Kultūra
04.29. Kultūros ir meno projektas tolimojoje Indijoje
Regina Jakučiūnaitė – Kubertavičienė, Vilniaus universiteto dėstytoja
Š.m. vasario-kovo mėnesiais teko dalyvauti Kultūros projekte “Sanskritik Mandala II“. Projektas vyko Indijos šiaurės rytuose, Assamo valstijoje, netoli Butano ir Bangladešo sienos, Guvahačio mieste. Projektą organizavo Lietuvos VšĮ „Kūrybos ratas“ (vadovė Tamara Artajeva) ir „Parivartan Assam“ (įkūrėjas prezidentas, skulptorius Alak Yoti Pathak). Kultūros projekto tikslas – kultūriniai įvairių meno sričių mainai: dailės, šokio, muzikos, pedagoginė švietėjiška veikla.
Sanskritik Mandala II, kartu su Assamo Guvahačio miesto Srimanta Sankaradeva Kalakshetra kultūros centru, Bhupen Hazarika‘os auditorijoje organizavo viešą paskaitą, kurią teko skaityti: „Antanas Poška – Lietuvos Odisėjas, ir tiltas tarp dviejų kultūrų“ meno mylėtojams ir miesto visuomenei.
Paskaitą skaityti buvo labai malonu, nes į ją atvyko, besidomintys Lietuvos ir Indijos ryšiais, žmonės. Paskaitoje teko nušviesti ne tik Antano Poškos veiklą, tačiau ir papasakoti apie tautiečių Gerimanto Statinio ir Vytauto Bukausko organizuotas keliones Antano Poškos keliais. Organizatoriai padovanojo itin vertingas knygas, kurioms parvežti, dėl didelio formato ir solidaus svorio, teko pirkti naują lagaminą. Knygos bus padovanotos Vilniaus universiteto bibliotekai.
Mano asmeninė programa projekte – meninė - edukacinė, todėl buvo įdomu susitikti su Guvahačio miesto studentais. Govt.College of Arts and Crafts Guwahati (trumpiau: Guvahačio meno ir amatų kolegijoje) teko skaityti paskaitą apie kompoziciją ir organizuoti fotografijos dirbtuves. Iš pat pradžių nuvykome kolegijos šventę, pasižiūrėjome gana kuklią mokymosi aplinką. Studentai kaip ir visur kitur: linksmi, išradingi, kūrybingi. Ir labai kuklioje aplinkoje ugdosi talentai.
Šventėje merginos žėrėjo kaip gėlės, pasipuošusios sariais, o į paskaitą atvyko apsirengusios kukliai – su džinsais, palaidinėmis. Kosmetiką naudoja taip, kaip ir mūsų studentės. Fotografavo įvairia technika: kas su labai puikiomis kameromis, kas su išmaniaisiais telefonais. Šioje nutolusioje nuo sostinės valstijoje, žmonės naudojasi visais civilizacijos pasiekimais, lygiai taip, kaip ir mūsų šalyje: televizija, buitinė technika, mašinos. Labai daug motociklų. Kūrybinės dirbtuvės tęsėsi dvi dienas, tačiau praktiškai – beveik visą savaitę. Studentai ėjo ir ėjo konsultuotis, rodė savo darbus, realiai stengėsi išmokti. Studentai atvyko su savo profesoriumi, žymiausiu Assamo grafiku Dilip Tamuly, kuris bendrauja su studentais labai betarpiškai, o šventės metu dainavo kartu su visais ir grojo gitara.
Jovita Ambrazaitytė, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro fotografijos dėstytoja, skaitė paskaitą ir atliko improvizuotoje laboratorijoje praktinius darbus, tema “Fotograma“ Regional Government Film and Television Institute. Visi dalyviai atsispausdino, išsiryškino ir užfiksavo po vieną fotografiją.
Paskaitoje buvo trumpai supažindinta su fotografijos raida. Studentai aktyviai dalyvavo ir pademonstravo savo žinias iš kitų dalykų paskaitų. Visame kurse pastebėjome tik vieną merginą. Seminaras baigėsi jau temstant.
Popietė Guvahačio menų kolegijoje. Nuotr.R.Jakučiūnaitės
Projekto dalyviai po viešos paskaitos
Dailės parodos atidarymas. Kūrybinė indų ir Lietuvių dailininkų grupė
Skulptorius Alak Pathak kūrybos procese
Fotografijos kūrybinės dirbtuvės
K.Šešelgio nuotraukos
Institutas gerai apsirūpinęs šiuolaikine įranga, puikiai sutvarkyta teritorija, gera laboratorija ir auditorija, kurioje dirbome. Dalyvavo visa palaikymo komanda. Užmegzti bendradarbiavimo ryšiai.
Paskutinis projekto akcentas – susitikimas su priemiesčio, kuriame gyvenome, pradinės mokyklos mokiniais. Nuvykome į mokyklą su Parivartan Assam sekretore Nalini Pathak, buvusia šios mokyklos mokytoja. Mokykla – daugiau, negu kuli. Šioje priemiesčio mokykloje mokosi pabėgėlių iš Bangladešo ir sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai.
