Kultūra
10 07. Lietuvos azerbaidžaniečio fotoparoda Nemenčinės Gedimino gimnazijoje
“Lietuvos aido“ korespondentas Alfonsas Kairys
Pilnutėlė Nemenčinės Gedimino gimnazijos salė laukė prasidėsiančios Rugsėjo 28-osios - Vilniaus įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardo dienos ir Nemenčinės Gedimino gimnazijos vardo dienos minėjimo.
O prieš tai... Kiekvienas dalyko mokytojas į trečiadienio pamokas įtraukė bent 5 min. priminimą apie LDK Gediminą, Lietuvą, Nemenčinę ir Gedimino gimnaziją – taip į ugdymo turinį buvo integruota kultūrinė, kūrybinė, meninė, vertybių ugdymo veikla, puoselėjamos gimnazijos tradicijos, ugdomas pilietiškumas; 1-8 klasių moksleiviai gimnazijos kiemą išmargino kreidelėmis - piešė šventinius atvirukus; 9-12 klasių mokiniai, įvairių dalykų mokytojai, mokyklos svečiai gimnazijos aktų salėje dalyvavo Gedimino vardo dienos šventėje, kurios metu buvo atidaryta Kamal Zulfijev Lietuvos ir Azerbaidžano, kitų įspūdingų pasaulio vietų fotografijų paroda.
Ispanija. Auksu spindinti Kordobos pilis
Uolų ir jūros draugystė
Šventę pradėjusi Daiva Losinskienė, Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas, dėkodama parodos autoriui verslininkui Kamal Zulfijev bei parodos iniciatoriui Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos nariui Alfonsui Kairiui, pasidžiaugė, kad ši šventė ir paroda – dovana tapo tikru tiltu tarp Azerbaidžano ir Lietuvos. Tiltu, jungiančiu dvi kultūras, dvi istorijas, dvi kalbas…
Pasisveikinęs „Salam Alejkum“, mecenatas pacitavo 1323 m. sausio 25 d. LDK kunigaikščio Gedimino laiško ištrauką: „Visiems krikščionims, pasklidusiems visame pasaulyje, vyrams ir moterims, o drauge ypač žymiems miestams Liubekui, Zundui, Bremenui, Magdeburgui, Kelnui ir kitiems iki pat Romos, Gediminas, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, (siunčia) savo nekintamos pagarbos ir palankumo (pareiškimą) ir sveikinimą“.
Ir tęsė: ,,Tarsi žinodamas apie Gedimino kvietimą, atvykau į Lietuvą 1988 metais. Nuo tada Lietuva man ir mano vaikams tapo Tėvyne. Esu Kamal Zulfijev. Gimtąja talyšų kalba mano vardas skamba kaip KEMAL. Kadangi čia niekas negali jo ištarti taisyklingai, dėl to lietuvių kalba visi sako Kamal.
Gimiau ir užaugau dabartinio Azerbaidžano Talyš regione, Talyšų kalnuose.
Kalnų maudynės ežere
Kamalas Zulfijevas (viduryje), pristatęs parodą, su Nemenčinės Gedimino gimnazijos bendruomene
Gyvenu ir ūkininkauju Šalčininkų r. Kartais imu fotoaparatą į rankas ir fotografuoju savo malonumui. O kartais, esant galimybei, ir keliauju. Fotoaparato akis fiksavo keliones po Naująją Zelandiją, Ispaniją, bet daug jų ir iš Lietuvos padangės“. Toliau Kamalas Zulfijevas pravedė lyg ir edukacinį užsiėmimą apie fotografiją, pradėjęs nuo šio žodžio kilmės. Šis terminas anglų ir vokiečių kalboje pradėtas vartoti 1839 m. vasarį) ir baigęs žodžiais: „Šiais technologijų laikais beveik kiekvienas gali fotografuoti, nes tam pritaikytas ir telefonas, ir kiti prietaisai. Fotografija naudojama netgi kosmose”.
Vėliau, visiems sekant fotonuotraukų autorių, komentuota kiekviena parodai dovanota (visam laikui ir nemokamai) nuotrauka ir jo žodžiai:„Norėdamas padėkoti už gerumą, kurį jaučiame čia gyvendami, dovanojame savo fotonuotraukas Nemenčinės Didžiojo kunigaikščio Gedimino gimnazijai, nes žinome, ką reiškia Gediminas visai Lietuvai ir ne tik jai, bet ir kitatautiečiams, kuriems suteikta galimybė oriai gyventi čia“. Ir nemažiau svarbus jo komentaras: „Kodėl gi aš pavadinau savo ekspoziciją “Pažįstamas nepažįstamasis”. Apie kitus mes galim kalbėti nesustodami - ir daug. Bet ką galim pasakyti apie save. Beveik nieko. Mes dažnai nežinome, ką sugebame daryti, ką galim. Bet dažniausiai žinome, kad daug ko negalim. Noriu pasakyti, kad toks požiūris yra klaidingas. Kiekvienas mūsų unikalus. Tik, gaila, mes nepanaudojame savo unikalumo, savo gebėjimų. Manau, mes, suaugusieji, turime padėti vaikams atskleisti savo unikalumą, gebėjimus, kad kiekvienas jų ateityje galėtų tapti ryškia asmenybe”.
Baigdama įspūdingą renginį ir nuoširdžiai padėkojusi Kamalui Zulfijevui už neįkainojamą dovaną, Daiva Losinskienė kvietė visus Gedimino gimnazijos bendruomenės narius, Nemenčinės gyventojus apsilankyti parodoje ir ragino „statyti tiltus, tiltus pažinties, suartėjimo ir bendradarbiavimo“.
Ir prierašas: „Internetinėje erdvėje apie Kamalą Zulfijevą parašyta, kad jis ūkininkas, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos narys ir kai prie to dar pridedi , jog jis - Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos „Talyš“, Visuomeninės organizacijos „Azeri“ pirmininkas bei internetinės svetainės azeri. lt steigėjas bei rėmėjas, supranti, kokią darbų naštą pakelia šis žmogus.
Tačiau niekur neparašyta, kad šis žmogus nuo Talyšo kalnyno ir kalnų upės Kuros (tikriausiai suprantama, kad kalbama apie Azerbaidžaną, ugnies žemę) tikras altruistas.
Jo pastangomis ir lėšomis prieš kelerius metus remtas Azerbaidžano Respublikos dienos minėjimas, Vinco Krėvės - Mickevičiaus, Chodžaly kaimo tragedijos sukaktys, burta Lietuvos azerbaidžaniečių jaunimo sąjunga, pradėta steigti azerbaidžaniečių mokykla Vilniaus edukologijos universitete (darbus baigė Azerbaidžano respublikos ambasada Lietuvoje) ir daug kas kita.
Daug keliauta ir keliaujama.
Na, o įspūdingas savo kelionių akimirkas visada įamžina fotografijoje.
Šį kartą jis dovanoja Jūsų gimnazijai savo darbų parodą, įspūdingai ją pavadindamas ,,Pažįstamas nepažįstamasis“. Kodėl Jūsų? Aš, dirbdamas Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuravau Rytų Lietuvą ir, kai manęs Kamalas paklausė, kam galėtų įteikti šią dovaną, pasiūliau kelias ugdymo įstaigas.
Mecenatas pasirinko Nemenčinės Gedimino gimnaziją. Juk ji pavadinta mūsų mums ir pasauliui brangaus Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino vardu.
Atgal
.jpg)
