VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

10.05. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Realizuota mons. Alfonso Svarinsko svajonė

Prof. Ona Voverienė

Ištikimybė yra tas pagrindas, kuriuo remiasi žmogiškieji santykiai, ir drauge tas matas, kuris liudija žmogaus rimtį. Nėra didesnio džiaugsmo už atliktą pareigą draugui.

Juozas Girnius

2018 m. rugpjūtį Ukmergės r. Kadrėnų kaime mons. Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos partizanų apygardos parke, neretai pavadinamame mons. Alfonso Svarinsko parku, buvo iškilmingai atidengtas prieškario nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940) ministrų įamžinimui skirtas Memorialas. Mons. A.Svarinskas, kovotojas už Lietuvos valstybės ir jos žmonių sąžinės ir bažnyčios laisvę, pats okupantų kalintas 22 metus įvairiuose griežtojo režimo sovietiniuose lageriuose, karcerių vienumoje įsipareigojo, jeigu išliksiąs gyvas, sugrįžęs į Lietuvą pastatyti okupantų nukankintiems paminklą kūrusiems ir vadovavusiems nepriklausomos Lietuvos statybai ministrams. Apie tai jis ne kartą rašė savo straipsniuose, publikuotuose viešojoje spaudoje. Deja, pašauktas Dievo į Amžinybę, jis savo svajonės nespėjo realizuoti. Jos ėmėsi mons. Alfonso Svarinsko ištikimi jo idėjų sekėjai, iniciatyvinė grupė “Atmintis”(ją sudarė “SOS-Vepriuose” vadovas Romas Petras Šaulys) ir Ukmergės savivaldybė  (meras Rolandas Janickas) bei Ukmergės kraštotyros muziejus (direktorė Vaidutė Sakalnikienė).

Memorialas jungia 17 lietuviškų ornamentuotų kryžių, skirtų prieškario Lietuvos Respublikos ministrams – buvusiam ministrui pirmininkui  prof. Pranui Dovydaičiui,  Vidaus reikalų ministrui Petrui Aravičiui, Švietimo ministrui Kazimierui Bizauskui, Vidaus reikalų ministrui Antanui Endziulaičiui, Susisiekimo   ministrui Voldemarui Vytautui Čarneckiui, Krašto apsaugos ministrui Baliui Giedraičiui, Švietimo ministrui Kaziui Jokantui,  Susisiekimo ministrui Jonui Masiliūnui, Krašto apsaugos ministrui Juozui Papečkiui, Finansų prekybos ir pramonės ministrui Vytautui Petruliui, Vidaus reikalų ministrui Steponui Rusteikai, Finansų ministrui Jonui Sutkui, Vidaus reikalų ministrui Kaziui Skučui, LR Saugumo departamento  direktoriui Augustinui Povilaičiui, Susisiekimo ministrui Zigmui Starkui ir Teisingumo ministrui Antanui Tamošaičiui. Šalia lietuviškų vieno metro aukščio kryžių, pagerbtas ir gydytojas, Lietuvos patriotas, žydų tautos šviesuolis Jakuvas Vygodskis jam pastatytu stulpu su Dovydo žvaigžde, nužudytam rudųjų Lietuvos okupantų – nacių. Memorialo statyba pradėta 2017 m. vasarą, baigta 2018 metais. Mums labai pasisekė sutikus dvi talentingas menininkes – architektę Virginiją Bakšienę ir skulptorę Danutą Varec, kurios padarė Memorialą ypatingai gražų, ne tik malonų akiai, bet ir mielą širdžiai, kaip atliktą pareigą mūsų Tautos didžiavyriams, kūrusiems Lietuvą, ir mons. Alfonsui Svarinskui, kaip realizuotą jo svajonę.

