Per pirmąjį šių metų pusmetį, kai Lietuvoje įsigaliojo ribojimas įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. hektarų miško, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai išdavė 2970 sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Beveik trečdalis (950) tokių sutikimų buvo išduota karantino metu (2020 m. kovo 16 d. – birželio 1 d.), kai NŽT specialistai dirbo nuotoliniu būdu. Be to, per minėtą laikotarpį  buvo išduota ir 16 sutikimų įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės.

Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar žymiai didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu tėvams grįžus į darbus, o vaikams – į darželius, pastebimai sumažėjo ligos išmokas dėl ekstremaliosios situacijos gaunančiųjų skaičius. Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams. Šiuo metu yra apie 700 gyventojų, turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl ekstremaliosios situacijos. Balandžio mėnesį šis skaičius buvo perkopęs 60 tūkstančių, o karantinui baigiantis siekė 13 tūkstančių.

Šiais metais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo 500-ąsias metines, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – kultūros mecenatas, verslininkas Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas dovanoja muziejui šio valdovo bronzos biustą. Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdves, o lankytojams jis bus pristatytas specialiai surengtose iškilmėse liepos 6-ąją, švenčiant Valstybės dieną ir minint Valdovų rūmų muziejaus septynerių metų aktyvios veiklos ir atsivėrimo lankytojams sukaktį.

Įgaliojimus, kurių neprivaloma tvirtinti notarui, bus galima suteikti elektroniniu būdu per kelias minutes. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Civilinio kodekso pataisas, kurios praplečia IT priemonėmis sudaromų įgaliojimų sąrašą ir suteikia teisę tokius įgaliojimus sudaryti ir juridiniams asmenims. „Per šešerius metus, kai buvo įteisinti elektroniniai įgaliojimai, žmonės aktyviai naudojosi skaitmenine paslauga. Todėl nutarėme šią paslaugą dar labiau išplėtoti, nes tai pigu, greita ir saugu. Visi dokumentai bus registruojami Įgaliojimų registre – vieša ir tiksli apskaita padės patikimai apsaugoti nuo dokumentų klastojimo“, –sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Besikeičiantis pasaulis Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, iškelia, formuoja naujus laikmečio išbandymus, o jie – naujus saviraiškos būdus, pavyzdžiui, per įgyvendinamus projektus ir kt. Visagino Atgimimo gimnazijos įkūrėja, Visagino miesto Garbės pilietė, jos ilgametė direktorė Vanda Beinorienė, dvyliktokų auklėtoja Zita Sakalauskaitė ir kt., iš viso 30 gimnazijos žmonių

2020-07-04  Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse vyko gėlių padėjimas prie pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) kapo. Po to Ukmergės r. Vidiškių sen. Kadrėnų kaime monsinjoro A. Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė.  Partizanų parke buvo pašventintas  kardinolo Vincento Sladkevičiaus( 1920 -2000)  atminimo koplytstulpis. Šv. Mišias už laisvės kovotojus partizanus  su kunigais aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius,  vyskupas Jonas Kauneckas bei vyskupas vyskupo Eugenijus Bartulis. Renginyje dalyvavo, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos,  Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio,  LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo Kauno skyriaus atstovai, vietos gyventojai ir kiti svečiai.

Liepos 3 dieną, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje. Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra „Rosprirodnadzor“. Taip pat paprašyta pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl „Rosprirodnadzor“ atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Istorinėje  Lukiškių aikštėje įrengus šimašišką smėlio dėžę su drumzlino vandenio    kubilu, vėl atsinaujino jau seniai pradėtos diskusijos dėl šios aikštės paskirties ir dėl joje būsimo mūsų istoriją reprezentuojančio paminklo. Šiuo klausimu dar kartą norime pareikšti ir mūsų – laisvės kovos dalyvių nuomonę. Kai kas nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos  tautinės dvasios išraiškos.  Vieni čia statė Puškino paminklą   Gedimino pilies  papėdėje,  Jekaterinos antrosios  - prie Katedros, kiti Lukiškėse norėjo  įtaisyti  mūsų sostinės grobiko  - Pilsudskio aikštę. Sovietiniai  okupantai  Vilniuje  pridaigino leninų, stalinų , kapsukų, dzeržinskių atvaizdų.  Kyla klausimas  - kodėl taip ilgai nesugebame ar nenorime    priimti tinkamo mūsų tautinę dvasią  atitinkančio sprendimo dėl Lukiškių  aikštėje reprezentuojančio  Lietuvos nueitą  kelią į Laisvę paminklo statybos. Gal tai trukdo padaryti iš patamsių kylančios antilietuviškos, mūsų tautinę dvasią neigiančios  kosmopolitinės  jėgos, kurios net bandė kritikuoti mūsų naujai  išrinktą   Prezidentą, kam jis inauguracijos metu  pagarbiai stabtelėjo prie Aušros Vartų ir prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo.

