Kultūra
11 05. Ar Druskininkuose nenuobodu menininkui?
„Didžioji dalis mano skulptūrų - iš akmens“, - sako skulptorius Gediminas Mažintas, bet labiausiai gabų talentingą menininką traukia šiuolaikinė monumentalioji skulptūra. Varėnos rajone, Ratnyčios kaimelyje gimęs skulptorius Gediminas Mažintas į gimtą sodžių gyventi ir dirbti grįžo iš JAV, kur eilę metų gyveno su tėvais. Atrodo, ko dzūkeliui trūko tolerantiškoje ir turtingoje meno galerijomis Amerikoje? Jau Floridos vidurinėje mokykloje besimokiusio moksleivio iš Lietuvos darbai atsidūrė garsiose JAV meno centruose, ispanų menininko Salvadoro Dali muziejuje Sankt Petersburge (Floridoje), ir kt.. Kvietimus studijuoti JAV universitetų meno departamentuose ir rekomendacijas jam rašė garsūs tenykščiai meno pedagogai. Bet moksleivis iš patriotinių paskatų grįžo namo į Lietuvą ir nesigaili, kuria skulptūras. Šiandiena vienu perspektyviausių šalies modernių skulptoriumi vadinamas menininkas G.Mažintas nesigaili grįžęs į tėvynę. Praėjusiais metais buvo gavęs Kultūros ministerijos stipendiją, surengė personalinę parodą Druskininkuose, kurią aplankė gausūs kurorto svečiai. O per dešimtmetį gimtasis Ratnyčios kaimelis buvo prijungtas prie Druskininkų, kaip ir Švendubrė, Neravai, Vieciūnai ir kitos kaimiškos vietovės sovietmečiu priklaususios Varėnos rajonui.O Gedimino gyvenamasis namas Ratnyčioje atsidūrė M.K.Čiurlionio gatvėje...
Gediminas Mažintas (viduryje) tarp parko lankytojų
Skulptūra „Pupa“ Palangos parke
Rudenėjančioje Palangoje, pušyne ties Birutės parku ir jūra, atidarytas lietuviškų pasakų parkas, viliojantis ne tik jaukia aplinka, bet ir žaismingomis skulptūromis, kurias galima ne tik „pačiupinėti“, bet ir išgirsti, laipioti po jas, sukioti jų atskiras detales ir kt. Kone 2 ha užimančiame parke, kur įrengti nauji takai, apšvietimas, sutvarkyta infrastruktūra, dalyvaujant pantomimos aktoriams bei aidint fejerverkams pristatytos keturios skulptūros lietuviškų pasakų motyvais: “Lapė ir ąsotis”, “Seku seku pasaką”, „Saulė ir Mėnulis“, „Pupa“. Pastarosios autorius – druskininkietis skulptorius Gediminas Mažintas. Pasak šio projekto meninės dalies kuratoriaus Andriaus Petkaus, kuriant skulptūras didelis dėmesys skirtas ne tik jų atraktyvumui, bet svarbiausia - meninei išraiškai, kuri, be abejo, pirmiausia intriguoja suaugusius parko lankytojus. Ties kiekviena skulptūra įrengta informacinė lentelė, kurioje galima ne tik perskaityti pasaką, bet ir išgirsti ją, sekamą Ingos Valinskienės balsu, prieš tai paspaudus specialų mygtuką. Kol kas pasakos sekamos lietuviškai ir angliškai, o ateityje jos ketinamos įgarsinti dar keliomis užsienio kalbomis.
Mums šis pajūrio įvykis įdomus dar ir tuo, jog skulptūros „Pupa“ autorius yra druskininkietis skulptorius Gediminas Mažintas, kurį kalbiname ne vien tik lietuviškų pasakų parko Palangoje atidarymo proga.
