VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

04. 25. Lietuvos kariuomenės kūrimo spalvos. Lietuvos valstybės

Vytautas Baškys

Tai kas vyksta istorinių sprūdžių metu palieka ryškų pėdsaką. Nepriklausomybės atkūrimo saulėtekyje Jono Basanavičiaus „Aušros“ žurnalo mintys kėlė kilnias laisvės idėjas. Jų poveikyje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos darbai, jų meninis idėjinis turinys abstrakčiomis sąvokomis skleidė didelės reikšmės apibendrinimus. Grožis ir jo prasmė ugdė tautos dvasią, o tuo pačiu kėlė krašto galias.

Taurus menininko pasišventimas ir simboliais išreikštos  daugiaprasmės  mintys atliepė į laikmečio aktualijas. Pakilia nuostata Čiurlionis pareiškė: „visus savo darbus skirsiu Lietuvai“. Iš daugelio atgarsių galima išskirti Lietuvos kariuomenės kūrimo pradininko, jauno karininko Antano Juozapavičiaus ištarmę: „Aš esu lietuvis. Tai yra mano garbė“. Atgarsis to kas buvo išugdyta tautos dvasioje atveria saitą.

„Pasaulio sutvėrimas VI“. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Čiurlionis gyvenime ir kūryboje veržėsi pro grėsmes, jo kūryba meniniais įvaizdžiais neatsiejama nuo istorijos, idėja buvo pakilimas į Tautos laisvės laikmetį. Akivaizdoje „Pasaulio sutvėrimo“ siužetas ir tekančios saulės nušvitimo paliesta menama erdvė tampa pranašiška įžvalga į ateitį. Ir tai suartina Čiurlionį su mūsų kariuomenės atkūrimo pirmais žingsniais, kurie prasidėjo anksčiau nei buvo paskelbtas Nepriklausomosvalstybės atkūrimas.

Čiurlionio 1905-1906 metais nutapyto trylikos dalių ciklo „Pasaulio sutvėrimas“ paveikslai pradžioje abstraktaus pasaulio chaosas, tamsa, tolumos ir begalybė – tik įmanus laikas. Ciklo pirmosios dalies šeštas paveikslas kompozicija spalvomis, šešėliais, saulėtekio vaizdu žavi, patraukia, intriguoja ir pasako daugiau nei pirmu žvilgsniu pastebima.

Vienu metu vyksta įvairūs dalykai; saulėtekio rytas, raudona saulė išnyra iš vandens, siužete persipina ramybės ir vilties atspindžiai. Tamsūs debesų šuorai nerimo kontrastu perspėja apie aplinkoje tvyrančio pavojaus grėsmę. Saulėtekio prasminiai ženklai nuo jūros horizonto skrodžia ne jūros erdvę, o gelmę, sutelkia dėmesį į žalvarinio patinos apnašu perteiktą praėjusių amžių dvelksmą. Saulės šviesos atšvaitas gelmėje suspindi vado-valdovo simboliniu įvaizdžiu, kuris violetine spalva primena Lietuvos istorijos blyksnį –  karališkąjį laikmetį. Atmetus nežinią, tamsių šešėlių ruožų prasminės linijos prabyla apie valdovo palydą; slėpinys praneša apie istorijos prasmę, karių rikiuotės siluetų įvaizdį paryškinta banga rodo kryptį į tekančios saulės apšviestą laisvės erdvę.

Nevienaprasmė gelmės aplinka atsivėrusi praeitį įgyja aktualią prasmę, susietą su minėtu karininku A. Juozapavičiumi, kuris 1917 m. gegužės 11-12 dienomis Latvijoje  surengė lietuvių kareivių suvažiavimą. Istorinis momentas buvo pirmas konkretus veiksmas, pirmoji kibirkštis įžiebusi Lietuvos kariuomenės atkūrimo dvasią.

Čiurlionio meno ir kariuomenės kūrėjų siekių iškilumą šiandien jaučiame regėdami jo kūrybą, jo  muziką ir tapybą, jos atgarsį dabartyje. „Pasaulio sutvėrimo  VI“ paveiksle perteikta idėja yra viena iš daugelio, kurios ugdė krašto idėją, tautos pakilumą laisvei, nenumaldomą siekį būti savimi savo krašte. Apie karininką A. Juozapavičių parašyta gausybė straipsnių; knygas yra išleidę K. Dineika 1926 m., P. Biržys 1923 m., latvių karininkas-poetas Raimondas Bebris 1939 m. sukūrė poemą „Baltasis raitelis”,  J. Aničas du kartus išleido knygas: 1994  m. „Karininkas Antanas Juozapavičius 1894.II.13-1919.II.13“ ir 2008 m. Lietuvos karžygys Antanas Juozapavičius“. Jo žygdarbis – atminimas tų, kurie sąmoningai pasišventė Tėvynės gynybai. kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.

Menininko Čiurlionio ir karininko Juozapavičiaus, dviejų skirtingos veiklos sričių kūrėjų idėjos pasišventimu ir valia tapo laisvės kūrybos simboliu – menas ir karyba kūrė ateitį. Didžiavyrių šviesa – kaip amžinas tautos laisvės šauksmasyra neatsiejama nuo istorinio paveldo ir krašto gynybos. Žygdarbiu jie it vilties žiburys iškilo į didžiavyrių aukštumą, paliko ryškų pėdsaką istorijoje ir lietuvių širdyse.

Čiurlionio ir Juozapavičiausasmenybės kaip kilnaus gyvenimo ir veiklos Lietuvai pavyzdys,  kuriame susitelkė lietuvio tautinė savimonė, plieninė valia bei patriotinis nusiteikimas, už kurio slypi savitas tautos būdas ir kuris lemtingomis valandomis sužėri pasiaukojimu.  To negalima užmiršti kaip gyvenimo prasmės ir ryžto kurti laisvę bei nepriklausomybę.

 

Atgal