Memorialo įrengimas kainavo 52 tūkst. eurų. Buvusi Algirdo Butkevičiaus vyriausybė buvo įsipareigojusi paremti Memorialo statybą 30 tūkstančių eurų.  Pasikeitus Vyriausybėms, S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas Memorialo statybą irgi parėmė finansiškai. Dalis iniciatyvinės grupės narių savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo įgyvendinant projektą, vėliau buvo paskelbta iniciatyvinės grupės “Atmintis” atidaryta banko sąskaita. Finansiniais idėjos realizavimo reikalais ėmė rūpintis “Atminties” steigėjas ir visų darbų koordinatorius “SOS-Vepriai” organizacijos vadovas Romas Petras  Šaulys. Buvo momentų, kai apimdavo visiška neviltis, kad nepavyks  surinkti pinigų idėjos realizavimui. Ko gero tik vienintelis iš visos grupės R.P. Šaulys buvo nusiteikęs optimistiškai ir nuolat kalbėjo – tikiu lietuvių Tauta, jos ištikimybe savo šalies istorinei atminčiai, pagarba jos didvyriams, kurie neabejotinai yra geriausias sektinas pavyzdys augančioms jaunoms lietuviukų kartoms. Ir iš tikrųjų – jo tikėjimas greitai pasiteisino. Buvęs pirmasis Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius su šeima Memorialo statybą parėmė net 3 000 eurų. Memorialo statybą parėmė vyskupas Jonas Kauneckas (Panevėžys);  Memorialo skulptorė Danuta Varec su šeima, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras V.Jarmolenka,  Lietuvos laisvės kovų sąjūdis (Panevėžio skyrius), Romas Petras Šaulys su šeima, Ukmergės meras R.Janickas su šeima, vysk. Kęstutis Kėvalas,  NKVD sušaudyto ministro K. Jokanto giminės, vilnietė Vida Rastenienė, buvęs Užsienio reikalų ministras Česlovas Stankevičius, akad. Povilas Domeika (Kaunas), Seimo nariai Audronius Ažubalis, Povilas Urbšys, Česlovas Juršėnas, Juozas Olekas, Juozas Imbrasas, Prezidentės padėjėjas Mindaugas Lingė, Petras Rastenis, Antanas Rastenis, Algirdas Endriukaitis, Algimantas Vilimas su šeima, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių Klaipėdos skyrius, Jonas Stakauskas (Ukmergė), žurnalistė Virginija Skučaitė (Kaunas), Leonardas Šablinskas (Kaunas), Artūras Tomas Šaulys (Vilnius), Ernestas Subačius (Vilnius), Faustas Latėnas (Vilnius) laikraščio „XXI amžius“ leidėjai žurnalistai Livija ir Edvardas Šiugždos, Artūras Maslauskas (Vilnius),  Janina ir Juozas Galiauskai (Ukmergė), Vytautas Pakėnas su dukra Kristina, Rima Vaitonienė, Liucija Žundarytė, Adelė Zvinkaitė, Jonas Puodžius, Steponas Jankeliūnas, Emilja Šipkauskaitė, Renata Pradzevičiūtė, Genovaitė Lapinskaitė, Birutė Čeponytė, Vytautas Karanauskas (Vilnius), Marija Baltuškaitė (Kaunas). Ačiū Jums, gerieji žmonės! (Ona Voverienė ir Aušra Jurevičiūtė. Kovų už laisvę keliu į amžinybę. – V., 2018. – P. 272).

Knygos „Kovų už laisvę keliu į amžinybę“ viršelis

Dažniausiai visi istoriniai įvykiai prasideda nuo atsitiktinumo.  Tradicinėje „Lietuvos partizanų atminties pagerbimo“  šventėje Didžiosios Kovos partizanų apygardos parke, kai buvo minimos mons. Alfonso Svarinsko mirties metinės, nusivežiau savo knygą „Tautos sargyboje“. Į šventę tada mane atvežęs Vytautas Anušauskas susirado Ukmergės merą  Rolandą Janicką, padovanojo jam mano tą knygą ir paklausė, ar nenorėtų gauti ir knygos autorės autografą – ji čia, parke. Kai jie abu priėjo prie manęs ir mus su meru supažindino, pasijaučiau nejaukiai. Mat viešojoje spaudoje kelis kartus po eilinių rinkimų buvau rašiusi straipsnius pavadinimais: „Lietuva į Ukmergę dar negrįžo“, „Lietuva Ukmergę aplenkė“, „Lietuva į Ukmergę neužsuko“, kuriuose, remdamasi rinkimų rezultatais, Ukmergę piktai „pagarbinau“ kaip vieną paskutiniųjų komunizmo tvirtovių. Be kita ko, tada Vytautas Anušauskas prasitarė, kad Ukmergės garbės pilietis mons. Alfonsas Svarinskas svajojo  jo įkurtame parke pastatyti atminimo paminklą okupantų (komunistų ir nacių) nužudytiems Lietuvos ministrams. Mano didžiam nustebimui tada Ukmergės meras tarė: „Įdomi idėja. Reikės pamąstyti“.

