ISTORIJA
09.27. Zarasų apskrities policija vokiečių okupacijos metais
Rašytojas kraštotyrininkas Vytautas Indrašius
1941 m. birželio 25 d. vokiečių kariuomenės genami, paskutiniai raudonarmiečių daliniai praėjo pro Zarasus Daugpilio link.
Lietuvos Laikinosios vyriausybės nurodymu į savo pareigas pradėjo grįžti buvę nepriklausomos Lietuvos tarnautojai, okupacinės rusų valdžios nušalinti nuo pareigų 1940 m. liepos 15 d. 1941 m. birželio 27 d. į Zarasus atvyksta ir apskrities policijos vado pareigas užima Jonas Juodvalkis (1896 09 12 Polekniškio k, Daugailių v, Utenos aps. – 1969 11 20 Čikagoje). Šis policijos valdininkas nuo 1919 m. birželio 9 d. dirbo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje: kriminalinėje ir viešoje policijoje, nuovados viršininko padėjėju Tauragėje, nuovadų viršininku Utenoje, Molėtuose, Zarasuose, o 1941 – 1943 m. – Zarasų apskrities policijos vadu. Apdovanotas LDK Gedimino V laipsnio ordinu (1932. 02 15). Zarasų apskrities policijai vadovavo iki 1943 m. balandžio 1 d. ir buvo atleistas „dėl ligos“, pasidėjus nesutarimui su vokiečių valdžia.
Prisiminimuose jis rašo: „Sugrįžęs iš miško per radiją sužinojau, kad Kaune sudaryta Lietuvos vyriausybė, kad ji įsakė visiems buvusiems valstybės tarnautojams grįžti prie savo pareigų. Vincas Tamošiūnas, Antanas Leipus, Mečys Medinis ir dar keletas atvykome į Zarasus. Kadangi ligšiolinis Zarasų apskrities policijos vadas Benediktas Svylas negalėjo į savo tarnybą sugrįžti (buvo išvežtas į Sibirą), tai mane, kaip buvusį Zarasų policijos nuovados viršininką ir turintį vyresniškumą tarnyboje, visuomenės atstovai mane pakvietė policijos vado pareigoms, tiesa labai sunkiom. Sutikau, nes būti viršininku jaučiau ir moralinę pareigą.
Kiek darbo! Tinkamų senesnių tarnyboje policistų vos keletas sugrįžo. Vieni bolševikų išžudyti, kiti Sibiran išvežti. Paskubomis paskirsčiau nuovadų viršininkus su teise patiems savistoviai policijos nuovadas organizuoti.
Policijos tarnybą aptvarkęs, liepos 25 d. išvykau į Kauną, ministeriui apie padėtį apskrityje pranešti ir prisistatyti. Grįžtantį į apskritį, liepos 27 d. Vidaus reikalų ministeris atsargos plk. teisininkas Jonas Šlepetys savo raštu oficialiai paskyrė mane Zarasų apskrities policijos vadu. Zarasuose buvo vokiečių karo komendantas. Savo nuožiūra jis ir komunistus bausdavo. Atradęs sudegintą miestą ir nekaltų žmonių žudynes, keliolika likusių komunistų sušaudė“ (Jonas Juodvalkis„Mano dienos“, Čikaga, 1973, lap. 12, 30 – 32).
Pradėjęs eiti Zarasų apskrities policijos vado pareigas, Jonas Juodvalkis 1941 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1 paskirstęs į valsčius grįžusius policijos tarnautojus, įsakymu Nr. 2 kreipėsi į juos:
„Brangūs policijos pareigūnai! Iš rytų atplūdę raudonieji barbarai išbėgo, bet nemažai dar pasiliko pakrikusių gaujų, kurios dar mėgina terorizuoti mūsų apskrities kai kurias apylinkes.
Policistai! Mūsų šventa pareiga yra imtis visų priemonių neatidėliojant išvalyti apskritį nuo užsilikusio barbariško gaivalo ir užtikrinti gyventojams ramybę ir turto neliečiamybę. Tad organizuokite vietose gyvybės ir turto apsaugos būrius ir visomis priemonėmis likviduokime raudonųjų kraugerių likučius. Kur bus pastebėtos skaitlingesnės gaujos praneškite vokiečių kariams.
