ISTORIJA
07 15. Šaltoji mirtis Baltijos jūros dugne šiltėja
Dr. Petras Stankeras
Šių metų gegužės 4 dienos valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“ buvo paskelbtas straipsnis „Šaltoji mirtis Baltijos jūros dugne“, kuriame rašiau, kad po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga trofėjinius vokiečių sviedinius ir bombas su cheminiais užtaisais nuskandino (išbarstė po jūrą) Liepojos uosto ir Danijai priklausančios Bornholmo salos rajonuose. 1995 metais inspekcija nustatė, jog ekologinio pavojaus išbarstyti šaudmenys nekelia, jei tik jų nepajudins, pavyzdžiui, žvejų tralai ar kiti mechaniniai dirgikliai.
Toliau straipsnyje, pasiremdamas įvairiais šaltiniais, rašiau, kad prieš kelerius metus buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu, apeinant kone visas valstybes, įsikūrusias prie Baltijos. Šis susitarimas buvo pavadintas „Putino-Schroederio paktu“ - su užuomina į Molotovo-Ribbentropo paktą, o pats projektas pavadintas „Nord Stream“. Iš pradžių buvo projektas, kad dujotiekis eitų sausuma, tame tarpe ir per Lietuvos teritoriją. Jeigu jis eitų per Lietuvą, tai mūsų šalies biudžetas už tranzitą per metus gautų apie 500 milijonų litų. Jeigu jis eitų per Lietuvą, mes 100 dolerių pigiau pirktume dujas iš Rusijos. Tai 350 milijonai litų ekonomijos per metus.
Be to, pasiremdamas Arūno Marcinkevičiaus 2009 metų lapkričio 22 dieną „Savaitėje“ paskelbtu straipsniu „Mūsų energetikos strategija - jokios strategijos“, atkreipiau dėmesį, kad būsimą dujotiekį saugos rusų karo laivai, kartu Baltijos jūrą paversdami vos ne didele Nevos įlanka.
Perskaitęs mano straipsnį valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“, man paskambino „Nord Stream“ patarėjas Baltijos šalių klausimais Romans Baumanis ir pasakė, kad mano straipsnio priešpaskutinėje ir paskutinėje pastraipose išreikšti teiginiai neatitinka tikrovės. Jis paaiškino, kad sprendimas tiesti jūros dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą buvo priimtas dar XX a. paskutinįjį dešimtmetį, kada „Gazprom“ ir Suomijos energetikos bendrovė „Neste“ sukūrė kompaniją „North Transgas Oy“. Jos tikslas - nutiesti ir eksploatuoti jūros dujotiekį. Ši bendrovė 1998 m. atliko dujotiekio maršruto tyrimus ir nuo to laiko vamzdyno maršrutas yra užfiksuotas ir pažymėtas grafikuose. Nors buvo analizuojamos kelios maršrutų alternatyvos, tačiau nei viename iš planų nebuvo svarstoma, kad dujotiekis galėtų eiti per Lietuvą ar per kitas Baltijos šalis. Šis projektas vėliau, pakeitęs pavadinimą ir suformavęs naują akcininkų struktūrą, tapo „Nord Stream“ - tai faktas, kuris gerai žinomas ne tik šios industrijos ekspertams, bet taip pat yra laisvai prieinamas viešuose informacijos šaltiniuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, „Wikipedia“. Todėl nėra aišku, klausia R. Baumanis, „iš kur autorius ima informaciją apie tai, kokią finansinę naudą gautų Lietuva, jeigu dujotiekis eitų per šalies teritoriją. Juolab, neaišku, pagal kokią metodologiją buvo atlikti skaičiavimai. Todėl peršasi išvada, kad ši autoriaus nuomonė yra tik hipotetinė“.
R. Baumanio teigimu, tvirtinimas, kad Rusijos karo laivai saugos dujotiekį, iš esmės prieštarauja tarptautinei teisei, todėl tai tėra spekuliacijos, neturinčios realaus pagrindo. O kalbant apie šaudmenų šalinimą iš Baltijos jūros dugno verta paminėti kelis aspektus. Visų pirma, „Nord Stream“ kruopščiai ir naudodama pažangiausią įrangą ištyrė visą dujotiekio koridorių - jame nėra nė vieno nuskendusio cheminio ginklo. Antra, dėl to, kaip elgtis su kitais aptiktais šaudmenimis sprendė ne „Nord Stream“, o šalys, kurių vandenyse buvo aptikti šaudmenys - „Nord Stream“ tik vykdė šalių reikalavimus pagal suderintą planą. Trečia, minų šalinimo darbus „Nord Stream“ įsipareigojo besąlygiškai vykdyti pagal praktiką ir reikalavimus, kurie keliami kitoms kasmet Baltijos jūroje vykdomoms minų šalinimo operacijoms. „Nord Stream“ minų šalinimo darbai netgi žymiai pranoko įprastus standartus. Išsami informacija apie „Nord Stream“ vykdytą minų šalinimą yra laisvai prieinama tinklalapyje www.nord-stream.com. Pabaigai, pabrėžė R.Baumanis, jau atlikti aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad šaudmenų šalinimo ir dujotiekio tiesimo darbų poveikis aplinkai yra netgi mažesnis, nei buvo prognozuota. Todėl galiu drąsiai teigti, pasakė pokalbio pabaigoje R. Baumanis, kad „projektas neturi juntamo poveikio Baltijos jūros aplinkai. „Nord Stream“ yra išties pavyzdinis projektas“.
Baltijos jūra, skalaujanti devynių valstybių krantus, pasižymi ypatinga ekosistema. Visos aplink jūrą gyvenančios šalys naudoja ją komerciniams tikslams - laivybai, žvejybai ar išteklių gavybai. Dėl šios priežasties, įgyvendinant tarptautinius projektus Baltijos jūroje, itin svarbu, kad visos valstybės bendradarbiautų ir sutartų, kiek galima naudotis jūra komerciniams tikslams, kad būtų išsaugotas jos unikalumas. Kadangi „Nord Stream“ vamzdynas tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis ir/ar išskirtines ekonomines zonas (IEZ), visos penkios šalys turi suteikti leidimus tiesti ir eksploatuoti vamzdyną. Kadangi likusios Baltijos jūros šalys taip pat gali būti paveiktos, tarptautinės konsultacijos buvo vykdomos ir su Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija.
„Nord Stream“ sukūrė dujotiekio eksploatavimo koncepciją ir saugumo sistemą tam, kad užtikrintų saugų vamzdyno veikimą bent 50-čiai metų. Dujotiekis tiesiamas pasitelkiant išbandytas ir aplinkai draugiškas technologijas, o „Nord Stream“ dėmesys saugumui formuoja naujus standartus kitiems vamzdynams. Dujotiekis buvo suprojektuotas, suplanuotas ir yra tiesiamas atsižvelgiant į aplinkosaugos aspektus ir ypatingas sąlygas Baltijos jūroje. Visų penkių valstybių, per kurių vandenis tiesiamas dujotiekis, valdžios institucijos patikrino „Nord Stream“ parengtus planus prieš išduodamos bendroveileidimustiesti ir eksploatuoti dujotiekį. Kadangi yra plačiai žinoma, jog Baltijos jūroje nuo Antrojo pasaulinio karo yra likę nuskandintų minų ir kitų šaudmenų, tarp jų ir cheminių ginklų, kur reikalinga, buvo sudaryti planai, kaip elgtis su jūroje nuskandintaisšaudmenimis, esančiais dujotiekio maršrute.
Atgal
.jpg)
