VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

10 22. Skapiškio literatės

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Skapiškio biblioteka kartu su labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis“ literatų klubo Skapiškio grupe „Liktarna“, 2016 m. liepos – surengė literatūrinę popietę.

Popietėje dalyvavo grupės „Liktarna“ narės ir viešnios: Aldona Lavickienė, Laima Lapienienė, Danutė Mikėnienė, Janina Čeikienė, Laimutė Jončienė, Aldona Raišienė, Lina Savickienė, Vladislava Klimkaitė, Laimutė Papučkaitė, Danutė Kliauzienė, Roma Bugailiškienė ir šio straipsnio autorė.

Buvo priminta labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis“ įkūrimo istorija. Apie šį fondą pasakojo Aldona Lavickienė. Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė anykštietė medikė Aldona Dudonytė – Širvinskienė sūnaus Karolio Širvinsko (1980–2001) atminimui 2007 m. įkūrė šį fondą.

Apie labdaros ir paramos fondą „Baltasis balandis“ pasakoja Aldona Lavickienė (sėdi stalo gale), ant rankos jos suvertos spalvotų karoliukų apyrankės. Iš kairės sėdi: Aldona Raišienė, Roma Bugailiškienė, Aldona Lavickienė, Laima Lapienienė, Danutė Mikėnienė, Janina Čeikienė ir Laimutė Jončienė

Jau nuo 2005 m. A. Širvinskienė pradėjo organizuoti literato, tautodailininko, tragiškai žuvusio (nutrenkė žaibas pjaunantį žolę) klieriko Karolio Širvinsko vardo poezijos konkursus.

Įkurtas labdaros ir paramos fondas „Baltasis balandis“, remia jaunuos kūrybingus žmones. Rengiami poezijos ir bardų muzikos vakarai, literatūriniai spektakliai, organizuojamos įvairios šventės, parodos, vyksta knygų pristatymai ir konkursai literatams. Šiems renginiams Aldona Širvinskienė skiria savo laisvalaikį, žinias ir ženklią dalį medikės atlyginimo. Be to, ji įkūrė ir aktyviai veikiantį internetinį puslapį (www.svedasai.info). Aldonai Lavickienei pasiūlius ir A. Širvinskienei pritarus, pradėti rengti ir humoro vakarai. Pirmoji šventė vyko Skapiškyje, tad ateityje tokio pobūdžio renginiai ir vyks Skapiškyje. Poezijos renginiai vyksta įvairiose Lietuvos vietose, ten, kur yra laureatai. Konkursų metu būna dvi nominacijos viena – bendra, kita – skirta Karoliui Širvinskui.

Būtina pažymėti, kad visa literatų klubo Skapiškio grupė „Liktarna“ įstojo į labdaros ir paramos fondą „Baltasis balandis“. Tai didžiausia grupė fonde, jungiančiame apie 40 narių.

Savo kūrybą skaito Laima Lapienienė (viduryje). Kairėje - Aldona Lavickienė, dešinėje – Danutė Mikėnienė

A. Lavickienė pasakojo, kad labai įdomus renginys vyko Kunigiškių kaime (Svėdasų seniūnija), vadinosi jis „Skambantis medis“. Kiekvienas, atvykęs į renginį, sodyboje ant medžio kabino varpelį, o vėjui vos papūtus, neįprastas varpelių garsas buvo toli girdimas.

Labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis“ pastangomis Anykščių asocialių šeimų vaikams baikeriai visai savaitei išnuomavo sodybą. Skapiškėnės pakviestos pabendrauti su vaikais, skaitė jiems ir savo poezijos posmus.

Nepriklausomų rašytojų sąjunga turi savo ženkliukus, tad Aldona Lavickienė „Liktarnos“ narėms – jų devynios – pasiūlė įdomų skiriamąjį ženklą –iš spalvotų karoliukų padarytas apyrankes. Pati Aldona, kadaise sumąsčiusi literatų klubo Skapiškio grupei pavadinimą „Liktarna“, padarė gražias apyrankes ir kiekviena narė galėjo išsirinkti jai patinkančios spalvos apyrankę.

