiekviena iš šių penkių valstybių gavusi Sovietų Sąjungos ar Vokietijos ultimatumą, neišdrįso pradėti karo veiksmų prieš įžengiančią į jų valstybę agresoriaus kariuomenę. Tad Lietuva, 1940 metų birželio 15 dieną nepasipriešinusi Sovietų Sąjungos įsibrovimui į Lietuvą, nebuvo jokia išimtis, nes taip pat pasielgė ir Estija, Latvija, Čekoslovakija bei Rumunija. Čekoslovakija bei Rumunija netgi pasirašė sutartis, kuriomis agresoriui (hitlerinės Vokietijos reikalavimu, o vėliau ir stalininės Sovietų Sąjungos reikalavimu) atidavė žymias savų teritorijų dalis. Tad iš valstybių, buvusių tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, šešių valstybių plotas po karo sumažėjo, palyginus su jų ikikarinėmis teritorijomis. Vienintelė išimtis buvo Lietuva, kurios teritorija, 1938 metais siekusi 56 tūkstančių kv. km., 1939 metų spalio 28 dieną, atgavus Vilnių, padidėjo net 15 %, pasiekusi 63 tūkstančių kv. km. O 1940 metų lapkričio 11 dieną, prie Lietuvos prijungus dar ir Druskininkus, Marcinkonis, Šalčininkus, Dieveniškes bei Adutiškį, Lietuvos teritorija padidėjo dar 2 %. Tokiu būdu Lietuvos teritorija Antrojo pasaulinio karo išdavoje iš viso padidėjo net 17 %, pasiekdama šiandieninius 65 300 kv. km.
Rumunijos, Čekoslovakijos, Latvijos ir Estijos vadovai perleido dalį savo valstybės teritorijų Sovietų Sąjungai, o Lietuvos prezidentas Antanas Smetona neperleido. Tiesa, Vokietijai grasinant visos šalies okupacija, A. Smetonos valdymo metu, siekdama išvengti Lietuvos valstybės likvidavimo, Lietuva 1939 metų kovo 22 dieną buvo priversta sutikti su Klaipėdos krašto okupacija, bet Klaipėdos kraštą hitlerininkai tevaldė tik 5 metus. Karui pasibaigus šis prievartos aktas, kaip ir visi kiti hitlerinės Vokietijos savo kaimynams primesti „geranoriški“ teritorijų perdavimai Vokietijai, buvo anuliuotas, ir Klaipėdos kraštas buvo grąžintas Lietuvai. Taigi, jokių teritorijų A. Smetonos valdoma Lietuva neprarado.
Susipažinę su aukščiau pateikta lentele, daugelis skaitytojų nustemba sužinoję, jog tik Antamo Smetonos vadovaujama Lietuva, vienintelė iš visų tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos buvusių valstybių, sugebėjo ne tik neprarasti savo valstybės žemių, bet netgi sugebėjo atsiimti savąsias, kažkada grobikų iš mūsų atimtas. Tačiau dar labiau daugelis žmonių nustebs, susipažinę su žemiau pateikiamos lentelės skaičiais, rodančiais, jog karo metu įvykusių valstybių teritorinių pokyčių „varžybose“ Lietuva yra „pasaulio čempionė“, savo teritoriją padidinusi net 17 % !!!
Pasaulio valstybių teritorijų padidėjimas antrojo pasaulinio karo išdavoje
Valstybė Plotas iki karo Plotas po karo Teritorijos padidėjimas
( kv. km.) ( kv. km.) (%)
Lietuva 55 670 65 300 17
Sovietų Sąjunga 21 822 500 22 402 200 3
Kinija 9 560 763 9 596 960 0,38
Po Lietuvos antroje vietoje yra Sovietų Sąjunga, padidinusi savo teritorijos plotą 3 %. Toliau seka Formozą (dabar vadinamą Taivaniu) atgavusi Kinija, po šios – JAV, po karo tapusios kelių salelių šeimininke, ir kitos valstybės, kurių teritorijų prieaugiai yra neesminiai, tesiekiantys tik kelis dešimtadalius ar kelis šimtadalius procento.
Remiantis šiame straipsnyje pateiktais skaičiais ir faktais, peršasi išvada, kad Antano Smetonos, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybės, veiksmai 1938 – 1944 metais buvo išmintingi, nes dėl jų Lietuva atgavo Vilnių, vėliau dar Druskininkus, Marcinkonis, Šalčininkus, Dieveniškes, Adutiškį, o dar vėliau ir Klaipėdą! Tik A. Smetonos išmintingos politikos dėka, pirmą kartą aštuonių šimtmečių Lietuvos valstybės istorijoje, ir Vilnius, ir Klaipėda ėmė priklausyti Lietuvai.
Šį straipsnį norėčiau baigti patarimu skaitytojams:
– Netikėkite apie Lietuvą ir apie iškiliuosius jos žmones skleidžiamomis apkalbomis. Pareikalaukite, tai įrodančių faktų bei skaičių, arba pabandykite jų paieškoti patys. Ir tada patys įsitikinsite, jog tos apkalbos dažniausiai yra niekuo nepagrįstos ir tėra tik eilinė mums nedraugiškų valstybių gerai apmokama propaganda.
Atgal
.jpg)
