Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba (UNHRC) paskelbė, kad ketvirtadienį sušauks specialią sesiją dėl Rusijos per karą Ukrainoje įvykdytų įtariamų žmogaus teisių pažeidimų. Daugiau kaip 50 valstybių pirmadienį parėmė Kyjivo prašymą ir pareikalavo neeilinio Žmogaus teisių tarybos susitikimo „dėl Rusijos agresijos prastėjančiai žmogaus teisių padėčiai Ukrainoje“ išnagrinėti.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, panašu, kad dar nuo kadencijos pradžios išryškėjusios trintys tarp šalies vadovo Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės liko antrame plane. Vis dėlto, politologų vertinimu, Kremliaus agresija tik laikinai sumažino kilusias įtampas, todėl kalbėti apie iš esmės pakitusius santykius kol kas nevertėtų.

 Karas Ukrainoje aštrina ir senas mūsų žaizdas. Okupantai rusai, kurie 1940 m, užgrobė Lietuvą, dabar bando okupuoti Ukrainą.

Mes, Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai, savo akimis pamatėme Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje. * Iš Ukrainos vidaus reikalų ministro Deniso Monastyrskio tiesiai išgirdome, kokios konkrečios pagalbos reikia pareigūnams, kurie ne tik kaunasi fronte, bet ir rūpinasi civilių žmonių saugumu.

*Naftos embargas su pereinamuoju laikotarpiu (žaliavinė nafta - per šešis mėnesius, naftos produktai - iki metų pabaigos; Slovakijai ir Vengrijai siūloma išimtis, pratęsiant terminą iki 2023 m. pabaigos).

Yra du teisingumai: vienas normalių valstybių, kitas – žmogėdrų, sako V. Landsbergis Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis sako, kad tarptautinė bendruomenė turi siekti Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus, tačiau tam reikia susitelkti ir neleisti Rusijai primesti savo valios Jungtinėse Tautose (JT), nes dabar „yra du teisingumai – vienas normalių valstybių, kitas – žmogėdrų“.

Reaguodama į Rusijos vykdomą energetinį šantažą Europoje, sukeltą karą Ukrainoje bei siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės, Energetikos ministerija parengė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įteisinančias galimybę atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš valstybių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankosi Ukrainoje, kur kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais susitiko su Ukrainos vidaus reikalų ministru Denys Monastyrsky. Tai pirmieji vidaus reikalų ministrai, apsilankę Ukrainoje nuo karo pradžios. Ministrai pasirašė bendrą penkių šalių deklaraciją, kurioje susitarė plėtoti bendradarbiavimą ir didinti pastangas užtikrinant teisėtvarką, taip pat atkuriant taiką ir saugumą Europos regione, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Lietuva iš NATO viršūnių susitikimo Madride tikisi rytinio flango gynybos sustiprinimo, sako Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų vadovai, prezidento patarėja. „Vyksta labai intensyvus pasirengimas NATO Madrido summitui, aptarėme, kas ką daro: ką daro prezidentas, Vyriausybė, Seimo nariai. Norime, kad visų pastangos vestų į sėkmingą summitą, vienas iš momentų, kuris yra labai svarbus, kad būtų sustiprinta NATO rytinio flango gynyba“, – žurnalistams Seime sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Svarbiausias ginklas prieš Ukrainoje kariaujančią Rusiją yra Jungtinių Valstijų lyderystė, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, susitikęs su šalies karinių pajėgų sekretoriais. „Jungtinės Amerikos Valstijos supranta, kad jei nesustabdysime Rusijos Ukrainoje – kitos gali būti NATO valstybės, tai yra ir Baltijos valstybės. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad partijoms dėl nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo gairių pavyks susitarti per gegužės mėnesį. Visgi politikas pripažįsta, kad šiuo metu dar neatrastas konsensusas dėl konservatorių siūlymo į susitarimą įrašyti privalomą visuotinį šaukimą bei dėl to, kaip bus įgyvendinamas siekis iki 3 proc. nuo BVP didinti finansavimą gynybai.

