Kultūra
05.06. Saulėtekis. .06. Saulėtekis Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui
Vytautas Baškys
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis tarsi iššūkis amžių Lietuvai. Iššūkis, kurį pagrindė tautos kūrybinės galios. Besiplečiantis dėmesys XX a. pradžioje kilusiam lietuvių kultūros tyrinėjimas leidžia paryškinti dar nepakankamai atskleistus Čiurlionio kūrybos istoriosofinius klausimus.
Pasišventęs Lietuvai Čiurlionis 1904 m. nutapė „Saulėtekio“ paveikslą. Pirmas įspūdisyra šviesos blyksnisir savotiška jūros erdvė,kuria sklinda bangos. Tačiau regimas vaizdas nėra tapatus tikrovei. „Saulėtekis“vizijų, išraiškos daugiaprasmiškumu sužadina vaizduotę, įkvepia apžvelgti tai, ką menininko patirtis, mąstymas ir suvokimas perteikė vaizdu. Taip prasideda meninis bendravimas su kūriniu, kuriame tarsi atradimas atsiveria istoriniai, politiniai ir moraliniai klausimai.
Čiurlionis tuo metu kūrė poemą „Jūra“, kaip atgarsis „Saulėtekyje“ atsiveriantissaulės spindulių ir bangų sklidimo ritmo vaizdas primena melodingus muzikiniu Andante tempugarsus. Jūra, muzika ir pasaulio nušvitimas suteikia mintims gylį, o kartu tai kitokio pasaulio dvelksmas. Akinančios šviesos tolyje rami jūra, vos regimas krantas tirpsta saulės blyksnio spinduliuose.
Artesnėje jūros erdvėje saulėtekio blyksnis gaubia įkomponuotą nedidelį žemės rutulio iškilumą. Betgi, kas tai? Regisi, jog nuo jo prasideda kita jūros sfera, kurioje pro bangas sklindančius šviesos ir tamsos atšvaitus yra užkoduota kita, ypatinga erdvė, kurią galima aptarti kaipjūros gelmėje glūdintį amžių pavedą. Akivaizdoje dvi skirtingos jūros sferos „Saulėtekio“ kraštovaizdžio gamtiniame siužete menininkas užkodavo savotiškai įslaptintą valstybės priešaušrį.
Sudvejinto vaizdo siužete viskas permaininga. Ši čiurlioniška priešaušrio gamtos būsena potekstėje atveria kūrinio istoriosofinę mintį. Pajūriodangaus nušvitimas paliečia lietuvių tautos dvasios klodus;tolyje dunksanti rami jūra ir krantas – šviesos blyksniu įamžintą tautos dvasiąir idėjas lietuviškos spaudos draudimo metais.
Saulėtekis. M. K. Čiurlionis. 1904 m.
Paveikslas įtaigoja žvelgti į gelmę kaip į tautos praeitį, kurioje tamsos šuorus tirpdo bangų atšvaitai. Praeities šviesa nuo lietuviško žodžio atgimimo atsiveria lietuvių pakilimas laisvei. „Saulėtekio“ priešaušris susisieja suDionizo Poškaus (Poškos) Didžiojo Baublio muziejausgarsu, kurį stiprino romantiškas pasakojimas, jog ąžuolas „miškų karalius” išaugęs iš kunigaikščio Ringaudo kuokos, kuri buvo įsmeigta į žemę medžioklėje nukovus galingą taurą ir išgelbėjus į pavojų patekusio sūnaus Mindaugo gyvybę. Pasakojimas – legendinis, bet emocinė įtaiga yrašimtmečio prieš šimtmetį priešaušris.
Taip iš Baublio iššokusi kibirkštis palietė kiekvieno lietuvio širdį. Istorinis paveldas pasigirdęsLietuvos valdovų karališkos dinastijos garsu kėlė tautos praeitį. Simonas Stanevičius sueiliavo: „Sveiks, Ringaude, mūsų tėve! Sveiks, Mindauge, karaliūnai! Garbę jūsų skelbdink, Dieve, Kuri linksmin mumis nūnai“ataidi iki mūsų dienų.
„Saulėtekio“ vaizdinyslaikmečio tikrovės sąsajavaizduotėje yra atminties ryšys su praeitimi, kad galėtume mąstyti apie Lietuvos istoriją, kuri kupina pakilumų ir grėsmingų netekčių, vis tik yra mūsų atgimimų pamatas,primena iš tautos gelmių sklindančia stiprybės dvasią. Akinančiais šviesos spinduliais atsiveriantis vaizdinys gelmėje nužymėtas violetine spalva primena valstybės ištakas, karaliaus Mindaugo aurą; karalystės žemę, kuri kaip kelrodė žvaigždė žymi karališka valstybės kilmę, įprasmina amžių paveldą.Karalystės suverenitetu visais amžiais rėmėsi tauta, o mūsų laikais tapo valstybės simboliu, kuriuo jaučiame savyje pasididžiavimą Lietuva ir puoselėjame lietuvio patriotinius jausmus. Tai yra mūsų prasmės laidas būti ir tvirtinti save pasaulyje. Laisvė – tai amžina kūryba, tautos ir kiekvieno mūsų gyvenimas.
Miražinė „Saulėtekio“gelmė susieta su tautos viltimis ir lūkesčiais, su tuo, kas glūdėjo Čiurlionio sieloje bei vaizduotėjeir atspindėjo jo meninėje kūryboje byloja gimusią nepaprastą kūrybą.
Atgal
.jpg)