Liepos 6-ąją visoje Lietuvoje bus minima Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Kartu su visais šią svarbią datą švęs ir Lietuvos kariuomenė.  Šalia tradicinių rikiuočių ceremonijų, pilietiškumo paskaitų, susitikimų ant piliakalnių ar kitose Valstybei svarbiose vietose, kariai kartu su vietos bendruomenėmis giedos ir Lietuvos Respublikos himną.

Kauno apylinkės teisme surengtas tarpinstitucinis susitikimas, kuriame dalyvavo Kauno dalyvavo Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas Remigijus Aniulis, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus viršininkė Ramunė Samoilovienė bei viršininko pavaduotojas Giedrius Ramanauskas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius Ramūnas Šilobritas bei direktoriaus pavaduotojas Tomas Bartninkas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius, kartu su trečiojo sektoriaus resocializacijos skyriaus vyriausiąja specialiste Gilita Zailskaite, pastariesiems taip pat atstovavus Pusiaukelės namus.

Š. m. liepos 3 d.  ant Gedimino pilies kalno Vilniuje vyks nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo  programos „Tėvynės ieškojimas“  projekto Lietuvos muziejų kelias 2020 m. atidarymas.  Iškilmingame renginyje kartu su Lietuvos muziejų bendruomene dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus miesto savivaldybės  vicemerė Edita Tamašiūnaitė, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, valdybos pirmininkas Raimundas Balza.  Į visą vasarą truksiančią „Tėvynės ieškojimo“ kelionę susirinkusius palydės ir jos pradžią sveikins Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) bei žinomi atlikėjai Veronika Povilionienė, Paulina Bakšaitė, Kęstutis Vaiginis. Š. m. liepos 3 d.  ant Gedimino pilies kalno Vilniuje vyks nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo  programos „Tėvynės ieškojimas“  projekto Lietuvos muziejų kelias 2020 m. atidarymas.  Iškilmingame renginyje kartu su Lietuvos muziejų bendruomene dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus miesto savivaldybės  vicemerė Edita Tamašiūnaitė, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, valdybos pirmininkas Raimundas Balza.  Į visą vasarą truksiančią „Tėvynės ieškojimo“ kelionę susirinkusius palydės ir jos pradžią sveikins Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) bei žinomi atlikėjai Veronika Povilionienė, Paulina Bakšaitė, Kęstutis Vaiginis. Š. m. liepos 3 d.  ant Gedimino pilies kalno Vilniuje vyks nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo  programos „Tėvynės ieškojimas“  projekto Lietuvos muziejų kelias 2020 m. atidarymas.  Iškilmingame renginyje kartu su Lietuvos muziejų bendruomene dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus miesto savivaldybės  vicemerė Edita Tamašiūnaitė, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, valdybos pirmininkas Raimundas Balza.  Į visą vasarą truksiančią „Tėvynės ieškojimo“ kelionę susirinkusius palydės ir jos pradžią sveikins Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) bei žinomi atlikėjai Veronika Povilionienė, Paulina Bakšaitė, Kęstutis Vaiginis.

