ISTORIJA
2023.03.25. Iš Užpalių šaulių būrio istorijos
Vytautas Indrašius
Užpalių šaulių būrys susikūrė 1921 m. pavasarį, praėjus pusantrų metų nuo Utenos miesto šaulių būrio ir valdybos įregistravimo. Iniciatoriai ir steigėjai buvo Užpalių progimnazijos mokytojai: Pranas Gipiškis, Anelė Adomavičiūtė, Balys Tarvydas,Petras Rapšys ir kiti miestelio šviesuoliai. Būrio vadovu išrinko Antaną Adomaitį (1902 12 11 – 1990 11 14), aktyvų vyrą iš miestelio. Lietuvos šaulių sąjungos leidinyje „Trimitas“ A. Adomaitis rašo, kad „šauliams sunku dirbti nes trūksta nusimanančių darbininkų. Mums prieinamas literatūros platinimas. „Trimito“ platinimą pradėjome nuo 10 egz. paskiau išplatinome 25 egz. Dabar išsirašėme 50 egz. kurį žmonės uoliai skaito“ („Trimitas“, 1922 10 07).
Be spaudos platinimo, šauliai rengė viešus vakarus, su vaidinimais. 1923 m. sausio 21 d. puikiai suvaidino „Verpėja po kryžiumi“ ir „Žylė galvon – velnias uodegon“. Po vaidinimų būdavo jaunimo šokiai ir žaidimai. „Per šokius atsibastė girtas pilietis M. ir pradėjo ardyti tvarką. Paskui jis susipešė su žydeliais. Vakaro vedėjas pašaukė miliciją, kad pašalintų mušeiką. Bet milicija jo nepašalino, tik nusivedė į kitą kampą, nes buvo gėręs su juo „vandenėlį“. Todėl visi žinokite, jog Užpalių milicija vieton tvarkos daboti, dabar pati daro netvarką. Šaulių būrys per visuotinį susirinkimą nutarė vesti griežtą kovą prieš girtuoklystę ir milicijos apsileidimą. Tik viena nelaimė yra, kad užpaliečiai kreiva akimi žiūri į šaulius. O viską daro tik „vandenėlis“, tas žmonių žudytojas“ – piktinasi straipsnio autorius Vytauto ainis („Trimitas“ 1923 02 03).
Kai 1922 m. lapkričio mėn. slaptame Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos posėdyje buvo iškeltas patriotinis šūkis „Susigrąžinti Klaipėdą“, Antanas Adomaitis 1923 m. sausio mėn. dalyvavo jos vadavime. Už tai buvo apdovanotas Klaipėdos išvadavimo Bronzos medaliu. Grįžęs į Užpalius, vėl stiprino šaulių būrį.
Pirmųjų šaulių tikslas buvo turėti savo patalpas. Buvo planas panaudoti stačiatikių cerkvę miestelyje, tačiau negavo iš valdžios leidimo. Galiausiai praplėtė ir atsiremontavo patalpas mokykloje, kuriose įsteigė spaudos skaityklą. Šauliai intensyviai treniravosi, rengė krepšinio, futbolo, net bokso varžybas. „Trimito“ žinutėse rašoma, kad šaulių sportininkų komanda buvo gerai paruošta, dalyvavo varžybose su Vyžuonų, Sudeikių ir net Utenos miesto komandomis. Pvz. 1924 m. rugpjūčio 3 d. įvyko dvi varžybos su Utenos miesto šaulių komanda. Rezultatas 4 : 4.
Dėl įvykusių nesusipratimų, Antanas Adomaitis iš šaulių būrio pasitraukė, tačiau nuo aktyvios veiklos nenusišalino. Dalyvavo ir šaulių, ir katalikų draugijų veikloje, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime Užpaliuose. Už tai 1945 m. sausio 30 d. buvo suimtas, nuteistas ir iki 1956 m, gegužės mėn. kalinamas Mordovijos, Komijos ir Karagandos lageriuose. Grįžęs gyveno Užpaliuose ir palaidotas šiose kapinėse. Nebėra ir jo sūnaus Aloyzo (1928 – 2016), fizikos mokytojo ir kraštotyrininko, pateikusio prisiminimus monografijai „Užpaliai“.
Antanas Adomaitis - pirmasis Užpalių šaulių būrio vadas 1956 m.
Užpalių šaulių būrio valdyba 1931 m.
Užpalių šaulių būrio (kuopos) naujų narių priesaika 1937 m.
Mokytojai Užpalių šaulių būrio nariai Ksavera ir Juozas Baltakiai 1932 m.
Užpalių šaulių būrio (kuopos) dviratininkai apie 1937 m.
Adomaičiai buvo Užpalių krašto šviesuoliai. Antano sesuo Anelė Adomavičiūtė (Adomaitytė) Peterburge baigusi gimnaziją, buvo pirmosios, 1915 m. įsteigtos Užpalių lietuviškos pradinės mokyklos vedėja, o brolis Pranciškus Adomaitis (1911 – 2008) kunigas ir politinis kalinys.
Po A. Adomaičio būrio vadu išrenkamas Fabijonas Tamošiūnas. Būrys gausėjo, ateidavo jauni ir pagyvenę žmonės. Vadovauti, organizuoti kultūrinius ir šventinius renginius, aprėpti visuomeninius ir finansinius dalykus būrio vadas jau buvo nepajėgus, todėl buvo sudaroma būrio valdyba, su pirmininku, kuris veiklą suskirstė į keletą grandžių: dramos, sporto, švietimo. Vėliau atsirado choristai, raiteliai, dviratininkai. Rengė jaunimo vakarones su spektakliais, organizuotai pasirodydavo per valstybines ir religines šventes (Vasario 16 – ją, Spalio 9 –ją šv. Kalėdas, šv. Velykas ir kt).
