Kultūra
10 01. Saulė, šaulys ir Šiauliai
Vytautas Baškys
Kasmet rugsėjo 22 d. minime Šiaulių - Saulės pergalės – Baltų vienybės dieną, šiemet – 780-osios metinės. Kasmet rugsėjo 22 d. minime ir M. K. Čiurlionio gimimo metines, šiemet – 141-osios. Čiurlionis ir Saulė – pažinkime genijų per jo dailę ir mintį.
Saulė Čiurlioniui – viena didžiausių įkvėpimo ir tapybos aistrų. Jo idėja ir šviesos troškimas aitrina atmintį, kelia norą pažinti, jausti ir būti gyvenime po saule su Saule. 1907 metais Čiurlionio nutapytame paveiksle „Saulė“ saulė itin didelė ir įtaigojanti. Iš už miško kylantis didžiulis liepsnojantis pusrutulis tarsi ryšys tarp dangaus ir žemės apšviečia pasaulį. Ypatingai išrantytas saulės paviršius paryškina kaitra užkoduotą liepsną, kuri atgimsta žemėje.
Priekiniame plane tamsių medžių siluetai, jų rantytos viršūnės įspūdingai liepsnojančiais kaligrafiškais pavidalais atkartoja saulės spindesį žemėje. Susitelkusi saulės energija pasiekia žemės gelmę. Ir ne tik, Čiurlionio „Saulė“ apšviesdama dangų ir žemę apšviečia ir įkaitintą Lietuvos istorinę praeitį.
Žvelgiant iš perspektyvos nusvidinta Čiurlionio „Saulė“ suspindo laisvės šviesos pergale, išgarsino ir it žiburys apšvietė Lietuvos praeitį. Šioje atodangoje „Saulė“ meniniu įvaizdžiu persipina su legenda ir įsitvirtina atmintyje. Žvelgdami į savo valstybės praeitį, krašto gynybos kovų aitryje su „Saule“ atsiremiame į istorinius valstybės bei kultūros paveldo pamatus, į didžiąją pergalę Šiaulių-Saulės mūšyje.
Erdvus menininko vaizduotės polėkis, jautrumas Lietuvos praeičiai, padeda pajausti tai, kas yra tikra, ką suvokiame gyvybės šaltiniu, kuris veikia mūsų gyvenimo ritmą. Tai veikiausiai pajaučia tie, kurie gyvena tautos ateitimi, jaučia krašto gynėjo šaulio ir istorinės Saulės pergalės atgarsį, kuris laikmečio laisvės lūkesčiu skamba mūsų himno žodžiuose „Tegul saulė Lietuvoj Tamsumas prašalina...“ .
„Saulė“. M. K. Čiurlionis 1907 m.
1Esame visa savo esybe prigludę prie Saulės, kuri ne tik lietuvių sąmonėje ir kultūros paveldepasireiškia kaip globėja, bet mums baltams saulė yra ypatinga, ji ir savitos istorijos turinyje, tautinės pasaulėjautos bruožas. Įtaigojanti „Saulė“ – ne vienintelis Čiurlionio kūrybos paveikslas. Ji visu raiškumu pasirodo 1905-6 metais nutapytame trylikos paveikslų cikle „Pasaulio sutvėrimas“, suskamba „Saulės sonatos“ ir daugelyje kitų Čiurlionio darbų siužetuose. Jų vaizdinė erdvė atgarsiu įkvepia meno kūrėjus.
Poetė Salomėja Nėris eilėraštyje „Šaulys“ lyriniu įvaizdžiu susiejo jį su saule: „Rieda saulė – / Ugnies kamuolys, – / Per pasaulį / Žygiuoja šaulys“. Apibendrindama šaulio galią suteikia jam nepaprastų savybių: „Įtempta raumenų geležis, – / Kad laisva būtų žemė graži, / Kad sušiltų, atgytų gamta, – / Raumenų geležis įtempta“ („Iš M. K. Čiurlionio paveikslų“).
Išaukštinta „Saulė“, įkvepianti jos dvasia atgimsta kiekvienos kartos menininkų kūryboje. XXI a. pradžios poetė Birutė Lengvenienė eilėraštyje „Ir visi, kas prie SAULĖS“ pasakojimu apie krašto gynybos kovas prabyla tautos likimu: „Vėl rugsėjis nudažė šermukšnį… / Mūšoje duburiai sunerimo! / Jie neleidžia užmiršt / Įsirėžusio brūkšnio / Nuo kadaise, / nuo Saulės / Ligi mūsų dienų, / Ligi tavo ir mano likimų!“
Asmeninis „tavo ir mano“ likimas verčia susitelkti, pajusti pareigą,kviečia pajusti Saulės mūšio dvasią: „Užsimerk ir pajusk, / Kaip virš baltiško rūko, / Spinduliais apkraštuota, / Lietuvos praeitis / Užu teisę būt Lietuva grumias!“ Įvykių atodangoje paminimi žymiausių su tais įvykiais susietų kunigaikščių vardai: „Mindaugai! / Vismantai, / Viestartai! / Vykintai! / Skomantai! / Rušky ir Kinteni! / Tautvilai! / Eivydai! / Irgi Lengveni! / Ir visi, kas prie SAULĖS / Užu Lietuvą stojot, / Jūs tautos atminty nepradingot!“.
Kupinos poetinio pakilumo mintys sureikšmintos gyvybišku gamtos ir savitumo virpėjimu verčia skelbti prigimtą teisę „Kaip SAVE SAVIMI pavadint“. Per tai poetė sureikšmino baltų savitumo pasaulėvaizdį: „Baltų mįslės į dabartį verias, / Skaitom ženklus Burniškių žynio“. Šis žynio paminėjimas susietas su Burniškių vietovės pavadinimu esančiu prie Mūšos.
Svarbu, jog „Saulės“ švytėjimas aprėpdamas tiek daug praeities klodų degina atmintį ir jaudina širdį. Meninėje kūryboje „Saulė“, istorinė Šiaulių-Saulės pergalė ir legendinis Šaulys“ pačia jautriausia simbolio prasme įsiliejo į Lietuvos gyvenimą, kuriame plazdanti atgarsiais Čiurlionio kūryba yra tapusi jo nemirtingumo liudijimu. Per tai ramybės nebus, jei padvelkusi čiurlioniškos dvasios šviesa kaip amžių vėjas palies tavo sielą. Dargi nuo „Saulės“ sklindanti energija veikia sąmonę, sukelia norą pažinti praeitį, jausti atsakomybę už savo kraštą ir būti gyvenimo vertybių sargyboje.
Atgal
.jpg)
