VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

03 04. Lietuvos Teatrų sąjungoje liejosi eilės, skambėjo dainos

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Kovo 1 d. jaukioje Teatrų sąjungos salėje vykęs žurnalistų susitikimas buvo kitoks - sklandė švelni pavasarinė nuotaika, vyrai labiau šypsojosi, o Žurnalistų sąjungos Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla kvietė kolegas paskaityti savo kurtų eilių moterims, meilei, švelnumui.

Džiugu, kad žurnalistai ne tik rašo aktualiomis ir rimtomis temomis, bet ir kuria nuostabius posmus moterims – kolegėms, mylimosioms. Ir nepažįstamosioms.

Šį kartą susitikime “pirmuoju smuiku” sugrojo poetas, žurnalistas, redaktorius Rimgaudas Valentinas Graibus. Jis per trisdešimt metų dirbo savo laiku labai populiariame žurnale „Mūsų sodai“, buvo jo vyriausiasis redaktorius. Išleido apie trisdešimt poezijos knygų. 2007 metais buvo apdovanotas Pauliaus Širvio literatūrine premija.

Išskirtinio sodraus balso poeto Rimgaudo Valentino Graibaus skaitoma poezija palietė ligi sielos gelmių ne tik moteris, bet nepaliko abejingų ir vyrų.

Savo eilėraščius skaitė Albertas Vaidila, kurio ne tik kuriami paveikslai, bet ir eilės – filosofinės, išjaustos. Vytauto Žeimanto ir Ipolito Skridlos eilėse skambėjo ir švelni ironija, ir lyrika, skleidėsi sielos pasaulis.

Šventiškai nuteikė vakaro svečias – jau senokai  Teatrų sąjungos salėje girdėtas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vyrų choras „Sakalas“, kūrybinę veiklą pradėjęs net 1968 metais.  Choro „Sakalas“ organizatorius, kūrėjas, ir pirmasis dirigentas buvo Zigmas Gaidamavičius. Nuo 1990 metų iki šiol chorui vadovauja Romas Makarevičius, taip pat dirbęs šio kolektyvo chormeisteriu.

Pažymint choro „Sakalas“ kūrybinio darbo 35-metį, buvo išleista choro veterano LŽS Senjorų klubo nario Vlado Leipaus knyga „Dainuoja „Sakalas“.

„Sakalas“ dalyvavo visose po jo įsikūrimo vykusiose Lietuvos dainų šventėse, yra iškovojęs pirmąsias ir prizines vietas vyrų chorų konkursuose. 2006 m. pripažintas geriausiu Lietuvos vyrų choru savo grupėje.

Džiugu, kad pavasaris dovanoja ne tik saulę, bet ir šviesų dėmesį vienas kitam.

 Poetas, žurnalistas Rimgaudas Valentinas Graibus

Sveikinimai  poetui R.V.Graibui

Knygos „Meilės temperatūra“ viršelis

Skamba Vytauto Žeimanto eilės moterims

Ipolitas Skridla skaito savo eilės

Liejasi skambios "Sakalo" choro dainos

Tai tik maža dalelė  choro „Sakalas“ vyrų

Sveikinimai "Sakalo" vyrams už nuostabias dainas

„Lietuvos aido“ skaitytojams siūlau keletą eilėraščių iš dovanotos R.V.Graibaus eilėraščių knygos „Meilės temperatūra“ ir, kaip dedikuodamas knygą, užrašė knygos autorius, linkiu „visada būti vilties orbitoje“.

ŠTAI IR VĖL

Linksma, kada saulė dar aukštai,

Kai bites birželis gražiai vaiko.

Liūdna, kai save tiktai matai,

Žaidžiantį su balionėliu laiko.

 

Rodos ir nespėjau net apsidairyt,

Praganiau dienų didžiulę bandą.

Štai ir vėl drugeliai skris ir skris,

O ugnis šaipysis, tegu skrenda.

 

TAIP

Dabar ar niekada ištarsi neištarsi taip,

Nors ir lietus gražiai, atrodo, kalba.

Neišsigink, manau, kad viską supratai,

Esi man nuosprendį iš anksto jau paskelbus.

Dabar ar niekada ištarsi neištarsi taip.

 

Atsisuka net laikas į mane

Ir ašarų sudžiūvusių skaičiuoja žvynus.

O danguje vis ta pati žvaigždė sena,

Prilaikoma kitų žvaigždžių dar kabo nusiminus.

Dar žiūri laikas tyliai į mane.

 

Nežino, gal išteisinti ar teist,

Pradėt nuo nulio vėl gyvenimą žymėti.

O tu man nesakai nei ne, nei taip.

Atrodo tavo visos kortos pažymėtos.

O laikas vis nežino išteisinti ar teist.

 

Dabar ar niekada ištarsi neištarsi taip.

Pamiršk, jei buvo žodžių piktžolės

Vien meilės augalus nustelbę.

Lietus šalin paėjo ir pamiršo kalbą.

Tyla prisiglaudžia, o būna taip retai.

Dabar ar niekada ištarsi neištarsi taip.

 

BRANGAKMENIAI

Žodyje viltis

tik šešios raidės.

Jas visas,

kaip brangakmenius,

saugau likimo seife.

Galėčiau,

nueiti pas juvelyrą,

kad įvertintų

šių briliantų kokybę.

Tačiau ir be jo žinau,

kad tikri ir aukščiausios prabos.

Kasdieną patikrinu

ar neišplėštas seifas.

Bijau tau prasitarti,

kad turtingas.

 

SVAJONĖ

Jei laikrodį

sudaužyčiau arba paslėpčiau,

viskas būtų kitaip.

Tada visą laiką

stovėtų pirmadienis

prie mano durų,

ir nebereikėtų nuplėšti

kalendoriaus lapelio.

 

TAMSI NAKTIS

Naktis

ant lango

nupiešė juodą kvadratą.

Nukopijavai Malevičių, pasakiau.

Naktis užginčijo,

čia mano originalas,

gal Malevičius

nukopijavo mane?

 

UŽSIBUVĘS LIETUS

Net vakare

lietus vaikšto

po kiemą

ir nesileidžia į kalbas,

kad reikia išeiti.

Žiburys gėrisi

lietaus išpuoselėta figūra.

Rytą jį pamatau

darantį mankštą.

 

VASARA

Ant upės veidrodžio

čiuožinėja laumžirgis.

Gražiai atlieka

įvairius suktukus.

Nežinau,

kaip žuvys

įvertins jo pasirodymą.

Atgal