1928 m. lapkričio 10 d. Abromiškio mokyklos vedėju Švietimo ministerija paskyrė vyžuoniškį Valentiną Saladžių. Po pusmečio vykusiame susirinkime, V. Saladžius išrenkamas Užpalių valsčiaus šaulių valdybos pirmininku, būrio vadu lieka Jonas Jankauskas, pavaduotoju Juozas Čeponis, sekretoriumi – mokytojas Juozas Baltakis, kasininku - Juozas Gabė. Juos ir matote 1931 m. birželio 11 d. žurnale „Trimitas“ patalpintoje nuotraukoje. Sovietinė okupacija žiauriai sudarkė jų likimus: Valentinas Saladžius (1906 – 1995), Juozas Gabė (mirė 1980 m. New Jorke) ir Juozas Čeponis (mirė 1977 m. Sidnėjuje), pasitraukė į Vakarus, mokytoją J. Baltakį (1907 – 1942) ir aktyvistą Joną Jankauską (1904 – 1945 08 28) nukankino Sibiro lageriuose. Vietiniai Užpalių kolaborantai nepagailėjo ir šeimos: Barborą Jankauskienę (1904 – 1987) su penkiais mažamečiais vaikais: Jonu, Vilmantu Zenonu, Birute ir Donata ištrėmė į Irkutsko sritį. Lietuvon vienas po kito sugrįžo 1960 – 1967 metais.
Neturiu duomenų, kas buvo Užpalių šaulių būrio valdybos pirmininku, Valentinui Saladžiui 1931 m. rugsėjo 1 d. išvykus mokytojauti į Vyžuonas. Nes po poros metų pradėta rūpintis šaulių namų statyba; 1933 m. buvo parengtas namo projektas, išlieti pamatai. Namų statyba ir įrengimas turėjo būti baigti 1938 m. ir kainuoti per 30 000 litų. Prieš tai (1934 m) Užpalių šauliai parengė ir išleido albumėlį, kuriame įdėjo ir būsimo namo brėžinį.
1935 m. sausio 27 d. šaulių būrio susirinkime į valdybą išrenkami policijos valdininkas Kazys Sruoga, mokytojas Juozas Baltakis ir Ignas Bražionis („Trimitas“ 1935 02 14)
1936 m. rugsėjo mėn. LŠS sąjunga etatiniu Užpalių šaulių valdybos pirmininku patvirtino atsargos jaun. leitenantą Joną Birietą (1908 – 1979), uteniškį iš Norkūnų kaimo, dirbusį Užpalių valsčiuje sekretoriumi. Tai buvo pirmas ir vienintelis karininkas Užpalių būryje, kuris ir vadovavo šauliams iki 1940 m. birželio 15 d. kol ją likvidavo Lietuvą okupavus Sovietų sąjunga. Jonas Birieta su šeima 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno ir mirė Australijoje, Melburno mieste.
J. Birietai vadovaujant šaulių būrys išaugo iki kuopos ir vadinosi LŠS II Utenos apskrities šaulių rinktinės 10 – ji Užpalių šaulių kuopa. Vadovas pagrindinį dėmesį skyrė vyrų kariniam parengimui, buvo pravedami teoriniai kursai ir praktiniai apmokymai. Organizavo raitelių ir dviratininkų būrius. Įteisino Užpalių moterų šaulių būrį, kuriam vadovavo Sofija Barisaitė (1898 - 1985).Tai buvo pedagogė iš pašaukimo, globojo angelaičius, šelpė neturtinguosius, padėjo auklėti našlaičius. Gražiausi jos pedagogines veiklos metai (1930 – 1957) praėjo Užpaliuose. Tik būdama pensijoje apsigyveno Utenoje ir palaidota senose miesto kapinėse.
Užpalių šauliai turėjo gausų chorą, kuriame 1940 m. duomenimis jau buvo 34 dainininkės ir dainininkai. Choristams vadovavo mokytojas Juozas Baltakis (1907 – 1942). Jis buvo muzikalus, grodavo smuiku, akomponavo pianinu. 1941 m. birželio 14 d. sovietiniai budeliai mokytojus Ksaverą ir Juozą Baltakius, su dukrele Lina ištrėmė į Sibirą. Juozą nukankino Rešotų lageryje, Krasnojarsko krašte, žmona su dukra iki 1958 m. kankinosi lediniame Bulūno krašte, Jakutijoje (LYA, tremties byla 37272).
Tvirtas, kūrybingai aktyvus Užpalių šaulių būrys, okupacinės valdžios statytinio Sniečkaus įsakymu buvo panaikintas 1940 m. birželyje, karu su kitomis politinėmis, visuomeninėmis ir kūrybinėmis nepriklausomos Lietuvos organizacijos. Prasidėjo represijos prieš šaulių būrio vadovus ir aktyvistus. Vieni atsidūrė mirties lageriuose jau tais pačiais 1940 metais, kiti – po karo. Šiame straipsnyje atkurta tik menka dalis Užpalių šaulių būrio veiklos ir netekčių istorijos dalis. Tikiu, kad ją papildys buvusių šaulių būrio narių vaikai ir vaikaičiai.
Atgal
.jpg)
