VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
08.02. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus
Andrius Kulikauskas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis prasideda:
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Demokratijoje iškyla iššūkis gerbti kitaip tikinčius arba visai nieko netikinčius. Yra gražių pavyzdžių, kaip Lietuvos piliečiai ir valstybės pareigūnai pasistengia. 1997 m. archeologas Gintautas Vėlius kasinėjo Karmazinų pilkapyną. Jisai ryžosi tris pilkapius atkurti taip kaip galėjo atrodyti V-VIII amžiuje. 2007 m. Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė šalia jo nuvedė pažintinį taką, kuris 2016 m. išrinktas (https://www.pamatyklietuvoje.lt/keliones/topai/graziausi-lietuvos-saugomu-teritoriju-pazintiniai-takai/60) antru gražiausiu Lietuvos pažintiniu taku. Ženklai įspėja „Lipti ant pilkapių draudžiama! Tai yra mūsų protėvių kapai.“
Ruta Bloštein apie Žydų kapines | R. Bloštein nuotr.
Vilniaus žydų kapinės | LMAVB nuotr.
Senųjų Vilniaus žydų kapinių vartai 1934 m. | Š Zelmanavičiaus nuotr.
Ypatingas jautrumas reikalingas išgirsti, išklausyti, paisyti, gerbti kitaip tikinčius. Užtat Lietuvos valstybė pripažįsta bažnyčias ir religines organizacijas, kad jos gintų teisėtus savo tikėjimų veiksmus, apeigas ir papročius. 43 straipsnis prasideda:
Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.
Mažas taikdarių ratelis „Gerbkime kapines“ mokosi kaip užstoti žydus tikinčiuosius.
Tikinčiuosius žeidžia Lietuvos vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės ir Turto Banko sumanymas seniausiose Vilniaus žydų kapinėse stovinčiuose Sporto rūmuose įkurdinti Vilniaus kongresų centrą. Pastangos paprieštarauti Lietuvos valstybei atrodo beviltiškos žinant, kad Lietuvos žydų bendruomenė ištikimai gina valstybės sumanymą.
Vis dėl to, liepos 29 d., trečiadienį, 17:00-20:00, būrelis lietuvių ir žydų šiose kapinėse paminės Tiša b’Av išvakares. Rinksis šalia Rinktinės gatvės, netoli nuo sankryžos su A. Juozapavičiaus gatve, ten kur stovėjo kapinių vartai. 18:00-19:00 apvaikščios visą teritoriją. Apytiksliai pažymės kur ėjo kapinių siena, su viltimi, kad Vilnius ją ateityje atkurs. Žinias apie renginį skelbia svetainė www.kapines.com.
Beviltiškumo jausmas lydi visus stebuklus, kaip kad ir Dovydo pergalę prieš Galijotą. Žydų tikėjime šią sunkią tiesą primena Tiša b’Av, Nelaimių diena, Av mėnesio devintoji diena pagal hebrajų kalendorių. Šią dieną babiloniečiai nugriovė žydų karaliaus Saliamono šventyklą, šią dieną taipogi romėnai nugriovė Antrąją šventyklą. Šią dieną žydai tikintieji pasninkauja ir aplanko žydų rabinų išminčių kapus vildamiesi, kad pastarųjų šventas atsidavimas priartins skaudulius gydančius stebuklus.
2015 m. birželio mėn. 9 d., Lietuvos Respublikos vyriausybė nutarimu Nr.597 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f84848f013ea11e5af81c7d24921dbde?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=4f37dfa9-1226-48ca-b623-2d7415fa0f86) valstybei svarbiu projektu pripažino Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pertvarkymą ir pritaikymą kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams. Netrukus Ruta Bloštein, kukli, paprasta, dievota žydų tikinčioji, prisimindama Tiša B’Av prasmę, ryžosi pirmą kartą DefendingHistory.com viešai pareikšti, jog „istorija kartojasi“. „Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus – vietą, miesto gyventojų išpirktą ir rabinų pašventintą tik mirusiųjų atilsiui ir niekam kitam.“
Ji liko neišgirsta. Tačiau jinai nenutilo.