Vyko pamoka. Kiemo viduryje stovėjo mokiniai ratu, viduryje mokytojas ir garsiai skaitė iš knygos. Kiti buvo klasėse. Tiek aplinkoje, tiek klasėse, vešėjo skurdas.
Pakvietėme atvykti į menininkų erdvę pasimokyti piešti. Projekto vadovai nupirko popieriaus, pieštukų, kreidelių, kad pamoka vyktų kuo sklandžiau.
Kitą dieną atvyko vaikučiai, išpuošti ir gražiai sušukuoti, lydimi mamų, namelis vos neplyšo nuo jų kiekio. Kvietėme 12-13, o atėjo 37 (tiek užsirašė, buvo žymiai daugiau). Mokinukai piešė drugelį ir gaidį – tą, ką matė savo kieme ir darže. Buvo užplanuota atlikti 9 eskizus, tačiau per 2 valandas teatlikome 2. Talkino vertėjai projekto dalyviai.
Prie kiekvieno reikėjo prieiti, padėti, paaiškinti, su kiekvienu pabendrauti. Tokia laiminga seniai bebuvau: tiek šilumos ir džiaugsmo skleidė tos spindinčios vaikų akelės! Po pamokos gėrėme visi arbatą ir valgėme sausainius. Kiekvienas norėjo atsisveikinti ir paspausti ranką. Man ta pamoka išliks ilgam.
Galutinis projekto veiklos rezultatas – abiejų šalių menininkų paroda, įvykusi Guvahačio miesto kultūros centre š.m. vasario mėn. 18d., didelėje ir modernioje parodų salėje.
Parodoje dalyvavo devyni indų ir šeši lietuvių menininkai.
Kiekvienam dailininkui buvo parinkta tinkama eksponavimo erdvė, kad būtų galima įvairiapusiškai atskleisti kūrėjų sumanymus. Šalia jau patyrusių menininkų buvo eksponuojama ir naujųjų medijų atstovų kūryba, todėl paroda buvo įdomi įvairių požiūrių meno mylėtojams, buvo gausiai lankoma Guvahačio meno gerbėjų.
Dailininkė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė savo kūriniuose poetizavo spalvingą ir įvairiapusį Guvahačio priemiesčio gyvenimą, o naujųjų medijų kūrėjas Kazimieras Šešelgis gilinosi į akmens struktūrą. Jovita Ambrazaitytė ir Aistė Viršulytė – mišriųjų medijų atstovės. J.Ambrazaitytė stengėsi atskleisti gyvybės raidos procesą šviesos poveikyje – fiksavo, kaip auga kviečių daigai, apšviečiami pro didelio formato negatyvą, o Aistė Viršulytė augimo procesą perteikė grafiškai – pateikė instaliaciją. Aš, žvelgdama į buitį, savo tapyboje stengiausi užčiuopti būties ir egzistencijos problemas.
Indų dailininkai bando išsiveržti iš tradicinių meninės raiškos priemonių savo kūryboje naudodami simbolius ir abstrakcijas. Tai ryšku Suresh Kumar Parashar tapybos darbuose bei Sanajoaba Tensubam bei Alak Jyoti Pathak skulptūrose.
Didžiule ekspresija dvelkia Uma Majumadar drobės. Ryškios kontrastingos spalvos, abstrakčios formos. Dilip Tamuly – meno mokyklos profesorius, vienas žymiausių Assamo grafikų, pateikė didelio formato grafikos lakštus, kuriuose tobulų linijų kalba perteikiamos amžinos vidinės žmogaus problemos: gėrio ir blogio kova, kaip ir Maneshuras Brahma – abstrakčiojo ekspresionizmo atstovo darbuose.
Bendras Kakoli Pathak ir Jovitos Ambrazaitytės šokių projektas sulaukė susidomėjimo, tačiau Jovita, gavusi pagrindus indų šokio teatre „Naya Devi“ Lietuvoje, „Satrya“ šokį, būdingą Šiaurės rytų Asamo valstijoje pašoko kartu su Kakoli Pathak, o viena šoko – „Kathak“ , kuris būdingas Šiaurės Indijai. Šokėjas žiūrovai palydėjo šiltais plojimais.
Kultūros renginį papuošė Gautamo Bayan melodingos dainos ir mušamųjų ansamblis: Byhu Jyoti Pathak, Madhab Pathak, Bhupen Raibonshi.
Projekto ir parodos organizatoriams Tamarai Artajevai ir Alakui Pathak buvo įteiktos atminimo dovanos. Kultūros projekto dalyvius pasveikino Lietuvos ambasados Delyje darbuotoja Rasa Nayyar.
Užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Dr. Bhupeno Hazarikos filmavimo ir televizijos institutu, kur dėstomos šiuolaikinės medijos ir dalyvauta tarptautinio mokslinio seminaro „Srimanta Sankaradeva: His Multi-dimensional Contributions“, Nagaono mieste, įžanginėje sesijoje.
Projektas tęsiasi. Jame gali dalyvauti kiekvienas, kas domisi Indijos kultūra ir menu tarpkultūriniais ryšiais ir nori skleisti informaciją apie lietuvių meną ir kultūrą. Tai buvo pirmosios kregždės.
Atgal
.jpg)
