Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. gegužę išankstinė metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 18,5 proc.

Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje – ūkio plėtra sieks 1,6 proc. šiemet ir 2,1 proc. 2023 metais. Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 331,1 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc.

"Amnesty International" sukritikavo Lietuvos veiksmus, tvarkantis su Lukašenkos režimo suorganizuota neteisėtos migracijos krize (hibridine ataka), ir, be eilės kitų rekomendacijų, pasiūlė Lietuvai sustabdyti taikomą apgręžimo politiką. Visgi, neteisėtų migrantų apgręžimo politikos (nors ši yra nemaloni bei moraliai sudėtinga) taikymas yra neišvengiamas, siekiant efektyviai atremti hibridinę ataką. Kodėl?

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) pataisos, kurioms jau pritarė Vyriausybė, sustiprins pinigų plovimo ir kitų rizikų dinamiškame virtualiųjų valiutų (kriptoturto) sektoriuje valdymą. Vis dėlto pakeitimų rengimo finišo tiesiojoje sušvelninti reikalavimai palieka spragų neskaidriai veiklai.

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai. Numatoma, kad bendrasis vidaus produktas

Gegužės mėnesį 18,5 proc. žymą pasiekusi infliacija kol kas atsikvėpti neleidžia ir dažną gyventoją verčia sukti galvą, kaip su turimomis pajamomis reikės išsiversti artimiausiu metu.

Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės būsto paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali padidėti apie 200 eurų.

Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės būsto paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali padidėti apie 200 eurų.

Lietuvos verslas, kuris patyrė sunkumų dėl Kinijos veiksmų, gali teikti paskolų paraiškas gauti apyvartinių lėšų.  Startavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta skatinamoji finansinė priemonė, pagal kurią verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas. Iš viso tam numatyta skirti 130 mln. eurų.

Italijos obligacijų pajamingumui šovus į aštuonerių metų aukštumas, atitinkamai išaugo ir šios valstybės skolinimosi kainos. Tačiau ekonomistai ramina, kad Lietuva su panašia situacija veikiausiai nesusidurs, kadangi Pietų Europos šalių valdžios sektorius buvo smarkiai priklausomos nuo skatinamosios Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.

Atsižvelgdama į naujausias birželio mėn. makroekonomines prognozes, kuriose numatomos aukštesnės infliacijos perspektyvos, Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba paskelbė tolesnius žingsnius normalizuojančius pinigų politiką. 

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos (FM) kartu su Lietuvos banku (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimams

Nedarbas gegužę mažėjo sparčiausiai šiais metais – per mėnesį susitraukė 0,7 proc. punkto ir dabar siekia 8,8 proc. Darbo neturinčių asmenų skaičius sugrįžo į 2020 metų pradžios lygį. Visose šalies savivaldybėse sumažėjo nedirbančių asmenų skaičius, išskyrus Klaipėdos rajoną.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovais, nuo gegužės pabaigos dirbusiais Lietuvoje ir vertinusiais šalies ekonominę padėtį ir Rusijos karo Ukrainoje poveikį, padėtį finansų sektoriuje, verslo ir darbo rinkos aplinką, susipažinusiais su Lietuvos veiksmais siekiant stabilizuoti energetikos kainas bei infliacijos augimą.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams. 

Darbą Lietuvoje baigusi Borja Gracia vadovaujama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pastebi, kad Lietuvos ekonomika ir toliau išlieka stebėtinai atspari – net ir Rusijos karo prieš Ukrainą keliamų naujų iššūkių ir neapibrėžtumo fone tikimasi teigiamo ekonomikos augimo, kuris šiais metais turėtų siekti beveik 2 proc. BVP. Infliacija šiemet išliks aukštesnė, tačiau 2023 m. turėtų reikšmingai mažėti blėstant energijos kainų šoko poveikiui. 

Finansų ministerija siūlo apmokestinti nuomojamą būstą didesniu NT mokesčio tarifu. Įdomus siūlymas, turint omenyje, kad Lietuvoje apie pusė nuomos rinkos yra šešėlyje. Tad ar nebus taip, kad sąžiningai nuomos sutartis deklaruojantys ir mokesčius mokantys gyventojai dar papildomai mokės ir didesnius NT mokesčius, o šešėlyje veiklą vykdantys veikėjai ne tik nemokės nuomos mokesčių, bet mokės dar ir mažesnius NT mokesčius?

 Kol kas visų dėmesį yra prikausčiusi ir galvos skausmus kelia vis naujas aukštumas pasiekianti dešimtmečius nematyta infliacija. Tačiau daugėja ženklų, kad daugelyje šalių kainų ir palūkanų augimas gali ne tik prislopinti paklausą, bet ir sukelti recesiją.