VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

2011-05-21
Penktadienį vėlai vakare sunki liga pasiglemžė advokato, žmogaus teisių gynėjo, valstybės ir visuomenės veikėjo Kęstučio Čilinsko gyvybę. Jam buvo 65-eri. Plačiau
2011-05-21
Šiemet minime dvidešimtąsias sovietų agresijos, įvykdytos prieš Lietuvą, metines. 1991‑ųjų Sausio 13–osios išvakarėse tūkstančiai Lietuvos žmonių išėjo į gatves apsiginklavę vien meile, patriotiniais jausmais. Jie gyvu žiedu apjuosė Lietuvos Radijo ir Televizijos, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pastatus. Smurtas, agresija, pyktis, neapykanta susitiko su begaliniu laisvės troškimu, tikėjimu, viltimi, mūsų vienybe, mūsų meile savo kraštui. Kruvina naktis, kruvinas 1991–ųjų Sausio 13–osios rytas. Keturiolika mūsų Tautos vaikų atidavė gyvybes už Lietuvos laisvę, už būsimą Laisvą gyvenimą, kuriame jų pačių jau nebebus. Plačiau
2011-05-17
Su dr. Dimitrijum Blažejovskiu (1910 08 21-2011 04 23) susipažinau ir bendravau 2002 m. vasarą ir rudenį, mokslinės stažuotės Romoje metu. Vienuoliai bazilijonai man jį pristatė kaip garbų dvasininką, žymų istoriką, unikalų ikonų siuvinėtoją. Ne kartą teko lankytis dr. Dimitrijaus Blažejovskio bute Romoje. Profesorius gyveno penkiaaukščio namo ketvirtajame aukšte Dženikulo kalvoje. Bute buvo keturi įvairaus dydžio balkonai, pilni augmenijos (įvairiausių daržovių), o kambariuose ant grindų (lentynose nebetilpo) buvo sukrautos knygų krūvos ir krūvelės, per kurias reikėjo labai atsargiai peržengti. Plačiau
2011-05-09
Eidama 74-uosius metus mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė Plačiau
2011-05-03
Plačiau
2011-04-01
2011-ųjų kovo 30-os dienos rytą čia atėjome trise: gamtininkė (kaip jinai pati save vadina) Irena Lagauskaitė, ekonomistas Gediminas Daubaras ir šių eilučių autorius. Jau be šeimininko. Didokas senovinis kambarys, niekas nedegė šviesos. „Nusirenkit, sušalsite“, - kažkuris iš judviejų pasakė. Nesušalsiu. Ir kažkas brangaus ir tolimo sujudėjo širdyje. Plačiau
2011-03-25
Pirmosiomis kovo dienomis Zapyškio parapijoje gausiai susirinkusių giminaičių ir pažįstamų būrys palydėjo į amžino poilsio vietą Agotą Petrauskienę (1931-2011). Plačiau
2011-02-19
Šeštadienio popietę Amžinojo poilsio sostinės Antakalnio kapinėse greta Sausio 13-osios aukų memorialo atgulė Poetas Justinas Marcinkevičius. Lietuvos dainiaus karstą su palaikais, išlydėtą iš Mokslų akademijos Didžiosios salės, kur dvi dienas buvo atsisveikinama su Poetu, Antakalnio kapinėse pasitiko valstybės ir Vyriausybės vadovai, J. Marcinkevičiaus kūrybos gerbėjai.   Plačiau
2011-02-18
Justino Marcinkevičiaus nebėra. Paliko jis mus, tarsi našlaičius, netekusius motinos, kurie sutrikę žvalgosi vienas į kitą, sunerimę ir susirūpinę, nežinodami, kas dabar bus, kas jais pasirūpins bėdai ištikus, kas paguos nelaimėje, kas padrąsins, pirmuosius žingsnius žengiant… Mes skaitėme jo eilėraščius, žiūrėjome jo dramas, dainavome dainas, jo parašytas, kartais nė nežinodami, kad tai jis jas parašė, ir kaskart, kai jo žodis atsiliepdavo mūsų širdyse, mes jutome tą tyrą meilę Tėvynei, jos laukams, jos žmonėms, jų darbams, Tėvynei, kurią žadino ir gaivino jo skatinama meilė gūdžiais okupacijos metais. Plačiau
2011-02-18
Plačiau
2011-02-16
Lietuvių literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė sako, kad Justino Marcinkevičiaus netektis Vasario 16-ąją yra simboliška. Anot jos, turime neužmiršti šviesos, kurią skleidė poetas. "Tai yra simboliška. Su J. Marcinkevičiumi yra įvykę nemaža atsitikimų, kurie kada nors bus paaiškinti kaip gilūs simboliai. Neturime užmiršti, kad būtent J. Marcinkevičius mums parašė svarbiausią Vasario 16-osios kūrinį, pavadinęs tą dieną "Diena atrištom akim". Plačiau
2011-02-16
Eidamas 81-uosius metus, Vilniuje vasario 16-osios rytą mirė poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas, akademikas Justinas Marcinkevičius. Rašytojas užgeso ligoninėje, neatsigavęs po gruodžio 7 dieną savo namuose patirtos sunkios traumos Plačiau