Matyt, jo buvo kontaktuota su Vytautu Anušausku, nes kaip tik pastarasis ir sudarė vilniečių ir kauniečių iniciatyvinę grupę, į kurią įėjo: jis, Vytautas Anušauskas, prof. Ona Voverienė, skulptorė Danuta Varec, „Karšto komentaro“ redaktorė Giedrė Gorienė  ir žurnalistas-fotografas Valentinas Goris. Prie iniciatyvinės grupės prisijungė kaunietės istorikės Aušra Jurevičiūtė ir Audronė Veilentienė bei atsargos karininkas Romas Pačinskas. Vėliau, jau pirmajame iniciatyvinės grupės susitikime su Ukmergės meru 2016 m. gegužės 17 d. prie iniciatyvinės grupės prisijungė „SOS-Vepriai“ vadovas Romas Petras Šaulys. Tada ir gimė iniciatyvinės grupės pavadinimas „Atmintis“. Jos koordinatoriumi ir vadovu de facto tapo R.P. Šaulys, galintis nuolat kontaktuoti ir aptarti įvykių eigą su Ukmergės miesto meru.

Memorialo statybos eiga buvo nuolat aptariama redaktorės G.Gorienės redaguojamame laikraštyje „Karštas komentaras“. Viename paskutiniųjų jo numerių ji yra detaliai aprašyta nuo pat Memorialo statybos pradžios iki pat jo atidengimo rugpjūčio 25 d. (Giedrė Gorienė. Sušaudytas ministrų kabinetas įamžintas Svarinsko parke // Karštas komentaras. – 2018, rugpj. 31-rugs. 14, p. 7-9). Belieka tik pasidžiaugti nuostabiai gražiu ir kūrybingu Ukmergės miesto mero Rolando Janickio ir jo suburtos Ukmergės komandos - Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Agnės Balčiūnienės, Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininko Vlado Kovarsko, mero pakviesto dalyvauti projekte Panevėžio vysk. Jono Kaunecko, Ukmergės kultūros centro direktorės Rasos Graužinienės, Ukmergės savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Leditos Gerulskienės, Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorės Vaidutės Sakalnikienės, Ukmergės savivaldybės sekretorės Daivos Zimblienės – su iniciatyvine grupe „Atmintis“. Mes, vilniečiai, visad su dideliu malonumu važiuodavome į Ukmergę į pasitarimus, nes ten mūsų laukė pagarbus ir dalykiškas bendravimas, visada žavėjomės mero santūriu, dalykišku ir diplomatišku, iš anksto užkertančiu kelią bet kokiems emociniams kibirkščiavimams, vadovavimui posėdžiams. O aš, kaip vyriausia amžiumi iniciatyvinės grupės narė, ne kartą nuodėmingai pagalvodavau, kad taip mums Dievas duotų tokį Seimo pirmininką... Visoje Lietuvoje pasidarytų šviesiau.

