Kultūra
05.30. Paminėta kraštietė
Elena Glavickienė ir Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografės
Gegužės 17 dieną Puodžių bibliotekoje vyko renginys, skirtas tautosakos rinkėjams ir pateikėjams Varėnos rajone. Renginyje ypatingas dėmesys buvo skirtas iš Puodžių kaimo kilusiai talentingai pateikėjai Anelei Čenkutei-Čepukienei.
Žmonėms įdomu sužinoti apie jau į istoriją nueinančius mūsų kraštiečius, įdomu iš naujo pažinti ir prisiminti asmenybes, kilusias iš mūsų krašto, prisiminti jų likimus ir nuveiktus darbus. Puodžių bibliotekininkė Veronika Tiškevičienė pasikvietė mus, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografes Eleną Glavickienę ir Laimutę Cibulskienę, kad papasakotume apie tautosakos rinkėjus ir pateikėjus Varėnos rajone, didžiausią dėmesį skiriant iš Puodžių kaimo kilusiai Anelei Čepukienei. V. Tiškevičienė į renginį taip pat pakvietė Puodžių kaimo etnografinį ansamblį „Keturnycis“ , kuriame dainuoja ir ji pati. Moterys padainavo daug dainų iš A. Čepukienės repertuaro: „Kad aš turėtau pas tėvulį valalį“, „Vai tu sakal sakale“, „Pavasario dienelį“, „Jau žirgeliai sukinkyti“, „Devyni metai“, „Aš išėjau an dvaro“. V. Tiškevičienė įsigilino ir į A. Čepukienės kūrybą, jos atsiminimus ir renginio pabaigoje dalyviams bei svečiams perskaitė literatūrinį vaizdelį „Ežeras“.
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė L. Cibulskienė trumpai priminė, kad tautosakos kūriniai – dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir kt. – dar ne taip seniai buvo žmonių gyvenimo dalis: jie buvo reikalingi sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir džiaugsmuose, šventėse ir netekties gėloje. Tautosaka buvo ir lieka svarbiausias šaltinis mūsų psichologijai, filosofijai, estetikai, sociologijai pažinti. Priminė, kad pirmu ryškesniu dzūkų dainų šaltiniu laikomos Juozo Čapliko -Šimtakojo (1876-1961) „Trakiečių dzūkų dainos“, užrašytos Merkinės apylinkėje XIX a. pabaigoje. J. Čaplikas Merkinės apylinkėse užrašė 102 dainas, kurios antrašte „Trakiečių dzūkų dainos“ buvo išspausdintos 1899 metais JAV periodiniame kultūros žurnale „Dirva“. Šis rinkinys tapo pirmąja dzūkų dainų publikacija.
L. Cibulskienė Vincą Krėvę (1882-1954) pristatė kaip didžiojo stiliaus rašytoją, savo kūryba apėmusį daug klausimų, problemų ir kvietė prisiminti apie vieną iš vaisingiausių V. Krėvės darbo sričių t.y. tautosakos rinkimą, publikavimą ir tyrinėjimą. Papasakojo apie jo, kaip sąmoningo tautosakininko kelią, supažindino su spaudoje pasirodžiusia V. Krėvės surinkta tautosaka, išleistomis knygomis „Dainavos krašto dainos“ (1924), ,,Aitvaras liaudies padavimuose“ (1933), ,,Dzūkų poringės“ (1934), ,,Patarlės ir priežodžiai“ (3 tomai, 1934-1937), leidiniais ,,Tauta ir žodis“, ,,Mūsų tautosaka“, kuriuos V. Krėvė ir redagavo.
Kalbėjo apie kun. Praną Bieliauską (1883-1957), kuris užima labai svarbią vietą tarp Dzūkijos krašto tautosakos rinkėjų . Jis 1915–1957 metais Vilniaus krašte rinko tautosaką ir etnografinę medžiagą, užrašė apie 3000 dainų su melodijomis, pasakų, smulkiosios tautosakos, rinko numizmatinę medžiagą. 1936 metais sudarė ir išleido rinkinį „Varguolių dainos“, kuriame paskelbtos 125 dainos, užrašytos iš Vilniaus krašto lietuvių. Pristatė jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ , kurioje liaudies dainoms skirta nemažai vietos.