Teikite vokiečių kariams visokeriopą paramą, palaikydami su jais kuo glaudesnius santykius.
Aš tikiuosi, kad Jūs, Policistai, uždedamas jums pareigas atliksite su didžiausiu pasišventimu, negailėdami nei sveikatos, nei gyvybės ir tuomi prisidėsite prie mūsų krašto gerovės“ (LCVA, f. R-1106, ap. 2, byla 17).
Liepos pradžioje iš aktyviausių sukilėlių jau visur buvo sudaryti valsčių pagalbinės policijos būriai. „Partizanai dalyvauja ne tik kovose, bet aktyviai dirba ir atkuriamose įstaigose. Balys Ubeika, kuris visą laiką slapstėsi nuo išvežimo, organizuoja policijos nuovadą, daugiausia iš partizanų sudaromas laikinasis komitetas, kuris rūpinasi viso ko sutvarkymu. Sudaromas komitetas nukentėjusiems nuo raudonojo teroro ir karo audrų lietuviams šelpti. Plaukia aukos, nukentėję šelpiami. Gyvenimas pradeda įeiti į normalias vėžes“, - rašoma 1941 m. rugpjūčio 4 d. Dusetų sukilėlių partizanų būrio kronikoje. (LCVA, f. R-1106, ap.2, byla 18, lap. 265 – 266).
Pilnas pavojų buvo pirmųjų policijos tarnautojų darbas. Pradžioje susirėmimai su besitraukiančių raudonarmiečių grupėmis, vėliau, ypač nuo 1943 m. pradžios – su sovietiniais diversantais, kuriuos subūrė Atajevas iš Nadūnų kaimo ir kuriuos parašiutais nuleisdavo iš Sovietų Rusijos. Atajevo banditai terorizavo vietos gyventojus, atiminėjo maisto produktus, drabužius, neretai ir nužudydavo. 1943 m. kovo 11 d. Tilžės miške nužudė Gaidės girininkijos eigulį Stepą Valutą, 1943 m. spalio 16 d. nušovė Imbrado valsčiaus viršaitį Antaną Cicėną, ūkininkus Antaną Kazlauską iš Suvieko, Antaną Žilėną iš Miškiniškių kaimo, Salako valsčiaus, Antalieptės valsčiaus viršaitį Antaną Nenėną, medicinos felčerį Gabrį Samochvalovą iš Palivarko kaimo, Degučių valsčiaus, išniekino ir nužudė Kriovų kaimo ūkininko Jono Karlos dukrą, 16 –tę Apoloniją ir sudegino jų namus. Atsišaudydamas nuo puolančių banditų, 1943 m. spalio 29 d. padegto namo liepsnose žuvo Salako girininkijos eigulys Jonas Rūkštelė (gim. 1900) su uošve Juodvalkiene, prieš metus nužudyto Degučių girininkijos eigulio Eduardo Rūkštelės brolį iš Grybiškių kaimo, Salako valsčiaus.
Jonas Juodvalkis. 1938 metai
Lietuvos policijos daliniai – savisaugos batalionai
Savisaugos dalinių paradas. 1943 m.
Kariai prie bunkerio 1943 m.
Kariai žygyje.Nuotraukos iš Lietuvos ypatingojo archyvo
1941 m. liepos 2 d. Salako policijos nuovados viršininkas Bonifacas Rūkštelė, Zarasų apskrities policijos vadui raportavo, kad „š/m. birželio 30 d. 7 val. iš Minčios miško į Salako m. buvo atvykę apie 1000 sovietų karių, kurie per kaimus eidami darė plėšimus ir žiauriai žudė žmones. Narbutiškių vnk. nužudė Bagdoną Julių apie 60 m. amžiaus ir Bagdoną Vladą apie 25 metų, o Jakiškių kaime – Ramanauską Kostą apie 50 m. amžiaus. Policija ir apsaugos būrys iš miestelio buvo pasitraukęs ir niekas iš jų nenukentėjo. Salakas sovietų rankose išbuvo 5 valandas“ (LCVA, f. R – 1106. ap. 1, byla 95, lap. 66).