Ji paskelbė peticiją (https://www.change.org/p/hon-dalia-grybauskaite-please-move-new-vilnius-convention-center-project-away-from-the-old-jewish-cemetery) maldaujančią Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto vadovus atsisakyti savo sumanymo ir verčiau surasti tinkamesnę vietą Vilniaus kongresų rūmams. Jos peticiją pasirašė 51,453 žmonės, kurių didelė dalis yra po visą pasaulį išblaškyti Lietuvos žydų likučiai. Sumanymui paprieštaravo visi Lietuvos rabinai: rabinas Chaimas Buršteinas, rabinas Šmuelis Jakobas Feferis, rabinas Šolomas Ber Krinskis, rabinas Kalevas Krelinas. 2020 m. vasario mėn. 9 d. žymiausias litvakų rabinas Chaimas Kanievskis tarė savo nuosprendį (http://defendinghistory.com/authorized-english-version-of-cemetery-edict-by-doyen-of-litvak-rabbis-is-released/103111), jog šios kapinės tokiomis laikytinos ir jokia kita veikla jose nevykdytina. Vilniaus žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Simonas Gurevičius eilę metų pasisako prieš (https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1169704/vilniaus-zydu-bendruomenes-vadovas-nemoralia-vadina-turizmo-akcija-prie-sporto-rumu) valdžios sumanymą. Jų bendruomenei priklauso daugiau nė pusė Lietuvos žydų, ir jinai yra demokratiškai išrinkta, ne taip kaip Lietuvos žydų bendruomenė.
Ženklas, draudžiantis lipti ant pilkapių | A. Kulikausko nuotr.
Vilniaus žydų kapinių apsaugos teritorijos ribos | LMAVB nuotr.
Su spalvota siena iš Neries pusės | LMAVB nuotr.
Mūsų valdžia jų neišgirsta, nes turi savo žydus, tai yra „oficialią interesų grupę atstovaujančią organizaciją“, Lietuvos žydų bendruomenę. Politologė Jelena Subotika (Subotic) savo knygoje „Geltona žvaigždė, raudona žvaigždė“ (Yellow Star, Red Star) cituoja LŽB pirmininkės Fainos Kuklenskės (Fayna Kukliansky) žodžius: „Mano vaidmuo yra išrūpinti geriausias sąlygas čia gyvenantiems žydams“, ir prideda pastabą, kad tai veda prie susitarimų. Sakyčiau, tai susitarimai su valstybe, bet ne su žydais disidentais. Lietuvos žydų bendruomenės svetainės autorius Geršonas Taicas savo straipsnyje „Atsakymas į p. Rutos Bloshtein laišką dėl Šnipiškių kapinių“ rašo, „Viskas, ką jūs paskelbėte pasauliui, neturi nieko bendro su esama padėtimi Šnipiškių kapinėse, tai – grynas melas, žydų paveldo profanacija ir neapykantos propaganda. Jums reikia kuo skubiau atšaukti savo peticiją ir atsiprašyti visų pasirašiusiųjų.“ Pirmininkė Faina Kuklenskė mano rengiamą veiklą apibūdino taip: „Manau, kad valstybinės institucijos turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos valstybės heraldiką juodinančios ir pavojingą nesantaiką Lietuvoje kurstančios grupės „Vieninga Lietuva“ veiklą.“
Vadinas, mūsų valdžia ir jos palaiminta organizacija nepripažįsta nei žydų tikinčiųjų, nei jų rabinų, nei jų religinių bendruomenių, kurie nesutiktų tartis, nes jiems kapinės nėra daugiafunkcinė erdvė. Kapinės yra vieta, kuri aptverta nuo pasaulio, kurios praeiviai nekerta, kurią gyvieji apeina nebent lankyti negyvųjų. Juo labiau žydų kapinės turi savo tūkstantmetinius papročius, kurie dažnai nesuprantami kičo mėgėjams. Žydų kapinėse augalai neauginami ir nelaistomi, žolė pjaunama tik rankiniu būdu, antkapiai laikosi kuklumo ir paprastumo. Pagarba laiko tėkmei ir mirusiųjų ramybei neleidžia tiesinti slenkančių antkapių. Užtat stebina ne paskiri besirungiantys paminklai, o mūsų kasdienybę apžiojantis amžinybės slenkstis. Žydų kapines sudaro ne palaikai ir net ne žemė, o įsipareigojimas amžiams. Vilniaus žydams net nepriklausė Šnipiškių kapinių žemė. Jie mokėdavo mokesčius pilies jurisdikcijai ir karmelitams vienuoliams už teisę įvairius sklypus amžinai naudoti savo kapinėms. Lietuvos didysis kunigaikštis ištikimai globojo Vilniaus žydus ir jų senąsias kapines. Ar mums šventi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės įsipareigojimai?