Lietuvos ginkluotės kontrolės inspektoriai šią savaitę vertins karinę veiklą Suomijoje, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Gegužės 3–6 dienomis Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai Suomijoje atliks pasirinkto rajono inspekciją, domėsis Suomijos karine veikla pietinę šalies dalį apimančiame regione.  

Lietuvos premjerė teigia norinti tikėti, kad Rusijos ekonominis šantažas Vakarams sustabdant dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai paskatins Europos Sąjungą sparčiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvai, nebeperkančiai rusiškų dujų, Rusijos veiksmai tiesioginio poveikio neturės.

Parlamentarai nesutiko atsisakyti dalies išeitinės kompensacijos, kurią gauna neperrinkti į Seimą politikai. Grupė konservatorių siekė panaikinti galimybę, kad į Seimą nepatekę asmenys gautų ir išeitinę kompensaciją, ir atlyginimą. Tokios Seimo statuto pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti – už jas balsavo 45 parlamentarai, du buvo prieš ir 54 susilaikė. 

 Suomija ir Švedija ruošiasi gegužę kartu paskelbti, kad nori stoti į NATO. Tai pranešė vietos žiniasklaida, kuria remiasi BBC.

 Lenkija prašo papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo, kad padėtų apmokėti jos pastangas apgyvendinti milijonus pabėgėlių, užplūdusių šalį iš kaimyninės Ukrainos. Vokietijos bulvarinio laikraščio „Bild“ paskelbtuose komentaruose ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija gydo sužeistus Ukrainos karius ir atvėrė duris bei širdis 2,5 mln. pabėgėlių. Lenkijai reikia pinigų, kurie padėtų finansuoti šias pastangas, tačiau iki šiol ES „nemokėjo nė cento“ už pabėgėlių priežiūrą, pridūrė jis. Lenkija siekia sąžiningo elgesio, paaiškino M. Morawieckis

Jau trečias mėnuo, kai visas pasaulis gyvena karo Ukrainoje įtampoje. Mes visi stebimės ir didžiuojamės ukrainiečių Tautos didvyriškumu ir pasiaukojimu bei esame pašiurpę nuo Rusijos kariuomenės žiaurumų ir nusikaltimų žmogiškumui. Negana to, Rusijos fiureris Putinas grasina visam pasauliui branduoliniais ginklais ir trečiu pasauliniu karu. Tikėkimės iki to neprieis. Ir Vakarų padedami, ukrainiečiai apgins savo Laisvę, o mes jiems ir toliau vieningai padėsime.

Rusijos įvykdytas Ukrainos užpuolimas ne tik negrįžtamai pakeitė geopolitinę ir saugumo padėtį visame pasaulyje. Nėra abejonių, kad globalizmo era baigiasi. Ateina regioninių galios centrų laikas.

Pasak Lietuvos krašto gynybos ministro Arvydo Anušausko, Vokietijoje, JAV Ramsteino aviacijos bazėje, vyko istorinis įvykis. „40 šalių susibūrė prieš Putiną ir jo valdomos Rusijos agresiją. Prieš invaziją į Ukrainą. Antiputiniška koalicija jau lyginama su antihitlerine koalicija, kuri padėjo nugalėti Adolfą. Vokietija deklaravo oficialiai, kad į Ukrainą siunčia „Gepardus“ ir imasi pas save mokyti Ukrainos karius. Kanada Ukrainai nupirks 8 šarvuočius „Roshel“, – per gynybos ministrų susitikimą pasiektus susitarimus vardijo A. Anušauskas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį lankėsi JAV kariniame laive „USS Gravely“, atvykusiame planuoto vizito į Klaipėdos uostą. Prezidento teigimu, JAV raketinio laivo apsilankymas demonstruoja Jungtinių Valstijų lyderystę ir ryžtą užtikrinant saugumą Baltijos regione. Šalies vadovas padėkojo sąjungininkams už reiškiamą solidarumą ir pasirengimą veikti kartu, drastiškai pasikeitus saugumo situacijai prie rytinės NATO sienos.