Toliau L. Cibulskienė supažindino su lietuvių liaudies kūrybos puoselėtoja Rože Sabaliauskiene-Tamulevičiūte (1901-1988), kuri padainavo įvairiems tyrinėtojams 633 dainas, pasekė 80 pasakų, 30 sakmių, 500 patarlių ir priežodžių, 200 mįslių, apie 450 burtų ir prietarų, 60 anekdotų, dešimtis liaudies medicines, meteorologijos ir kitokių pastebėjimų. Pristatė R. Sabaliauskienės atsiminimų knygą „Prie Merkio mano kaimas“ (1972) ir tautosakos rinktinę „Atbėga elnias devyniaragis“ (1986).
Įdomiai papasakojo apie neeilinę tautosakos pateikėją ir dzūkiškų dainų mokovę Agotė Saulevičiūtę- Žuraulienę (1916-2012), įvardijo, kad jos repertuarą, sukauptą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne, sudaro daugiau kaip 900 tekstų, kurių didžiausia dalis yra dainos. Paminėjo, kad A. Žuraulienė įdainavo garso kasetę „Ainu keliu dainuodama“ (2002), kompaktinę plokštelę „Subatėlės vakarėlį“ (2003),o pateikta tautosaka išspausdinta rinktinėje „Gili gili upelė“ (2005).
Savo pasakojimo pabaigoje L. Cibulskienė akcentavo, kad neįmanoma įsivaizduoti Varėnos krašto tautosakos be Norberto Vėliaus (1938-1996) indėlio.Jisai – Vilniaus kraštotyrininkų kompleksinių ekspedicijų į Zervynas, Merkinę ir Dubičius dalyvis ir vadovas. Drauge su bendraautoriais N. Vėlius iš surinktos etnografinės medžiagos parengė knygelę „Zervynos“ (1964), monografiją „Merkinė“ (1970) ir monografiją „Dubičiai“ (1989). Jis užrašinėjo A. Čepukienės tautosaką bei paskatino ją rašyti. Parengė A. Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktinę „Oi tu kregždele“ (1973). Daugelį metų N. Vėlius bendravo su vienu žymiausiu dzūkų dainininku iš Mardasavo Petru Zalansku, drauge su Prane Jokimaitiene sudarė ir parengė vienos žymiausių dzūkų dainininkių Rožės Sabaliauskienės tautosakos ir etnografijos rinktinę „Atbėga elnias devyniaragis“(1986).
E. Glavickienė kalbėjo apie iš Gudakiemio kaimo kilusią lietuvių liaudies dainų atlikėją ir pateikėją Oną Jauneikienę-Pašukonytę (1895-1982), kuri 1967 m. kraštotyrininkų ekspedicijos Merkinėje metu pateikė apie 150 dainų. Jos dainos, didelio talento dėka išsaugotos ir ištobulintos, yra neįkainojama meninė vertybė. Iš jų galima apytikriai spręsti ne tik apie pačios dainininkės, bet ir apie Gudakiemio bei aplinkinių kaimų liaudies dainų repertuarą praeityje.
Supažindino su suomių mokslininko, lietuvių tautosakos tyrinėtojo Aukusti Roberto Niemio (1869-1931) viešnage Dzūkijoje, kai 1911 m. rinkti lietuvių liaudies dainų jis buvo atvykęs į Valkininkus. Tris savaites praleidęs Valkininkų parapijoje ir užrašęs per 900 dainų, A. R. Niemis lankėsi Nedzingės, Merkinės, Perlojos ir Marcinkonių parapijose. Mažiau negu per du mėnesius trukusioje tautosakos ekspedicijoje Varėnos krašte mokslininkui pavyko užrašyti 2000 dainų.1996 m. buvo išleista A. R. Niemio knyga „Lituanistiniai raštai“ ir pasak šio leidinio sudarytojo ir vertėjo iš suomių kalbos Stasio Skrodenio šie „lietuviškai išleidžiami prof. A. R. Niemi‘o raštai yra kuklus ir ilgai jam kurtas paminklas Lietuvoje“.