Tai vienintelis atvejis, kai besikurianti policija, negausi ir menkai ginkluota, negalėjo pasipriešinti prieš gerai ginkluotų sovietinių kareivių pulką. Kitur narsiai pastodavo kelią besibastantiems raudonarmiečiams ir banditams. Yra Dūkšto valsčiaus policijos nuovados viršininko Vinco Juodvalkio raportai, kuriuose rašoma, kad buvo nuginkluota keletas grupių raudonarmiečių. 1941 m. liepos 11 d. susišaudyme su raudonarmiečiais Dūkšto policija nukovė sovietinį pulkininką (pavardė nežinoma), bet žuvo ir policininkas Jonas Karka.
Salako policijos nuovados viršininkas Bonifacas Rūkštelė, Zarasų apskrities policijos vadui pranešė, kad 1941 m. rugpjūčio 29 d. Didžiasalio kaime partizanai pastebėjo 6 ginkluotus asmenis, kurie pastebėję partizanus pradėjo šaudyti ir trauktis. Vienas iš jų buvo pašautas. Kiti užsidarė Aukštakalnio kaimo gyventojo Savelijaus Nikitino pirtyje. Įvyko susišaudymas, kurio metu nuo sprogusios granatos pirtis užsidegė. Gaisravietėje rasta 4 neatpažintų asmenų lavonai, 5 parabeliai, 4 pistoletai Walter ir 7 nesprogusios granatos. Ginklus paėmė vokiečių kariai atvykę į įvykio vietą. (LCVA, f. R – 1106, ap. 1, byla 95, lap. 64).
1941 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis Zarasų apskrityje, priklausomai nuo teritorijos dydžio ir gyventojų skaičiaus, buvo toks policijos tarnautojų skaičius:
Zarasų miesto nuovada, 2717 gyventojų.
Nuovados viršininkas Vincas Tamošiūnas, gimęs 1902 m. Ignalinos k, Daugailių v. Utenos aps.
Vachmistrai: Antanas Mičiūnas, gimęs 1899 m. Paupinės k. Imbrado v, Zarasų aps.
Jonas Stunžėnas, gimęs 1914 m. Antanapolio k, Rozentalės v. Latvijoje.
Balys Ubeika, gimęs 1899 m. Padustėlio k. Dusetų v. Zarasų aps.
Antanas Žilėnas, gimęs 1915 m. Vaišnoriškių k. Tauragnų v. Utenos aps.
Jonas Paškevičius, gimęs 1911 m. Rygos m. Latvijoje.
Jonas Mecelica, gimęs 1911 m. Narvydžių k. Daugailių v. Utenos aps.
Antanas Pužas, gimęs 1914 m. Vėdarių k. Antazavės v. Zarasų aps.
Raštvedys Petras Vilenčikas, gimęs 1901 m. Gražių k. Vaškų v. Pasvalio aps.
Antalieptės valsčiaus nuovada, apie 5000 gyventojų.
Nuovados viršininkas Jonas Dūdėnas, gimęs 1897 m. Kuzmiškių k. Salako v. Zarasų aps.
Vachmistrai: Petras Nenėnas, gimęs 1896 m. Zabičiūnų k. Antalieptės v. Zarasų aps.
Aleksas Mickevičius, gimęs 1910 m. Padusčio k. Antalieptės v. Zarasų aps.
Antazavės valsčiaus nuovada, apie 5000 gyventojų
Nuovados viršininkas Bronius Masionis, gimęs 1914 m. Dervinių k. Antazavės v. Zarasų aps.
Vachmistrai: Leonas Vitėnas, gimęs 1914 m. Reinių k, Salako v. Zarasų aps.
Antanas Juodvalkis, gimęs 1913 m. Polekniškio k. Daugailių v. Utenos aps.
Juozas Petrauskas, gimęs 1910 m. Druskininkėlių k. Leipalingio v.
Imbrado valsčiaus nuovada, 6761 gyventojas
Nuovados viršininkas Mečius Petravičius, gimęs 1900 m. Užkalniškės k. Dūkšto v. Zarasų aps.
Vachmistrai: Vincas Stunžėnas, gimęs 1905 m. Smėlių k. Imbrado v. Zarasų aps.
Edvardas Stunžėnas, gimęs 1914 m. Novinkų k. Imbrado v. Zarasų aps.