Skapiškio poetės. Iš kairės: Danutė Mikėnienė, Janina Čeikienė, Laimutė Jončienė. Už jų Skapiškio tautodailininko Broniaus Bickaus išdrožta ir bibliotekai padovanota skulptūra „Bibliotekininkė“

Pradžioje poetės burdavosi pas Aldoną Lavickienę, yra susirinkę ir kitose vietose, vienas renginys buvo Audronės Tubelienės namuose, renkasi bibliotekoje. „Liktarnos“ renginių metu atidaromos parodos (Vlados Klimkaitės, Laimutės Papučkaitės), prie suneštinių vaišių skaitomi naujausi poezijos posmai, apsakymai, novelės, diskutuojama.

Liepos 26-ąją poezijos posmus, skirtus Karoliui Širvinskui, skaitė Laima Lapienienė (eilėraštis nominuotas Salamiestyje). Kiekviena, įdėjusi daug širdies šilumos savo kūrybai: poezijai, novelei - juos perteikė su jauduliu, pasiekusiu klausančiųjų širdis. O Janinos Čeikienės eilėraštis, parašytas 2016 metais ir skirtas seimūnams, sukėlė gražaus juoko ir diskusijų. Štai kokias eiles Janina skyrė daugumai Seimo narių.

Janina Čeikienė

Apie seimūnus

Pirma rūšis – tai seimūnai

Antri – pašalpiniai,

Kurie dirba, vargsta, triūsia,

Būna paskutiniai...

 

Prieš rinkimus mūs seimūnai

Aukso kalnus žada.

Kai išrinksime seimūnus –

prarasim ir žadą!

Jie liežuvius pagalanda

Ir čiulbėti moka.

Netikėkim propaganda –

Daug ten yra broko!

 

Ne visiems išlikti lemta,

Gaus jie išeitines.

Sakys –mes tarnavom tautai!

Pagarba Tėvynei!

 

Užsieny atostogaus

Vandeny pliuškensis,

Ir vis skųsis, aimanuos,

Kad sunku gyventi…

Roma Bugailiškienė perskaitė posmus iš straipsnio autorės kadaise dovanotos Rietavo krašto poezijos knygos. Vaikystėje išmoktus poezijos posmus perskaitė Vlada Klimkaitė ir Danutė Kliauzienė, be to, jos abi kartu su Laimute Papučkaite užtraukė liaudišką dainą, sulaukdamos visų susirinkusiųjų pritarimo.

Aldona Raišienė be savo sukurtų posmų kalbėjo apie kaimo vakaruškas (medžiagą pradėjo rinkti prieš 10 metų) ir apie pačius seniausius muzikantus. Seniausio žinomo muzikanto smuikininko – Juozo Misiūno šįmet minimos 120-osios gimimo metinės. Mokytoja Skapiškyje ir jo apylinkėse surado 15 senųjų muzikantų. Jie buvo savamoksliai, nepažinojo natų, o muzikos atlikimo meną perduodavo iš kartos į kartą. Muzika, kaip teigė A. Raišienė, persiduodavo ir genais.

Dalis literatų klubo Skapiškio grupės „Liktarna“ narių su „Literatūrinės popietės“ dalyviais. Iš kairės: Roma Bugailiškienė, Aldona Raišienė, Laimutė Papučkaitė, Laima Lapienienė, Aldona Levickienė, Danutė Kriauzienė, Laimutė Jančienė, Lina Savickienė, Danutė Mikėnienė, Janina Čeikienė ir Vladislova Klimkaitė

„Liktarna“ narės pasidžiaugė, kad pasirodys dar viena Aldonos Raišienės knyga, skirta Skapiškio muzikantams (ta knyga jau pasirodė ir apie ją mokytoja kalbėjo rugsėjo 1-osios šventėje Skapiškio pagrindinėje mokykloje).