A.Čepukienės knygos viršelis
A.Tiškevičienė
Renginio dalyviai
E. Glavickienė papasakojo apie Žiūrų etnografinio ansamblio vadovę Marcelę Paulauskienę (g. 1940 m.) ir 2008 m. išleistą josdainų ir tautosakos rinktinę „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“, kurią sudaro Žiūrų ansamblio moterų dainuotų ir tebedainuojamų 113 dainų (darbo, kalendorinės, jaunimo, meilės, vestuvinės, šeimos, karo ir rekrūtų dainos) ir smulkioji tautosaka (patarlės ir priežodžiai, orų stebėjimai). 2001 m. už nuopelnus Varėnos krašto kultūrai M. Paulauskienei buvo įteiktas Varėnos rajono savivaldybės apdovanojimas – „Sidabrinės bitės“ ženklas ir premija, o 2009 m. už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą ji apdovanota Kultūros ministerijos premija.
Pateikė iš Marcinkonių kaimo kilusio lietuvybės puoselėtojo, tautosakos žinovo Juozo Averkos (1911-1998) pagrindinius gyvenimo faktus. Akcentavo jo folklorinės veiklos pradžią, susijusią su Marcinkonių etnografinio ansamblio įkūrimu, dalyvavimą visuose Marcinkonių kaime vykusiuose renginiuose. Pristatė 2010 metais Vilniaus etninės kultūros centro išleistą knygą „Mūsų dėdė Juozas: Juozo Averkos tautosakos ir atsiminimų rinktinė. Atsiminimai apie Juozą Averką“.
E. Glavickienė kalbėjo apie Mardasavo kaime gimusį ir čia visą savo gyvenimą pragyvenusį talentingą liaudies dainininką ir pasakotoją Petrą Zalanską. Jis nuo 1970 m. dainavo Žiūrų etnografiniame ansamblyje, su juo koncertavo Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Tautosaka iš P. Zalansko buvo užrašinėjama septyniolika metų (1963-1980). Supažindino su 2008 m. (pirmas leidimas 1983 m .) išleista papildyta Petro Zalansko tautosakos ir atsiminimų rinktine „Čiulba ulba sakalas“ , kurioje išspausdintos vertingiausios 133 P. Zalansko dainos ir pasakojamosios tautosakos kūriniai bei prie knygos pateiktu kompaktiniu disku su P. Zalansko dainomis. 1994 m. buvo išleista Petro Zalansko 30 dainų kasetė „Mardasavo dainos“. 2005 m. pasirodė kompaktinė plokštelė „Kur čiulba ulba paukšteliai“, kurioje Petro Zalansko dainas dainuoja įvairūs atlikėjai. 2006 m. išleista dar viena kompaktinė plokštelė su P. Zalansko autentiškais įrašais.
Renginyje ypatingas dėmesys buvo skirtas iš Puodžių kaimo kilusiai talentingai tautosakos pateikėjai Anelei Čenkutei-Čepukienei (1904-1980). E. Glavickienė papasakojo apie vargingą jos gyvenimą, meilę liaudies dainai, kūrybinį palikimą bei pristatė 1973 m. „Vagos“ leidyklos išleistą A. Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktinę „Oi tu kregždele“. Paskaitė ištraukas iš jos autobiografijos, kuriose jaudinančiai pasakojama apie sunkią našlaitės dalią, vestuves su nemylimu vyru. L. Cibulskienė iš šios knygos perskaitė A. Čepukienės eilėraščius „Audėja“ ir „Norėtau žinoti“. Renginį pagyvino perskaitytos patarlės ir priežodžiai, o mįsles bandė įminti visi dalyvaujantys renginyje. Turime pasakyti, kad ne visas mįsles iš pirmo karto pasisekė įminti, teko ir paspėlioti.
Kai kurios renginyje dalyvavusios moterys dar prisiminė savo garsiąją kraštietę A. Čepukienę. Viena iš jų – buvusi ilgametė Puodžių kaimo bibliotekininkė Elena Čenkienė. Ji pasidalijo prisiminimais apie šią liaudies dainų atlikėją.
Manome, kad šis renginys buvo naudingas Puodžių gyventojams: prisiminta ne tik jų kraštietė A. Čepukienė, jos surinktos dainos ir smulkioji tautosaka, bet jie buvo supažindinti ir su kitais Varėnos krašte tautosaką rinkusiais žmonėmis. Dėkojame Puodžių bibliotekininkei V. Tiškevičienei už gražią iniciatyvą skleisti žinias apie savo krašto liaudies kūrybos puoselėtojus.
Atgal
.jpg)