Juozas Jurevičius
Antanas Kaukėnas
Degučių valsčiaus nuovada, apie 6000 gyventojų
Nuovados viršininkas Pranas Mučinskas (laikinas), gimęs 1896 m. Mažeikių k, Mažeikių aps.
Vachmistras Justinas Stulgys, gimęs 1916 m. Kemionių k. Salako v. Zarasų aps.
Dusetų valsčiaus nuovada, apie 8000 gyventojų
Nuovados viršininkas Alfonsas Biveinis, gimęs 1904 m. Grybiškių k. Salako v. Zarasų aps.
Vachmistrai: Jonas Pužas, gimęs 1916 m. Vėdarių k. Antazavės v. Zarasų aps.
Mečys Medinis, gimęs 1907 m. Šlepečių k. Daugailių v. Zarasų aps.
Alfonsas Vapsva, gimęs 1906 m. Padusčio k. Antalieptės v. Zarasų aps.
Augustas Labuckas, gimęs 1914 m. Didžiasalio k. Salako v. Zarasų aps.
Raštvedys Povilas Petras Stauskas, gimęs 1911 m. Petrapilio m. Rusijoje.
Dūkšto valsčiaus nuovada, gyventojų skaičius nenurodytas.
Nuovados viršininkas Vincas Juodvalkis, gimęs 1900 m. Polekniškio k. Daugailių v. Utenos aps.
Vachmistrai: Stasys Eitminavičius, gimęs 1908 m. Avilių k, Antazavės v. Zarasų aps.
Petras Rūkštelė, gimęs 1908 m. Vinkšninių k, Daugailių v, Utenos aps.
Vincas Adurkis, gimęs 1901 m. Amerikoje
Bronius Labuckas, gimęs 1914 m. Amerikoje
Nikodemas Martinkėnas, gimęs 1910 m. Antakmenės k. Dūkšto v. Zarasų aps.
Karolis Varna, gimęs 1906 m. Driškūnų k. Dūkšto v. Zarasų aps.
Bronius Venslovas, gimęs 1914 m. Baibių k, Degučių v. Zarasų aps.
Salako valsčiaus nuovada, apie 10300 gyventojų.
Nuovados viršininkas Bonifacas Rūkštelė, gimęs 1910 m. Grybiškių k. Salako v. Zarasų aps.
Vachmistrai: Antanas Vilgoša, gimęs 1898 m. Putriškių k. Molėtų v. Utenos aps.
Petras Umbrasas, gimęs 1898 m. Vardžiukiemio k. Salako v. Zarasų aps.
Balys Mardosas, gimęs 1906 m. Salako miestelyje.
Petras Mardosas, gimę 1899 m. Salako miestelyje.
Raštvedys Kazys Bujavičius, gimęs 1918 m. Puodžiūnų k. Saločių v. Biržų aps.
Smalvų valsčiaus nuovada, apie 8000 gyventojų.
Nuovados viršininkas Antanas Bertulis, gimęs 1907 m. Indučių k. Antalieptės v. Zarasų aps.
Vachmistrai: Bronius Juškėnas, gimęs 1896 m. Gudelių k. Degučių v. Zarasų aps.
Petras Litvinas, gimęs 1902 m. Daukšų k. Mosėdžio v. Kretingos aps.
Vladas Černiauskas, gimęs 1914 m. Beliūniškių k. Smalvų v. Zarasų aps.
Antanas Leipus, gimęs 1915 m. Šlepečių k. Daugailių v. Utenos aps.
Kazys Jurkštas, gimęs 1911 m. Mičionių k. Debeikių v. Utenos aps.
Petras Gitenis, gimęs 1912 m. Drobiškių k. Salako v. Zarasų aps.
Petras Gaidelis, gimęs 1915 m. Drobiškių k. Salako v. Zarasų aps.
Jonas Dūdėnas (gimimo metai ir vieta nenurodyti) Turmanto punkto vedėjas. (LCVA, f. R-1106, ap.2, byla 15).
Pirmaisiais tarnybos mėnesiais veiklumu pasižymėjo Zarasų apskrities policijos nuovadų pirmieji viršininkai: Antalieptės – Vytautas Pajaujis, Dusetų – Stasys Eitminavičius ir jį pakeitęs Alfonsas Biveinis, Dūkšto – Vincas Juodvalkis, Imbrado – Vincas Stunžėnas, Salako – Bonifacas Rūkštelė, Smalvų – Antanas Bertulis.
