Kultūra
12 20. Mūsų laikų žmogus
Petras Bielskis
Atėjo metas, kai žmogus privalo aiškiai apibrėžti savo vaidmenį ne tik pasaulyje, Europoje, valstybėje, bet ir, kas nemažiau svarbu, jį supančioje aplinkoje. Upė prasideda nuo upelio.
Pasaulis kraustosi iš proto. Senos kultūros miestuose kaip mokymo poligonuose išbandoma naujausia naikinimo technika, kas valandą į gabalus suplėšomi šimtai žmonių, vaikai, siaubo apimti, rankelėmis prisilaikydami išverstas žarnas bėga plytomis ir dūmais užtvindytomis gatvėmis, o tuo pat metu civilizuotai atrodantys vyrai puošniose salėse, ištaiginguose krėsluose susėdę derisi kada įjungti atsakiklus, kiek ir kur naudoti radarus, derina patogų deryboms laiką ir vietą. Ir tai dabar, ne Čingischano, ne Kolizėjaus žvėrių ir gladiatorių žudymo laikai.
Daug metų ir visokiomis formomis buvo ugdoma atomizuotos, izoliuotų individų masės idėja. To pasekmes ir turime – dvasinė, moralinė ir intelektualinė degradacija.
Kelias. S. Kancevičiaus foto
Girininkas B. Ambrazas (centre), S. Kancevičius(1 eil. centre)
Poezijos vakaras kaime
Filosofai tai įvardina kaip technokratinę – totalitarinę valdymo formą, kaip mastymo ir viešo kalbėjimo kontrolės formą. Tai nauja marksizmo ideologijos atmaina: ne ekonominis, o kultūrinis marksizmas. Senieji marksistai aiškino ir gyveno pagal ekonominius dėsnius – visa žmonijos istorija priklauso tiems kas valdo gamybos priemones. Kultūrinis marksizmas jau aiškina, kad viskas priklauso nuo to, kokia grupė dominuoja kitų grupių atžvilgiu. Kitaip vadinamas politiniu korektiškumu. Iš čia lyčių maišatis, šeimos neigimas, tautos atmetimas
Gyvename ir dirbame šaikomis, klanais. Pagrindinis „gero žmogaus“ rodiklis – saviškis, patinka ar nepatinka, gal tiksliau įtinka ar neįtinka. Ir tarsi nebežinome ką toliau daryti. Žinome ar bent privalome žinoti, nes kitaip neišvengiamas krachas.. Nežinia kiek tai rimta, bet pagaliau valstybės vyrai prakalbo, kad svarbiau valstybės interesai, o ne partiniai grupiniai interesai, kad yra valstybė, o tai reiškia yra tauta, kuri negali egzistuoti be individų bendruomenės. Kuriame pilietinės tautos sampratą. Tautos budimo požymiai pasireiškia vertybių deklaravimu. Pagrindiniai ištekliai –išsilavinę, iniciatyvūs ir darbštūs individai, savimonė ir savivoka, bendras likimas. Ir vyriausybė jau sudaroma individualių asmenybių atrankos principu. Lyg ir geros naujienos.
Bet visa tai tik tekstai. Dabar gyvybiškai svarbu atpažinti, iškelti arba padėti veikti tiems individams, kurie savo veikla peržengia savanaudiškumą, atsiriboja nuo siaurų grupinių tikslų bendruomenės naudai. Keisčiausia, kad tokie žmonės gyvena ir dirba greta mūsų, bet dažniausiai dėl neasavanaudiškumo ir iniciatyvumo patenka viršininkų nemalonėn ir nustumiami į paraštes.
Neseniai jau kelintą kartą perskaičiau Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus Sigito Kancevyčiaus menotyros magistro diplominį darbą „Bendruomenė ir teatras“. Stebina ne tik gilus menotyrinis problemos suvokimas ir mokslinis aiškinimas, bet ir pilietinis autoriaus asmenybės brandumas. Ir tai yra svarbiausia. Teatras lietuvių kultūroje, lietuvių savimonėje, jo dvasinėje struktūroje užima vieną svarbiausių vietų. Mūsų naujųjų laikų valstybė irgi viešai apie save pareiškė Palangos vaidinimu (1899). Spaudos draudimo laikai, nebuvo rašto, nebuvo valstybės, o teatras jau buvo. Ne pramoga, o susitelkimas. Tų įvykių dalyvė G. Petkevičaitė – Bitė liudija, kad prie jų „jaunų užsispyrėlių prisidėjo vyskupas Paliulionis, kuris tada buvo atvykęs Palangon“. Bendromeninė savivoka.
Norėdamas iškelti ir argumentuotai pagrįsti bendruomeninę kultūros idėją, autorius ištyrė keletą Žemaitijos teatrų. Detaliau susitelkta ties vyskupo Motiejaus Valančiaus teatro teorine samprata bei Baltrušaičių, Skaudvilės ir Bilionių teatrų patirtimi. Pateikiami detalūs spektaklių aprašymai ir režisūrinė analizė, kūrybinių grupių charakteristikos. Bet svarbiausia gerai motyvuotos ir argumentuotos socialinės kūrybinės veiklos išvados, tautodailės pilietinis poveikis šeimai ir kaimo bendruomenei. Išbaigta akademinė menotyrinė studija.