Ši, kaip ir kitos „Literatūrinės popietės“ buria lyrinės sielos dvasingas moteris, randančias džiaugsmą kūryboje ir gebančias savo sielos grožį perteikti kitiems.

2015 m. buvo išleistas pirmas Kupiškio rajono literatų klubo „Lėvens balsai“ kūrybos almanachas „Prošvaistės“ (232 psl.), kurioje ir poečių iš Skapiškio Laimos Lapienienės bei Aldonos Elenos Raišienės posmai ir glaustos apie jas žinios. Jas ir perteikiame.

Laima Lapienienė (g. 1958 m.)

... eilės ... tos eilės, tarsi gurkšnis vandens dykumoj...

„Esu iš Žemaitijos, nuo nuostabių Dubysos krantų atklydusi į Kupiškio kraštą ir pasilikusi čia. Tikiuosi, visam laikui. Eiliuoju, kaip moku, kaip sako širdis, ir jei duos Dievas, dar ir toliau dėsiu žodį po žodžio. Be taisyklių, bet iš širdies“

 

Kur surasti rankas, kurios rūpesčių raukšlę nubrauktų,

Kaip sutikti akis, kurios kelią nušviestų kaip žvaigždės,

Kaipgi širdį surast, kad galėčiau prie jos prisiglausti

Ir nurimus žiūrėt – už langų krinta pirmosios snaigės...

 

Gera būtų svajot, nors svajonėj laiminga pabūti,

Nors minutei, trumpam užsimiršt, negalvot, neliūdėt,

Krinta snaigės lengvai, kloja baltu pūku pilką žemę,

Gal jos ilgesį mano galėtų giliai kur paslėpt...

 

Lai tūnotų jisai po sniegu visą žiemą giliausiai,

O pavasarį tirptų, nuplauktų upeliais srauniais,

Ir dainuotų širdis, prisikėlus su žydinčiom ievom ,

Ir svajot nenustotų gegužio tyliais vakarais...

 

Aldona Elena Raišienė (g. 1933 m.)

Čia mano Gimtinė,

Čia mano namai.

Čia mano berželiai,

Čia mano klevai.

Čia ežeras mano,

Paskendęs rūkuos,

Ir varpas, nuskendęs,

Giliai ajeruos...

„Skapiškis – vienintelis adresas mano gyvenime. Šaknimis ir šakomis įaugusi į šį Aukštaitijos kampelį. Negalėčiau be jo. Todėl ir mano kūryboje gražiausi posmai skirti Gimtinei, Motinai, Gamtai, Mokyklai, Jaunystei, Meilei, Šeimai...

Pirmieji bandymai kurti gimė dirbant su mokiniais – reikėjo meninio žodžio. Širdį džiugina, kad dainas pagal mano eiles dainuoja Naivių ansamblis „Obelėlė“. Jau 10 metų Skapiškio mokykloje skamba mano sukurta „Mokyklos daina“ (ji tapusi mokyklos himnu – straipsnio autorės pastaba)

Sidabrinis lietus

Nužydėjo geltonos purienos,

Ežere jau užmigo lelijos.

Nuskubėjo tolyn mūsų dienos...

Sidabrinsi lietus jau nulijo.

 

Jau nuplukdė sraunieji upeliai

Pirmą meilę, svajones gražiausias.

Tik palinkusio gluosnio šakelę

Atminimų vainikan įausim.

 

Neliūdėk, kad nežydi purienos,

Neliūdėk, kad užmigo lelijos.

Neskaičiuokim, kiek metų praėjo.

Sidabrinis lietus jau nulijo...

***

Visoms Skapiškio poetėms „Liktarnos“ narėms kiek galima daugiau kūrybinio džiaugsmo valandėlių.

Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

 

Atgal