1943 m. lapkričio 28 d. Zarasų policininkai Degučių valsčiuje, Bikėnų kaimo pirtyje apsupo ir sunaikino kiek ankščiau parašiutais nuleistus sovietinius diversantus Joną Vanagicką (slap. Vaškys) ir Stanislavą Jachimovič (slap. Kruglova). „Į policijos rankas pateko svarbūs dokumentai – Zarasų apskrities diversantų, jų rėmėjų, žmonių, pas kuriuos gyveno diversantai, sąrašai ir adresai, būrio veiklos ataskaita, žemėlapiai. Prasidėjo sovietinio pogrindžio dalyvių Zarasų apskrityje suėmimai, jų struktūros pakriko ir iš esmės buvo likviduotos. Pakrikimo mastai buvo tokie dideli, kad A. Sniečkus svarstė, ar nereikėtų paleisti visą Zarasų apskrities pogrindžio organizacija ir kurti naują, kruopščiai patikrinus kiekvieną narį“ (R. Zizas „Sovietiniai partizanai Lietuvoje“, Vilnius, 2014, psl. 235).
Likviduojant sovietinius diversantus Zarasų policija turėjo ir praradimų. Gavus pranešimą, kad iš Baltarusijos teritorijos, Kazėnų miškų prasibrovusi diversantų grupė apsistojo Janavos viensėdyje, tarp Antalieptės ir Vencavų, 1943 m. liepos 6 –os pavakaryje juos apsupo bulviaduobėse ties ūkininko Petro Miškinio sodyba. Nenustatę tikslios diversantų dislokacijos vietos, priekyje ėję policininkai buvo pakirsti iš kulkosvaidžio. Žuvo policininkai Pranas Baltakis (gim. 1921 m. Jūžintuose, ten ir palaidotas), Edmundas Maldauskas (gim. 1906 m. Baravykų kaime, palaidotas Zarasuose), Jonas Varnas (gim. 1913 m. Puodžių kaime, palaidotas Užpaliuose) ir Alfonsas Vapsva (gim. 1906 m. Padusčio kaime, palaidotas Antalieptėje), o vadovavęs operacijai Alfonsas Biveinis (mirė 1991 m. sausio 26 d. Toronte) ir policininkas P. Žibutis sužeisti. Pasinaudoję sąmyšiu, diversantai miškais sėkmingai išėjo iš apsupties ir pasiekė Dusetų girią.
Praėjus 60 – čiai metų nuo tos tragiškos dienos, giminės ir kraštiečiai nepamiršo žuvusių policininkų ir jų atminimą įamžino didingu granitiniu paminklu. Paminklo projektą paruošė žuvusiojo sūnus inž. Ildefonsas Maldauskas, žinias surinko rašytojas, kraštotyrininkas Vytautas Indrašius ir išleido knygelę „Žuvusiems ties Antaliepte atminti“ (2003). Paminklo pastatymui vadovavo adv. Vytautas Zabiela, aktyviai talkino mokslų daktarai: Danguolė Pociūtė, Henrikas Jasiūnas, Vilius Matulis ir Vytas Statulevičius, pedagogas Vytautas Mieželis ir kiti. Iškilmingas paminklo pašventinimas įvyko 2003 m. rugsėjo 3 d. (V. Indrašius ir I. Maldauskas „Įamžintas žuvusių policininkų atminimas“, „Draugas“, Čikaga, 2004 m. spalio 1 – 13 d.)
1943 m. liepos 14 d. apie 14 val. 30 min. sulaikant sovietinius diversantus, Girdžiūnų kaime, Dūkšto valsčiuje, buvo sunkiai sužeistas Zarasų policijos vachmistras Igoris Kazanas, gimęs 1924 11 22 d. Kalvarijos m., Marijampolės aps., kur tuo metu Lietuvos kariuomenėje karininku tarnavo jo tėvas Afanasijus Kazanas. Suteikus pirmąją pagalbą ir nuvežus į Zarasų ligoninę, kitos dienos 3 val. ryte mirė. Igoris Kazanas iškilmingai palaidotas Zarasų kapinėse. Jausmingą nekrologą parašė poetas Balys Laimutis Švalkus, Igorio atminimui eilėraštį skyrė Alfonsas Bikulčius (laikraštis „Karys“ 1943 m. Nr. 31, 32).