O jeigu priminti, kad Baltrušaičių ir Skaudvilės teatrus S. Kancevyčius pats sukūrė lygioje vietoje ir beveik po kelis naujus spektaklius pastato kasmet. Vaidybines trupes sudaro dešimtys bendruomenių narių su šeimomis, seneliais ir vaikais. Kūrybiniame vyksme dalyvauja kelios kartos,. Čia dingsta skirtumai tarp viršininkų, darbininkų, senų ir jaunų. Juos jungia bendras tikslas. Baltrušaičių teatre vaidina ūkininkė pirmininkė Edita Jucienė, seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas, mokymo centro direktorė Ona Sturonienė, darbininkas Aurimas Čepas, studentės Kristina Vaivadaitė, Viktorija Šetkutė, bibliotekininkė Jūratė Beržinienė... Skaudvilės bendruomenės teatre save kaip aktorius atrado bibliotekininkės Žydrė Macienė ir Regina Vingienė, ūkininkų šeima Eugenija ir Justinos Kudirkos, lituanistė Zita Jarašūnienė ir mokyklos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vingis bei Kaune gyvenanti, bet kai reikia vaidinti į Skaudvilę sugrįžtanti Rūta Medinienė.
Dar abu teatrai dalyvauja respublikiniuose festivaliuose, apžiūrose, gastroliuoja kituose rajonuose, ypatingai globoja kaimiškąsias gyvenvietes – tokiam darbui nudirbti reikėtų viso kultūros skyriaus darbuotojų.
Negana to S. Kancevyčius kartu su savo bičiuliu fotomenininku Raimondu Puišiu Prienų krašte organizuoja kasmetines Šaltupio klojimo teatrų šventes. Jo pastangomis įkurtas ir sėkmingai gyvuoja Batakių bibliotekos skaitytojų teatras. Beje, tai vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse suaugusiųjų dramos kolektyvas po bibliotekos stogu.
Bet tai tik S. Kancevyčiaus visuomeninės veiklos barai.
Biblioteka siūlo dar didesnes asmens raiškos ir bendruomeninės veiklos galimybes. Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos veikla, kuriai vadovauja S. Kancevyčius, ryškiai jaučiama visoje Tauragės apskrityje –literatūriniai renginiai, teminiai susitikimai su rašytojais, reikšmingų datų minėjimai, savo krašto žymių žmonių populiarinimas. Bibliotekos vadovo sugalvoti poetiniai skaitymai, kasmet vykstantys „Poetų ir bardų vakarai“ Tauragėje tapo kultiniais. „Rugpjūčio lyrikos“ šventė Baltrušaičiuose baigiantis vasarai, gamtoje, ant tvenkinio kranto, dalyvaujant poetams ir aktoriams profesionalams jau žinomi ir laukiami visame Klaipėdos regione ir, tikriausiai, ne tik...
„Biblioteka ir fotografija“, knyga ir reginys. Atskirai reikia pažymėti fotografijos meno sklaidą bibliotekoje. S. Kancevyčius savo ir kolegų fotografijos parodas yra surengęs beveik visose Žemaitijos bibliotekose neišskiriant ne tik Klaipėdos, bet ir Vilniaus bei Kauno. Parodos Tauragės vardu rengiamos ir už respublikos ribų – Gruzija, Latvija, Lenkija, Estija, Rusija, Ukraina. Net Lietuvos konsulas Tilžėje. Bronius Makauskas teigė, kad geriausias jo pagalbininkas lietuvių kultūros propagavimo klausimais Karaliaučiaus krašte yra Sigitas. Kai kurios parodos yra teminės – „Paryžius. Žmonės“(2010). Išleistas didelės apimties fotoalbumų: „Įkvėpimo šaltinis – Tauragė“( 2001), „40 tauragiškių portretų „(2007). Jis, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys važinėja po Lietuvą ir skaito paskaitas.
Bendradarbiavimas su apskrities bibliotekomis jokia naujiena, bet Tauragės B. Baltrušaitytės biblioteka surado bendradarbiavimo būdų su miškininkais. Prieš keletą metų pasirašyta socialinės partnerystės sutartis su Tauragės miškų urėdija. Veikla apima ne tik medelių sodinimo talkas, bet ir poezijos bendrus vakarus, parodas, kūrybines laboratorijas, kadangi miškininkai, būdami gamtos vaikai, mėgsta poeziją, patys rašo, fotografuoja. Ypatingai spalvinga kūrybinė draugystė su Šilinės girininku Bronislovu Ambroza. Biblioteka padeda telktis kūrybingiems žmonėms, suranda bendrą kalbą ir sklaidos būdus.
Bibliotekos direktoriaus globą jaučia ir Tauragės literatų klubas „Žingsniai“. Tauragės ir Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekų bendradarbiavimo dėka ir S. Kancevyčiaus rūpesčiu Tauragės literatai pristatė savo kūrybą vilniečiams. Pats S. Kancevyčiaus savo poeziją spausdinta literatūriniuose laikraščiuose (Literatūra ir menas), almanachuose, išleista eilėraščių knyga „Sekmadienis“ ( 2009).
Viename žmoguje režisierius, poetas, dramaturgas, fotomenininkas, meno tyrinėtojas ir gabus organizatorius. Ir visi gebėjimai ryškūs, mintis pozityviai kryptinga. Ryški, visuomeniškai aktyvi individualybė. Mūsų laiko žmogus.
Atgal
.jpg)
