VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

02.02. Vasario 16-osios aktas grįžta į Signatarų namus

Vasario 1 d. į Vilniuje esančius Signatarų namus sugrįžo prof. Liudo Mažylio rastas istorinis dokumentas – 1918 metų vasario 16 dienos nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Istorinis dokumentas eksponuojama tose pačiose Signatarų namų patalpose, kuriose ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris.

Nemokamai pamatyti dokumentą lankytojai gali kiekvieno mėnesio paskutinįjį sekmadienį. Kitomis dienomis Signatarų namus galima aplankyti įsigijus įprastinį bilietą.

Vasario 16-osios nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo paskolino Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas, kuriame dokumentas ir buvo rastas.

Nuo 2018 metų sausio, kai istorinis dokumentas pirmą kartą buvo pristatytas visuomenei, iki lapkričio mėnesio Signatarų namuose jį pamatė daugiau nei 30 tūkstančių žmonių.

Naujoje ekspozicijoje – kelias valstybingumo link

Signatarų namuose veikia atnaujinta ekspozicija, kurioje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. To meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Tautos politinė sąmonė brendo ne tik kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, bet ir inteligentų namuose, rašant mokslinius ir publicistinius straipsnius, redaguojant leidinius, diskutuojant, kuriant. Lankytojai galės pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišos primena, kad tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus.

Signatarų namuose išsamiai pasakojama ne tik Vilniaus lietuvių visuomeninio gyvenimo istorija, – jis stiprėjo, įvairėjo net atokiuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijai okupavus kraštą, lietuviškų draugijų veikla buvo smarkiai suvaržyta. Vis dėlto tuo metu ir Lietuvoje, ir išeivijoje gyvenantys tautiečiai buvo įsitikinę, kad Europos žemėlapis po karo gerokai pasikeis, ir šios lemtingos progos nedera praleisti. Ekspozicijoje pristatoma įdomi ir mažai tyrinėta išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga rodo, jog jų finansinė ir politinė parama turėjo didžiulę svarbą valstybingumo atkūrimo procesui.

Daugelyje eksponuojamų mažai žinomų Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti remiamų prieglaudų, mokyklų, bendrabučių nuotraukų matome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Jos išryškina šių politikų veiklos universalumą: tie patys žmonės dirbo labdaros darbą, rašė vadovėlius ir mokytojavo, organizavo Lietuvių konferenciją, dirbo Lietuvos Taryboje. Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atkurti 1917–1918 metų atmosferą.

Visi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai buvo talentingi, išmintingi, veržlūs, ryžtingi, dažnai jau iki 1918 metų spėję daug pasiekti žmonės. Lietuvos Tarybos narių nuotraukos, autentiški daiktai, paveikslai, baldai, dokumentai, tikimės, padės geriau pažinti šiuos žmones, pajausti ypatingą valstybingumo gimimo meto atmosferą.

Dauguma eksponatų yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Muziejus dėkoja Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems ir Lietuvos atminties institucijoms, kurių padovanota, paskolinta ar leista kopijuoti vertinga medžiaga praturtino ekspoziciją.

Lietuvos Nacionalinio Muziejaus informacija

Atgal