Kultūra
02 07. Žurnalistų namuose Alberto Vaidilos paroda „Trupantys reljefai“
Loreta Nikolenkienė
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Vilniuje, Žurnalistų namuose pradėjo veikti dailininko Alberto Vaidilos paroda „Trupantys reljefai".
“Galima tik pasidžiaugti Alberto Vaidilos kūrybiniu aktyvumu, kurį jis rodo pastaraisiais metais, - atidarydamas parodą, pasakė rašytojas ir žurnalistas Vytautas Žeimantas. - Albertas Vaidila pasireiškė kaip įvairiapusis dailininkas: kalė iš akmens skulptūras, tapė, kūrė žurnalistų portretus, ekslibrisus, knygų grafiką. Yra vienas iš kompiuterinio meno pradininkų Lietuvoje. 2014 metais pirmasis Lietuvos žurnalistikos istorijoje surengė dvi autorines žurnalistų portretų parodas, kuriose buvo eksponuota per 60 darbų. Jie eksponuoti Žurnalistų namuose ir sostinės Rotušėje. Naujoji jo paroda – akivaizdus jo žingsnis meninio tobulėjimo kryptimi”.
Papildant V. Žeimantą, reiktų pasakyti, kad Albertas Vaidila daug nuveikė ir kaip menotyrininkas, žurnalistas. Baigęs Vilniaus dailės institutą, jis Šiaulių pedagoginiame institute dėstė meno istoriją. Aktyviai bendradarbiavo su periodine spauda - daugiausia rašė filosofijos, kultūros, architektūros, profesinės ir liaudies dailės klausimais, recenzavo parodas, spektaklius, dalyvavo televizijos ir radijo laidose. Su pranešimais apie dailės problemas dalyvavo mokslinėse konferencijose. Kai kurie jo pranešimai atspausdinti įvairiuose leidiniuose: tarptautinėje konferencijoje padarytas pranešimas „Šiuolaikinės lietuvių liaudies tapybos raida ir problemos“ įtrauktas į knygą „Pabaltijo liaudies tapyba“ (Kaunas, „Šviesa“. 1990), pranešimų konferencijose pagrindu paruošti straipsniai skelbti „Kultūros baruose“, „Teatre“, „Literatūroje ir mene“, “Lietuvos aide” ir kt. 1990 metais parašė ir apgynė mokslinį darbą „Liaudies meno funkcionavimas“. Parašė vadovėlį Lietuvos profesinėms mokykloms „Statybos menas“ (Vilnius, 2008). Beveik dešimt metų (1991 – 2000) jis buvo Lietuvos tautodailės ir amatų fondo prezidentas.
Albertas Vaidila kuria ir eilėraščius. Nemažai jų yra išspausdinta periodinėje spaudoje, taip pat ir žurnalistų poezijos knygose „Šitas aidas toli girdis…“ (2012), „Sušvieski, saule“ (2014).
"Trupantys reljefai" - dešimtoji mano autorinių darbų paroda, - teigia Albertas Vaidila. - Nuo ankstesnių ji pirmiausia skiriasi tuo, kad joje nėra spalvotų kūrinių, o tik juodai balti piešiniai. Tai - nespalvota grafika. Nespalvota grafika, taip pat fotografija dabar palyginti retai sutinkami. Kitas šios parodos ypatumas - darbai nėra plokštuminiai, dviejų išmatavimų, kas būdinga šiuolaikinei grafikai, o primena reljefą, trijų dimensijų vaizdą. Piešiniuose reljefas iliuzorinis, t. y. plokštumoje, ant popieriaus lapo linijų, šviesos ir šešėlių pagalba kuriamas skulptūrinių formų juodai baltas su pilkais atspalviais piešinys, sudaro vaizduojamų objektų tikroviškos skulptūros vaizdą arba primena paruošiamąjį skulptūros darbo etapą - sumanymo eskizą. Juoda ir balta spalva yra ne tik kontrastingos, gerai tinkančios perteikti formą, bet ir mano pasirinktos temos atžvilgiu įgauna simbolinę prasmę. Juoda spalva - mirties spalva, balta - gyvenimo. Mes, šios žemės gyventojai, kaip ir mus supanti aplinka, daiktai, ateiname iš tamsos, gyvenimo šviesoje egzistuojame - augame, keičiamės ir galiausiai nunykstame ir išnykstame nežinioje. Lieka tik atsiminimai. Materialūs paminklai paprastai skirti iškiliems įvykiams ar asmenims pažymėti ir išsaugoti ateities kartoms irgi ilgainiui aptrupa arba visai išnyksta”.
Atsisveikinimas. Dailininkas Albertas Vaidila
Po parodos atidarymo. Dalininkas Albertas Vaidila – sėdi (2 iš dešinės)
Reiktų pritarti dailininkui, teigiančiam, kad žmogus, būdamas stipriausias žemėje, kartu yra lengvai pažeidžiamas, „trapus". Ne atsitiktinai kai kurie A. Vaidilos piešiniai primena aptrupėjusių reljefų kopijas, pasižymi vaizdo neišbaigtumu, grafinėmis interpretacijomis, kurios nebūdingos skulptūrinio darbo eskizui. Tokiu vaizdo kūrimo būdu siekiama ne tik pabrėžti žmonių ir daiktų formos kaitą, laikinumo idėją, bet ir grafinio išraiškingumo.
„Trupančių reljefų" idėjos bendraautoriais laikau Antikos mąstytojus, kurie ragindavo žmones bent keletą kartų per dieną prisiminti, kad esame laikini šioje žemėje, - sako A. Vaidila. - Todėl privalome nešvaistyti tuščiai gyvenimui skirto laiko, nesureikšminti ištikusių bėdų, o išmokti pastebėti, branginti ir džiaugtis kiekviena diena, atnešančia malonių staigmenų, laimės akimirkų”.
Atgal
.jpg)