Stilingam vyrui nėra nesvarbių aprangos detalių. Žinoma, stilingos kelnės ar marškiniai greičiau atkreipia aplinkinių dėmesį, tačiau aukštos kokybės apatiniai rūbai yra nė kiek ne mažiau svarbūs. Atidžiai parinkti, maloniai priglundantys, tačiau judesių nevaržantys apatiniai leis jaustis laisvai ir užtikrintai visą dieną. Nekeista, kad atradę patinkančio prekės ženklo patogų marškinėlių ar kelnaičių modelį vyrai jam lieka ištikimi ilgus metus. Deja, tokius atrasti ne visada paprasta. Kaip tik todėl pateikiame keletą patarimų, į ką verta atkreipti dėmesį vyrams, ieškantiems jų lojalumo vertų apatinių.

Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030 sudaro 17 darnaus vystymosi tikslų, juos konkretizuojantys 169 uždaviniai ir pažangai matuoti skirti 232 rodikliai.

Birželio 29 – liepos 3 d. Klaipėdoje lankysis trys Vokietijos karo laivai – FGS „Main“, FGS „Oste“ ir povandeninis laivas „U-34“. Tai - Vokietijos Karinių jūrų pajėgų mandagumo vizitas Lietuvoje. Atvykę į Klaipėdą, laivų vadai aplankys Klaipėdos meriją, susitiks su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadovybe, vyks į kitus oficialius renginius. Taip pat vizito programoje numatomas Vokietijos laivų karininkų lankymasis Kuršių Nerijoje ir Nidoje.

Lukiškių aikštėje supiltas smėlis – šiaip neblogas dalykėlis. Gera statybinė medžiaga (neabejoju, kad savivaldybės ūkininkai trina delnus, kad rudeniop, kai stos vėsios dienos, jis pateks į jų statybvietes). Smėly vaikučiai žaidžia (ogi vaikai – mūsų ateitis, sako socialistai, atsiprašau – socialinių posakių žinovai). Gultai (nesakau nelietuviškai – šezlongai) asocijuojasi su NKVD kalėjimo gultais šalia šio „byčo“. Moterys puikuojasi jei ne savo linijomis, tai bent maudymukais (nevartoju, žinoma, rusicizmo – „kupalnykais“), o šalia einantys praeiviai vyrai jas nužvelgia su neslepiamu ketinimu realizuoti savo macho libido (vėlgi sunkiai verčiama svetimybė)…

„Sodra“ karantino laikotarpiu jau išmokėjo 110 milijonų eurų ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 milijonais eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos gegužę išliko stabilios, tačiau prie to prisidėjo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas.

Visuomenės sėkmė, visų pirma, vertintina pagal tai, kiek visuomenės nariai gali būti laisvi – taip yra sakęs Nobelio Taikos premijos laureatas, socialinio teisingumo apmąstytojas Amartya Sen. Laisvė, anot jo, tai galimybė rinktis ir galimybių turėjimas siekti asmeniškai bei politiškai svarbių tikslų.

Europa aktyvina kovą su melagienomis, arba šiek tiek apie 5G ir valiklio gėrimą. Kova su dezinformacija Lietuvai nėra nauja.

Šiandien man atostogos, tad apie Lukiškių aikštės transformacijas šį kartą parašysiu ne kaip meras, o kaip žmogus, kuris skaito knygas, ir šiaip ar taip turi socialinių mokslų daktaro laipsnį. Gal tai padės daliai žmonių atskirti verkiančius šarlatanus nuo tų, kurie iš tiesų tarnauja tiesai ir neverčia kailio pagal poreikį.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui leisti į Lietuvą atvykti užsieniečiams, dėl kurių priimtas sprendimas išduoti jiems nacionalinę vizą ar leidimą gyventi.  „Pateikėme šį pasiūlymą atsižvelgdami į praktines situacijas. Yra priimti teigiami sprendimai dėl dokumentų išdavimo, tačiau šie asmenys negali atvykti jų pasiimti, nes formaliai jie nepatenka į šiuo metu nutarime nurodytas užsieniečių, kuriems nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, kategorijas“, – teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Taip pat šie asmenys negali iš naujo kreiptis dėl naujų dokumentų išdavimo savo kilmės valstybės konsulinėje įstaigoje, nes, kaip minėta, Lietuvoje jau yra priimtas sprendimas jiems išduoti šiuos dokumentus.