Kai pradedamos analizuoti istorijoje padarytos klaidos, ir oponentai neranda argumentų joms paneigti, dažnai sakoma, kad:

Lietuva pagal persikvalifikuojančių darbuotojų skaičių yra viena paskutinių valstybių Europos Sąjungoje (ES), teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Valdančiosios koalicijos partneriai sutinka, kad švietimo ministro Gintauto Jakšto pasitraukimas ir taip įtemptoje situacijoje sukels papildomų problemų. 

Vatikanas paskelbė naują dokumentą, kuriame išvardyti „rimti žmogaus orumo pažeidimai“ ir kuriame šalia migrantų bei LGBTQ asmenų diskriminacijos minimi abortai, surogatinė motinystė ir lyčių teorija.

Pretendentai... Jų yra įvairių, kaip ir idiotų. Pretendentai ir idiotai! Pretendentai ne į idiotus, nors kaip čia pasakius, kaip pažiūrėsi į šį liapsus lingva, mūsų dabartinėje tautologijoje lyg ir nebūtų nesuprantamas. 

Lietuvos sostinės Vilniuje 700 metų jubiliejus, dažniau minėtas kaip paties Vilniaus 700 metų sukaktis, jau praūžė, tačiau atgarsai vis ataidi.  Solidi data pažymėta įvairiausių renginių, kuriuos miestas dovanojo vilniečiams ir svečiams, gausa.

Pagaliau sulaukėme tikrai aukšto laimės indekso pripažinimo. Mes devyniolikti! Tačiau Lietuvos jaunimas sau pasirinko vietą pačioje viršūnėje. Lietuvos jaunimas, nepaisant „senių“ niurnėjimo ir nevėkšliškų „brandžios“ valdžios riktų

2024-04-04 Kaune, Maironio g., 27 prie atminimo lentos vyko pirmojo Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos (1874-1944) išrinkimo prezidentu 105-ųjų metinių paminėjimas. 

Nors Lietuva yra laimingiausių pasaulio šalių 20-tuke, dėl tvyrančio karo grėsmės ir daugelio  kitų dalykų dar yra daug pesimizmo. Bet tikėkime, kad mūsų laukia graži ateitis. Ji neateis per naktį, žmonija dar turi išgyventi smarkias audras.

Į publicisto poeto Kęstučio Trečiakausko klausimus atsako viena žymiausių Lietuvos genetikos ir genomikos specialisčių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicinos genetikos katedros mokslininkė doc. dr. Alina Urnikytė

Romėnų filosofas, politikas, retorikas ir rašytojas Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, gyvenęs 106 m. pr. m. e. sausio 3 d. – 43 m. pr. m. e. gruodžio 7 d.) , yra palikęs daug išminties krislų apie įvairius dalykus  ir, be abejo, apie žmogų.

Vis daugiau žinių iš įvairių pasaulio šalių signalizuoja, kad žaliosios energetikos plėtra lėtėja. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar elgiamės taip, lyg gyventume izoliuotoje saloje, teturinčioje atsiskaityti Briuseliui apie nuleistų užduočių įvykdymą. 

 Daugiausiai užsieniečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, yra atvykę iš Ukrainos, tačiau jų skaičius mažėja, pastaraisiais metais kartais auga atvykusiųjų iš Vidurinės Azijos. 

Tautiškumo ir krikščionybės santykiai amžių kelyje buvo ir yra permainingi. Ne taip seniai daugelis lietuvių manė, kad krikščionybė – integrali tautinės lietuvių tapatybės dalis. Dabar atsiranda žmonių, kurie teigia, jog lietuvybė ir krikščionybė – priešybės, iš kurių galima rinktis tik vieną, kitos atsižadant.

Gerb. Ministre,                       Mes, Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, su Jūsų paskyrimu Krašto apsaugos ministru siejame patriotinius siekius dėl mūsų gerai Jums ir visuomenei žinomų Laisvės kovotojų deramo atminimo įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje ir prie Kalniškės kalvos.

 Gerbiamoji/kai kurių visai nepagrįstai negerbiama/ Lietuvos valdžia! Jaučiu šventą pareigą pateikti ir savo trigrašį nūnai daug galvos skausmo sukeliančiai problemai tinkamai išlukštenti. 

Terorizmas, aišku, yra baisus blogis. Bet kai tą baisų blogį vykdo valstybė – tai tūkstantį kartų baisiau negu to blogio vykdymas atskiro asmens ar grupės asmenų.

Nebūkime naivūs. Sumanytos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) „pertvarkos“  yra dar vienas žingsnis galutinio tikslo link.

Tęsiame pokalbius apie lietuvių kalbą. Seinų „Žiburio“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoją, „Aušros“ žurnalo redaktorę Ireną Gasperavičiūtę kalbina Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė.

Kas sovietmečiu žiūrėjo populiarius to meto filmus „Rezidento likimas“, „Rezidento klaida“, tikriausiai prisimins epizodą, kuriame tardomas rusų sugautas šnipas prisipažįsta, kad buvo ruošiamas žvalgų mokykloje Garmisch-Partenkirchene, Vokietijoje.