Kultūra
06.06. Šviesos proveržis pro tamsos grėsmes Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui
Vytautas Baškys
XX a. pradžios gyvenimo tikrovės poveikyje Čiurlionis kuria Zodiako ženklų paveikslų ciklą, kuriame „Dvyniai“ išsiskiria ypatingai santūria spalvine gama. Kūrinio turinys ir siužeto idėjinė prasmė sudėtinga, meninė kompozicija tik pavadinimu ir savitai panaudotu simboliu primena Zodiako ženklą. Tai, kas vaizduojama atpažįstama iš siužeto ženklų ir detalių.
Meninės formos kontrastai, simbolinis kraštovaizdžio sąlytis su tikrove pabrėžia dailininko kuriamos realybės prigimtį. Todėl simbolinis „Dvynių“ paveikslo turinys tarsi paslėptas pranešimas, kuriam atverti reikia rakto. Paveiksle po išorine slapties skraiste pavaizduoti laikmečio įvykiai susiję su vidiniu jausmu turi gilesnę prasmę.
Paprastai Čiurlionio kūryboje saulėtekis žavi ryto skaidrumu, dangaus ir aplinkos nušvitimu. „Dvynių“ paveiksle pavaizduotas saulėtekis kaip simbolinė meninės temos užuomazga išryškina šviesos ir tamsos sąveiką. Vaizde daug slėpiningumo. Iš už jūros tekančios saulės blanki šviesa, sklindantys spinduliai tarsi prasiveržia pro tamsias uolas, bet nutrūksta atsirėmę į tamsos erdvę, o dominuojanti tamsa kelia nerimą.
Tačiau saulėtekio aplinkos grėsminga būsena yra tas pradas, kuriuo pasijaučia menininko užkoduotas tėvynės likimas. Betgi ką reiškia tame nušvytime saulėtekio šviesa, kuri kildama į aukštį skaistėja? Regisi, jog sklindantys aukštyn šviesos spinduliai kinta, tamsesni jų ruožai išryškina tarpsnius, kurie skaistumu primena, sureikšmina laikmečio šviesos idėjas, jų kūrėjus. Kita vertus tie spindulių tarpsniai primena grotas?! Atgrasu, bet tarp jų esanti šviesa vietomis prasiveržia lyg labirinte ieškant išėjimo į šviesos ir laisvės perspektyvą.
Kūrinyje šviesos ir tamsos santykiu perteikta Čiurlionio estetinė pozicija išryškina jo emocinį nepasitenkinimą dėl esamos padėties. Ir čia menininko sumanymas verčia mąstyti platesniu ryšiu su laikmečio tikrovę menančiomis negandomis. Prislopintas saulėtekis, slegianti grėsmės apsuptis kaip egzistencinė įtampa sugriaudi dramatiškumu, kurio vidinėje nuotaikoje glūdi slaptoji vaizdo jėga.
Idėjine prasme į daugiaprasmiškumu įslaptintą Lietuvos laisvės siekio dvasią galima pažvelgti Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjo Mykolo Riomerio teiginiu, jog tai buvo laikmetis, kuris apsprendė rusų-lenkų ginčą dėl įtakos Lietuvai. Jis pavartotu lotynišku posakiu „tertius gaudens” įvertino situaciją, kai viena šalis gauna naudos iš konflikto tarp kitų dviejų. Terminas primena lietuvių posakį – kur du pešasi trečias laimi.
Anuomet magiškas žodis Laisvė tautai buvo lyg vidinio jausmo ritmas, kuris neatsiribojo nuo gyvenimo tikrovės, o buvo jos siekių idealas. Laikmečio tikrovės aitroje rusifikacija bei polonizacija žeidė laisvę, tautos savivokos, kultūros tradicijas kaip svarbiausią žmogiškosios tikrybės troškulį. Ryškus pavyzdys tam yra 1904 m. dailės studijoje kilęs ginčas dėl lietuvių kultūros. Čiurlionis įrodinėjo, jog lietuviams reikia ugdyti savo tautinę kultūrą, pagrįstą senomis liaudies tradicijomis, tačiau jo kolegoms lenkams tas ginčas atrodė nevertas pastangų, nes Lietuvon reikia nešti ir skiepyti lenkų kultūrą.
Čiurlioniui šitoks dvilypumas buvo sunkiai pakeliamas. Todėl jaudinosi: „Nuolat kalbame ką kita, darome ką kita... Argi mes turėtume dvilypį gyvenimą: vienas šlykštus – tikrovėje, o kitas, gražusis, kilnusis – tiktai žodžiuose, ore? Kodėl negalima gyventi vien tik tą kitą gyvenimą? Kodėl jis yra toks nepagaunamas?". Tokia priešpriešaturėjo įtakos Čiurlionio kūrybai ir jo paties likimui pasišvęsti Lietuvai, jos laisvės idealų puoselėjimui.
„Dvyniai“. Paveikslas iš Zodiako ženklų ciklo. M.K. Čiurlionis
Daugiaprasmio vaizdo viršutiniame plane dangaus kaip ir nėra, tik atgrasi plotmė nutraukia saulėtekio šviesos sklidimą, kartu apjungia abejas grėsmių puses. Saulėtekio šviesos ruožai virš tamsos uolų prasitęsia į abi puses, ant jų stovintys žmonių siluetai bei nuo jų kylantys žvaigždžių punktyrai kaip simbolinis dvynių ženklas nevienareikšmiška. pagal dvynių žvaigždyno išsidėstymą tradiciškai du žmonės vaizduojami susiėmę už rankų. Paveiksle jie stovi atskirai ant tamsos uolų, o nuo jų kylantys žvaigždžių punktyrai sudaro simbolinį dvynių ženklą, primena su juo siejamą Marso energiją, romėnų karo dievo galią.
Čiurlionis rėmėsi išstudijuota ir apmastyta istorija, kuri laikmečio idėjų ir siekių pakilumu primena lietuvių-latvių baltiškos vienybės siekį. Dr. J. Basanavičius 1902 m. buvo skelbęs „etnografiškos draugystės“ steigimo idėją, kuri XX a. pradžioje Lietuvos ir Latvijos šviesuolių buvo puoselėta kaip abiejų kraštų – vienos tautos bei valstybės nepriklausomybės sąlyga.
Čiurlionis regėjo laikmečio pokyčius ir vertino jų ženklus simboliniais šviesos ir tamsos santykio įvaizdžiais. Gyvenimo skardžių akivaizdoje tai tvirtina istorinį laikmečio momentą, o kartu kelia įvairias emocijas, paryškina žemišką nušvytimo nerimą, perspėja apie grėsmes, kurių suvokimas nenusklendžia į kosminę erdvę.
Tuo apibendrintas „Dvynių“ paveikslo turinys kaip laisvės šviesa pro negandas tampa meninės informacijos motyvu, kuris menotyroje dėl geopolitinės būklės buvo nutylimas ir tik praėjus daugiau nei šimtmečiui prabylame apie Čiurlionį kaip Lietuvos laisvės idėjų šauklį. Prabylame greta didžiųjų šimtmečio asmenybių.
Atgal
.jpg)