Jau pačią pirmąją mūsų pažinties dieną, kai Ukmergės meras prasitarė, kad mintis apie Memorialą jam įdomi ir kad reikėtų jį įamžinti ne tik marmure, bet ir Memorialą lydinčioje knygoje, Meras stabtelėjo ir sako: „Betgi mes neturime jokios rašytos informacijos ir apie patį parką, jame mons. A.Svarinsko pastatytus paminklus“ ir jau pirmajame iniciatyvinės grupės posėdyje buvo nutarta, kad rašysima ir leisima knyga apie Memorialą turi būti dviejų dalių: pirmoji dalis apie patį Didžiosios kovos partizanų apygardos parką, jo įkūrimo istoriją ir visų jame esančių 30 paminklų istorijas, kad turistinių ekskursijų vadovai ir mokytojai, atvežę vaikus į parką ir sustoję prie paminklo, turėtų ką papasakoti, ir antroji – apie Memorialą, pateikiant kiekvieno bolševikų ir nacių okupacijų metais nužudytų prieškario LR ministrų biografijas. Pirmąją dalį parašyti buvo įpareigota prof. O.Voverienė, antrąją – istorikė Aušra Jurevičiūtė. Memorialo atidengimo ir šventinimo proga pasirodė ir knyga „Kovų už laisvę keliu į amžinybę“ (V., 2018), kurios pirmąją dalį „Didžiosios kovos apygardos partizanų parkas“ parengė prof. habil. dr. Ona Voverienė, o antrąją istorijos dr. Aušra Jurevičiūtė, pasitelkusi bendraautorius –  Romą Pačinską, Andrių Tekorių , dr. Audronę Veilentienę ir prof. O. Voverienę. Knyga išleista 500 egz, tiražu, kietais viršeliais. Leidėjas Ukmergės kraštotyros muziejus ir Ukmergės rajono savivaldybė. Pirmą kartą Lietuvos parkų istorijoje Didžiosios kovos partizanų parkas tapo išmaniuoju. Jame prie kiekvieno paminklo ir parke esančių kryžių išmaniuoju telefonu nuskaičius QR kodus, parko lankytojo telefono ekrane pasirodys Valentino Gorio užrašyta informacija apie patį Didžiosios kovos  apygardos partizanų parko įkūrėją mons. A.Svarinską ir kt.

Sušaudytųjų atminimą, Memorialo statytojų pastangas ir mons. Alfonso Svarinsko realizuotą svajonę pagerbė vyskupai Sigitas Tamkevičius, pašventinęs Memorialą, ir vysk.Lionginas Virbalas bei Ariogalos klebonas kun. Gintautas Jankauskas, po Memorialo pašventinimo aukoję Šv. Mišias, taip pat Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, LR Prezidentės padėjėjas Mindaugas Lingė,  Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas ir viešnia iš Jekaterinburgo Ana Jakovlevna Pastuchova, atvežusi iš Sverdlovske sušaudytųjų ir 12-me km. užkastų Lietuvos ministrų dvi žemės kapsules, kurios buvo užkastos Memorialo papėdėje. Visi jie pasakė įsimintinas kalbas. Ypač giliai širdyje liko Seimo pirmininko V. Pranckiečio kalba: “Gerbiami Lietuvos patriotai,  Patriotu negalima būti paskirtu – patriotu galima tiktai tapti dėl savo įsitikinimų. Šiandien čia mes kalbame apie 18 patriotų, kurie nerado Lietuvos žemėje savo atgulimo vietos. Šiandien mes kalbame daug, bet aš norėčiau kalbėti apie vieną išskirtinai, apie trečią Ministrą Pirmininką Praną Dovydaitį, kuris premjeru buvo vos vieną mėnesį, už tai buvo sušaudytas... Mes visi prisimename Juozą Urbšį, kuris 1990-aisiais sulaukė mūsų nepriklausomybės. Eidamas 95-tuosius metus mirė, bet jau žinodamas, kad Lietuva atkurta. Vienintelis iš šimto prieškarinių ministrų, pamatęs tą atkurtą Lietuvą. Šiandien mes ja didžiuojamės ir rūpinamės jos saugumu. Aš tikiuosi, kad mūsų istorijos pamokos bus perkeltos į ateitį ir ta ateitis visada bus mūsų širdyse. Dėkoju tiems, kurie kūrė tą Memorialą, kurie prisidėjo savo darbu. Tai yra vienas pirmųjų, bet tikiuosi, kad jų dar bus. Nepamirškime savo praeities“, - kalbėjo Seimo pirmininkas (G. Gorienė. Ten pat).

Taigi, Memorialas pastatytas, pašventintas ir laukia jo lankytojų. Mons. Alfonso Svarinsko viena didžiausių svajonių realizuota. Ir nors Memorialo šventinimo dieną smarkiai lijo lietus, visi iniciatyvinės grupės nariai šypsojosi, buvo laimingi, atlikę savo pilietinę pareigą nužudytiesiems Lietuvos ministrams ir mons. Alfonsui Svarinskui.

 

 

Atgal