Kaip mums naujai pripažinti ir gerbti šias kapines?
Juk mūsų neabejingų labai nedaug, o neįvykstantis pokalbis su kurčiais valdininkais alina ir tiesiog gadina sveikatą. Mums svarbu savo kukliomis jėgomis vystyti teigiamą veiklą, juo labiau suprantant, jog kapinės gydomos dešimtmečius.
Architektas Kristoferis Aleksanderis (Christopher Alexander) savo knygoje „Amžinas statybos menas“ moko, jog pasikartojanti veikla iššaukia sandarą, o sandara nukreipia veiklą. Žydai pagerbia numirėlį padėdami akmenėlį. Supraskime, jog 50,000 akmenėlių užtektų pažymėti kapinių ribą. Jos ilgis beveik kilometras, o metrui užtektų 50 akmenėlių.
Europos regioninės plėtros fondas skirs daugiau nei 2 milijonus eurų atkurti ir sutvarkyti Reformatų sodą. Vilniaus miesto savivaldybė vedė pokalbį (https://vilnius.lt/lt/2019/03/10/reformatu-sodo-projektas/) su miestiečiais. Ji taip pat tarėsi su Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu Rimantu Stankevičiumi kaip rūpintis kapinėmis, kurias sovietai išniekino paminklu sovietų partizanams. Baltų rožių gyvatvorė ir atitvaros pažymės kapinių ribą, o kapinėse augs žydinti pieva. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija renka lėšas paminklui Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams reformacija.lt.
Liuteronų sodas tvarkomas (https://sa.lt/tauro-kalno-sutvarkymo-ideja-siuloma-jungti-zaliasias-erdves/) kartu su Tauro kalno parku. Europos Sąjunga skirs 5 milijonus eurų, Lietuvos valstybė pusę milijonų eurų ir Vilniaus miestas 2,7 milijonus eurų. Vilniaus miestas tariasi su Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupu Mindaugu Sabučiu kaip rūpintis evangelikų kapinėmis, kurias sovietai išniekino Santuokų rūmais. Kapinių ribos bus pažymėtos ir kapinių teritorijoje bus palaikoma atitinkama rimtis. Visiems taps akivaizdu jog tai yra kapinės, ne laikinos, o amžinos. Manytina, santuokų rūmai su laiku susigėdys, ištuštės, užsidarys, išsiardys, sugrius.
Europos Sąjunga nesutiko skirti pinigų kapinių išniekinimui. Užtat Vilniaus miestas ir Turto Bankas skirs 3,4 milijonus eurų savaip tvarkyti (www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1195647/sutarta-del-vilniaus-sporto-rumu-tvarkymo-pastatas-bus-rekonstruotas-saugant-zydu-kapines) Vilniaus žydų kapinių teritoriją. Šių pinigų užtektų atkurti kapinių sieną. Dekonstruktyvistinės architektūros laikais visai pritiktų šalia Sporto rūmų atgaivinti nugriautą sieną. Ar Vilniaus miestas išdrįs ją net pažymėti?
Panašu, kad nedrįs.
Tikintieji išdrįs
Akmenėlių siena, kaip kad rytiečių žaidime go, apjuos ir praris Sporto rūmus. Kiekvienas akmuo, kaip kad Biliūno apysakoje „Laimės žiburys“, padrąsins praeivį palaikyti dorą žygį. Galijotai išspardys akmenėlius, baus juos dedančius. Bet akmenėliai naujai išdygs, kaip kad sovietų naikinami Kryžiaus kalno kryžiai. Gal tai tęsis dešimtmečius, o gal šimtmetį. Užtat tai bus milijonai pamokų, jog kapinės gerbtinos, jos nedaugiafunkcinės, jos apeitinos. Įsitvirtins kitas požiūris, subręs naujos vertybės.
Išaugs stebuklinga kilometrinė siena. Jos išorinė pusė galėtų menais išsakyti tūkstantį pamokų kaip visais laikais Lietuvos gyventojai rūpinosi Lietuvos žydais ir juos gelbėjo. Ji gali taip pat vaizduoti kaip Lietuvos žydai rūpinosi savo tikėjimo vertybėmis. Išgirskime ir įamžinkime Rutos Bloštein žodžius paskelbtus 2015 metais: http://defendinghistory.com/absolute-barbarism-an-orthodox-jewish-resident-of-vilnius-speaks-out-on-piramont-snipiskes-cemetery/75816.
www.Alkas.lt
Atgal
.jpg)