- Jei neklystame, jūsų skulptūros „pamėgę“ parkų erdves? Daugeliui įsiminė „Gedimino Mažinto pilis“, „atriedėjusi karučiu“ prie centro „Dainava“ prieš daugiau nei 10 metų, kai dar studijavote Lietuvos dailės akademijoje. Skulptūra „Takelis“ Druskininkų Žako Lipšico parke prie „Draugystės“ sanatorijos intriguoja ne tik žvilgsnį, bet ir skatina veiksmui, t.y. perlipti. Panašiai ragina ir „Pupa“ Palangoje, kuri jau atidarymo dieną buvo aplipusi besikarstančiais vaikais. Ko gero, lietuvių liaudies pasaka apie pupą, išdygusią kone iki dangaus, buvo dėkinga „judriai skulptūrai“ sukurti? Kuo šis kūrinys jums svarbus palyginus su kitomis paties sukurtomis skulptūromis?
- Tai labai sudėtingas kūrinys iš techninės pusės - namelį išliejant iš betono, formos turėjo būti ir labai tikslios ir tvirtos. Pupai iš metalo sukurti prireikė ir kalvio Edvardo Mačaičio pagalbos. Tikras iššūkis buvo per 14 dienų pasaką paversti realybe. Pakraunant kūrinį vežti į Palangą, dar ne visos detalės buvo išimtos iš gipso formų, todėl buvo neaišku, kaip jos susidėlios, ar sutaps. Labai džiaugiuosi - montavimas buvo sėkmingas.
- Priminkite savo skulptūras, kurios tapo Druskininkų ir kitų vietovių kraštovaizdžio dalimi...
- Vis labiau ir labiau traukia šiuolaikinė monumentalioji skulptūra lauko erdvėse - Druskininkuose jų yra šešios, po vieną – Kėdainiuose ir Palangoje, Lukšių miestelyje – keturios. Didžioji dalis mano skulptūrų yra iš akmens. Ši medžiaga viena mieliausių man.
- Ko gero, kuriat ne vien skulptūras?
- Kūryboje apsiriboju skulptūra ir instaliacija, visi kiti vaizduojamojo meno žanrai man yra mažiau įdomūs. Savo malonumui papaišalioju, paeskizuoju kilusias idėjas. Kuriu nestandartinius interjerus - jei apsilankytumėte Druskininkų, Vilniaus, Palangos vandens parkuose bei Druskininkų „Snow arenoje“, tai didžioji dalis uolų ir meninio apipavidalinimo yra mano kūriniai.
- Išgyventi vien tik menu mūsų miestelyje veik neįmanoma. Ieškant lėšų išgyventi paprastai menininko profesija tampa laisvalaikio pomėgiu. Kaip jūsų atveju?
- Tikrai nėra lengva. Nuo idėjos iki galutinio rezultato skulptoriams reikia daug pinigų, įrankių bei įgūdžių įvairiausiose sferose. Tenka pabūti ir inžinierium, ir statybininku, ir suvirintoju, ir savo paties vadybininku. Skulptorių profesija tinkamai nėra vertinama, tai yra tikrų tikriausias sadomazochizmas, bet neįsivaizduoju savęs be jos. Užsidirbu lipdydamas skulptūras, reljefus, darydamas dirbtinius akmenis, židinių apdailą ir originalius- meninius antkapinius paminklus.
- Ar Druskininkuose nenuobodu menininkui?
- Na, tikrai, šis miestelis nėra joks kultūros centras. Parodos, kurios čia pristatomos, man dažniausiai nėra itin įdomios, tad nusprendžiau nesilankyti jose - nuotaikos gadinimas ir tiek. Jeigu ir atvežtum geresnę parodą, vargu ar kas tai įvertintų. Druskininkų meno žiūrovas per ilgai buvo bukinamas, kad praregėtų naujai. Bet tai ne bėda - yra internetas, gali sekti visus tau patinkančius menininkus. O gyvo bendravimo su menininkais tikrai trūksta.
Kalbėjosi Egidijus Mažintas
Nekilnojamas turtas Druskininkuose
Atgal
.jpg)
