VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

04. 25. Ko pasigedo kasdienybė?

Reda Kiselytė

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus nariai jau įmynė brandų pėdsaką  ne tik Rokiškio krašto literatūriniame gyvenime, bet ir už jo ribų. Kūrėjų veikloje neišdildomą įspūdį palieka susitikimai su talentingais žmonėmis. Dar taip neseniai Vilniuje, Rašytojų sąjungos klube buvo pristatyta knyga „Žiobiškio vėjas“ apie poetą, pedagogą Daną Kairį, kurią išleido buvę jo  kurso draugai. Rokiškėnai dar tebegyvena šviesiais susitikimo įspūdžiais su žurnalistu, rašytoju Jonu Laurinavičiumi, literatūrologu dr. Rimantu Skeiviu, filosofu prof. Česlovu Kalenda ir filosofijos leidinių redaktoriumi Antanu Rybeliu. Rokiškėnams didelė garbė ir toliau bendrauti su šiais žmonėmis. Tai pati geriausia terpė provincijos kūrėjų tobulėjimui.

Žurnalistas, rašytojas J. Laurinavičius įniko gilintis į Aukštaitijos krašto kultūrinius reiškinius, asmenybes. Jis ne tik daug skaito, seka televizijos laidų programas, bet savo rašinius, būsimas knygas pildo faktais apie Rokiškio krašto šviesuolius.

Neseniai baigiau skaityti Juliaus Norkevičiaus knygą „Skvarbiu žvilgsniu“, apie buvusio „Kaišiadorių aidų“ redaktoriaus, rašytojo, aktyvaus tautotyrininko J. Laurinavičiaus gyvenimą, aktyvią kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Perskaičius šį leidinį, kilo labai daug pamąstymų... Visas šio žmogaus gyvenimas paaukotas žurnalistikai, knygų leidybai, o kas besuskaičiuos kiek sutikta žmonių, kurie gyvena jo leidiniuose ir straipsniuose? Atrodo, kad šio žmogaus gyvenime kiekviena minutė skirta prasmingai veiklai, o susitikimai su žmonėmis atveria dar nepatirtą įkvėpimą, naujų veiklų įgyvendinimui.

Šiandien mes skundžiamės, kad beprotišku greičiu sukasi laiko karuselė, bet visiems duotos tos pačios valandos, visiems sukasi tos pačios laikrodžio rodyklės, tik visų tikslai, darbai ir užmojai skiriasi... Dažnai mąstau, o gal mes darome kažką ne taip, kad mus apvaginėja visagalis laikas? Gal beprasmiškai švaistome mums duotą laiką virtualioje erdvėje, nereikšmingose diskusijose ir pokalbiuose.

Mes įpratome klijuoti etiketes kitiems ir svarbiausia, kad jos nutapytos ne pačiomis šviesiausiomis spalvomis, o kasdienybėje tapome didžiaisiais kitų teisėjais, dažnai nepažvelgdami į save... Gal šiose „veiklose“ mes ir paskandiname savo brangųjį laiką? Bendraujant, literatūrologas dr. R. Skeivys, ne kartą yra teigęs, kad gerų ir didelių darbų nenulemia partiškumas, o tai įgyvendina asmenybės. Smagu, kai asmenybės, šalia esantiems augina sparnus, skatina eiti, laužti stagnacijos ledus, o kūrėjai savo literatūrine veikla aplinkiniams dalina gilios minties, brandžių įžvalgų ir širdies šilumos gūsius.

Šiandien jau gyvenimo norma tapo žmogų pažeminti, sumenkinti, teisti, o pavydo apraiškos įgavo tokį pagreitį, kad liguistai žmonėms pavydime gerų dalykų. Tik laimė, kad tuos negatyvius gyvenimo reiškinius įveikia prasmingi ir gilūs  išmintingųjų žmonių sumanymai, darbai ir laikas... Smagu ir tai, kad kilnių darbų kraitė pilnėja. Kupiškio krašto kunigas, poetas Justas Jasėnas, Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekai dovanojo didelę leidinių su autografais ir vertingų leidinių kolekciją. Šią kilnią misiją dvasininkas ir toliau tęsia. Gimnaziją pasiekė disidento, mediko, istoriko, politiko Vytenio Povilo Andriukaičio knyga „Justino Marcinkevičiaus laikas“ ir prezidento Valdo Adamkaus knyga „Pokalbiai nesilaikant protokolo“. Vėl pasipildė unikalioji leidinių kolekcija.

Šaltokas šių metų pavasaris, bet Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus nariai, kuria naujus tekstus, dalyvaudami renginiuose skaito savo kūrybą, juos publikuoja Rokiškio rajono Suvainiškio, Čedasų ir Žiobiškio parapijų mėnesiniame laikraštuke „Liepsnelė“, rajono ir šalies periodiniuose leidiniuose, internetinėse svetainėse. Tik literatūrinio žodžio gerbėjai kartais per didelių darbų rutiną, sunkiai prisipažįsta, kad sužvarbo jų sielos, pasiilgo meilės širdys, šilumos ir išminties pasigedo jų kasdienybė... Tad drąsiau pripažinkime šią tiesą patys sau ir visi kartu pasimėgaukime mūsų širdims mielais reiškiniais.

Atgal