Keturi pasipriešinę sovietiniai diversantai buvo nukauti, išskyrus N. Rožkovą, kuris pasislėpė ežero melduose. Diversantai: Marija Melnikaitė, F. Sapožnikovas ir S. Krasnovas paimti gyvi ir vokiečių įsakymu sušaudyti prie Kaniūkų kaimo kapinių, Dūkšto valsčiuje. Policijos tarnautojų kautynes su diversantais išsamiai aprašė Petras Matekūnas apybraižoje „Karas Zarasuose“ („Draugas“, Čikaga, 1974 m. spalio 4 d.). Tik čia, kaip ir kitose publikacijose, nuo tarybinių laikų tiražuojama klaida, kad kautynės su diversantais įvyko 1943 m. liepos 8 d., o Marija Melnikaitė sušaudyta liepos 13 d. Iš tiesų kautynės su diversantais įvyko liepos 14 d. ir Melnikaitę prie Kaniūkų kaimo kapinių vokiečiai sušaudė tą pačią dieną, arba kiek vėliau.
Zarasų policija susekė, kad Salako valsčiuje, Žaliumų kaime, pas ūkininką Rusecką apsistojo sovietiniai diversantai. 1944 m. kovo 6 d. Salako policija su vokiečių kareiviais apsupo sodybą. Per susišaudymą namas užsidegė, du banditai bandė pabėgti ir buvo nukauti. Likusieji priešinosi. Gaisravietėje buvo rasti penki jų lavonai, kulkosvaidis, 5 pistoletai ir 4 šautuvai. Policija nuostolių neturėjo. (žurnalas „Policija“ 1944 m. Nr. 4. lap. 35, LCVA f. R-1106, ap 2, byla 15. lap. 24).
Čia tik menka dalis paminėtų Zarasų apskrities policijos kovinių operacijų.
Kai bolševikų frontas 1944 m. vasarą artinosi prie Zarasų apskrities, miesto ir valsčių aktyvas, tarnautojai ir inteligentija, palikę namus ir turtą, pradėjo trauktis į Vakarus. Traukėsi vieningai, juos į didelį būrį apjungė Zarasų apskrities viršininkas dr. Jonas Steponavičius.
Petras Matekūnas dokumentinėje apybraižoje „Karas Zarasuose“ rašo: „Liepos 12 d. Gražutės miške, 6 km. nuo Zarasų, pasirodė rusų tankai. Telefoniniai ryšiai su Salaku, Dūkštu, Degučiais ir Utena nutrūko. Policija, LLA nariai, tarnautojai, kai kurie su šeimomis susirinko Zarasuose.
Dar prieš išvykstant iš Zarasų, Vincas Tamošiūnas ir mokytojas J. Preibys iš Zarasų kalėjimo paleido politinius ir kriminalinius kalinius, kurių tarpe buvo ir Imbrado valsčiaus rusų šventikas, suimtas už rusų partizanų šelpimą.
Besitraukiančių kolona susidarė apie 100 vienkinkių vežimų, vieno sunkvežimio ir lengvos mašinos, dviejų motociklų, 15 dviratininkų ir 5 raitelių. Apskrities viršininkas Jonas Steponavičius, paskutinis apleisdamas Zarasus, apsiverkė, nes nesitikėjo žilagalvis senelis jo daugiau pamatyti, kur jis tiek dirbo, sielos ir meilės buvo įdėjęs.
Vienas kitam padedama, kolona traukėsi į Vakarų pusę, per Rokiškį, Pandėlį, Biržus ir perėję Latvijos teritoriją pasiekė Viekšnius, Mažeikių apskrityje. O iš ten, kai prasidėjo prie Tryškių rusų bolševikų ofenzyva pasitraukė į Vakarus. (P. Matekūnas „Karas Zarasuose“, dienraštis „Draugas“(Čikaga), 1974 m. spalio 8 – 9 d.)
Atgal
.jpg)
