Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT) pripažinus, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo aiškinimu sukurta konstitucinė norma, atimanti iš apkaltos būdu nušalinto nuo pareigų asmens teisę iki gyvos galvos būti renkamu į Seimo nario ar Respublikos Prezidento pareigas, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 1 protokolo 3 straipsniui, užtikrinančiam laisvus rinkimus į valdžios institucijas, iš naujo atgaivina ne tik šios sankcijos neproporcingumo, bet ir tokio apribojimo apskritai atitikimo Lietuvos Konstitucijai klausimą.

Kasdieniai Andriaus Kubiliaus postringavimai apie vis palankesnių verslui sąlygų sudarymą ir toliau išlieka cinizmo viršūnės miglose. Tuo spėja įsitikinti beveik kiekvienas, panorėjęs imtis smulkaus verslo bei išsilaisvinti nuo socialinių pašalpų centro durų varstymo.

Kasmet į „Sodros“ teritorinius skyrius dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiasi apie 23,5 tūkst. gyventojų. Ką reikėtų žinoti šios įstaigos duris praversiantiems asmenims?

Šią savaitę seimūnai baigia rudens sesiją ir, kaip visi normalūs žmonės, išeina švęsti Kalėdų. Tačiau Seimo nariai nėra tokie jau visai normalūs. Nors Seimas įstatymais nustatinėja taisykles visiems Lietuvos gyventojams, pasirodo, apsibrėžti save būna daug sunkiau. Vienas atvejis iš daugelio – metų metus besitęsiantis neaiškumas dėl atostogų. Dar 2004 metais Konstitucinis Teismas (toliau – KT) nurodė, kad Tautos atstovai privalo įstatymu įteisinti savo atostogas, tačiau Seimas šio nutarimo nepaiso iki šiol. Kodėl? Priežasčių daug, kaip ir pasiteisinimų. Dažniausiai jie visiškai nerimti ir tik slepiantys svarbiausią tikslą – nevaržyti savęs.

Dviem valdančiosios koalicijos nariams balsavus kartu su opozicija, Seimas vieno balso persvara pritarė ikikrizinių pensijų grąžinimui. Kilo sumaištis, kuri, matyt, tęsis iki galutinio balsavimo. Ar tikrai tokiu būdu reikėjo vykdyti pavasarinį Konstitucinio Teismo sprendimą? Ir iš kur dabar imti pusę milijardo litų? Juk pasak, premjero: „gerumui pinigų nėra”.

Ne vienas nuo smurtautojo nukentėjęs asmuo turėjo galimybę įsitikinti, jog smurtinius nusikaltimus įvykdę asmenys ypač retai nuo jų nukentėjusiems asmenims atlygina padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. O tokiais nusikaltimais laikoma veika, kuria tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Nuo tokių nusikaltimų nukentėjusių asmenų gelbėjimosi ratas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas.

Apkartusi apkalta. Matyt, taip galėtume įvertinti keistą, dviprasmį Seimo sprendimą dėl dviejų savo narių likimo. Vienas, grubiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, paliktas Seime, antras išmestas. Visi sutrikę: ką daryti? Ar galime dėti tašką? Ar tik kablelį ir daugtaškį? Panašu, kad padėti tašką bus sunku. Nuo kalno rieda jau ne sniego gniūžtė, o visas senis besmegenis, kaip tikras sveiko proto praradimo simbolis. Seime tvyro kažkas panašaus į parodomąją paniką, nors tuo pačiu metu kai kas tyliai kikena į kumštį. Visuomenė nežino: juoktis jai ar verkti? Saulius Stoma

Dr. Antanas Petrauskas Socialinių problemų analitikas Artimo žmogaus mirties atveju neišvengsime papildomų išlaidų. Kokios materialinės paramos galime tikėtis iš savivaldybės, „Sodros” ir darbdavio?

Jūratė Valančiūtė Vienos Kaune registruotos uždarosios akcinės bendrovės vadovė kaltinama valstybės tarnautojų papirkimu. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl kyšininkavimo pareikšti ir trims valstybės tarnautojams bei vienam valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui.